Vicemerui kritika – dar nesukramtomas maistas

Lietuvos žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės užtarimo tikėjęsis Palangos vicemeras Saulius Simė sulaukė savotiško antausio – jo skundas pripažintas nepagrįstu, o pats pareiškėjas dar sulaukė pamokymų.
Po pernai gruodžio 14 dieną paskelbto komentaro „Būti tikru politiku lemta ne kiekvienam“, S. Simė inspektoriaus tarnybai įrodinėjo, kad publikacijoje pažeista jo garbė ir orumas bei geras vardas visuomenėje.
S. Simės, kaip politiko, kompetencija suabejojęs komentaro autorius buvo apkaltintas tendencingu siekimu vicemerą pažeminti, sumenkinti jo, kaip politiko, reputaciją, mėginimu sukurti neigiamą visuomenės požiūrį į jį.
Išanalizavusi šią publikaciją Žurnalistų etikos inspektorė Z. Zamžickienė nustatė, kad komentaro autorius sąžiningai kritikavo pareiškėją, kritiką grindė faktais ir pagrįstais argumentais, todėl laikomas tinkamai atlikęs žurnalisto pareigas.
S. Simę papiktinę teiginiai inspektorės buvo įvertinti kaip subjektyvi autoriaus kritiška nuomonė apie pareiškėjo darbinę politinę veiklą, kurios nei pareiškimo būdas, nei forma nerodo, kad autorius siekė įžeisti ar pažeminti pareiškėją.
Tuo šioje istorijoje būtų galima padėti tašką, tačiau knieti paviešinti pamoką, kurią S. Simė turėtų išmokti atidžiai persiskaitęs inspektorės atsakymą.
„Mero pavaduotojas, pagal einamas pareigas ir užimamą visuomeninę padėtį, laikytinas viešuoju asmeniu. Tai sąlygoja, kad pareiškėjas gali tikėtis padidinto visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, gali būti labiau komentuojamas ir kritikuojamas, o duomenys apie tokį asmenį gali būti labiau interpretuojami.
Lietuvos teisės aktuose įtvirtinta kiekvieno asmens teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių pareigūnų veiklą, o persekioti už kritiką Lietuvos Respublikoje yra draudžiama“, – rašoma Z. Zamžickienės sprendime.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, viešieji asmenys turi toleruoti apie juos paskelbtą informaciją, net jei ji būtų išreikšta agresyviai ar kandžiai. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Dėl savo padėties viešieji asmenys turi būti iškilesnė visuomenės dalis, kuri pati rodytų pavyzdį, jog suvokia šiuolaikinį spaudos ir kitų informacijos skleidėjų vaidmenį kuriant ir palaikant demokratinės visuomenės modelio veiksmingumą ir pranašumą.
Viešasis asmuo negali reikalauti tokių pat standartų, kaip privatus asmuo. Šiuo atveju sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo, ir teisės skleisti informaciją – koliziją, pirmenybė taikoma pastarajai.
Tačiau, panašu, kad pakantumas kritikai Palangos savivaldybėje nėra didelis. Rimtas politikas kiekvienu kritikos atveju sugebės atrasti racionalų grūdą. Jei tai nepagrįsta kritika, vadinasi, miesto visuomenė yra menkai informuojama apie valdžios veiksmus. Jei oponentai yra bent kiek teisūs, padorus politikas tai pripažins ir viešai paskelbs ištaisęs situaciją.
Štai, „Palangos tiltas“ į dienos šviesą ištraukė vicemero S. Simės keliones į bokso turnyrus, kurios savivaldybėje buvo forminamos kaip komandiruotės. Ginti „neteisingai“ apkaltinto S. Simės stojo visa miesto valdžia. Įsižeidęs vicemeras laikraštį apkaltino pateikus melagingus faktus ir suraitė demagogija persisunkusį atsakymą per visą puslapį.
S. Simė įrodinėja, kad dienpinigių jis neėmęs ir dėl jo išvykų savivaldybė žalos nepatyrusi. Tačiau į bokso turnyrus S. Simė vyko kaip bokso treneris, antraeilėse pareigose dirbantis Sporto centre. Į turnyrus kartu su jo auklėtiniais S. Simę, kaip bokso trenerį, komandiravo ir už tas dienas trenerio algą bei dienpinigius išmokėjo savivaldybei priklausantis Sporto centras.
Bet kodėl S. Simę į tuos pačius bokso turnyrus savivaldybei reikėjo komandiruoti dar ir kaip vicemerą, už tas dienas jam mokant mero pavaduotojo atlyginimą? Ar jis ir prie ringo vadovaudamas savo auklėtiniams tuomet dirbo kaip Palangos mero pavaduotojas?
Ko vertas Lietuvos bokso federacijos kvietimas S. Simei vykti į savaitę trukusį bokso turnyrą Ukrainos mieste Berdičeve? Toks kvietimas turėjo būti adresuotas Sporto centrui, bet ne miesto merui Š. Vaitkui.
O ką reiškia kvietimas į bokso turnyrą atvykti kaip Palangos miesto mero pavaduotojui ir atstovauti Lietuvos Respublikai politiniu lygmeniu? Gal būtų pakakę, kad tarptautiniame turnyre S. Simė mūsų šaliai atstovautų kaip Lietuvos bokso federacijos viceprezidentas?
Ką į turnyrą vykstančiam treneriui turėtų reikšti tas „politinis lygmuo“, dabar negali pasakyti ir pats raštą pasirašęs bokso federacijos generalinis sekretorius Antanas Arėška. „Man lyg tai kažkas iš savivaldybės sakė, kad ten S. Simė susitiks su to miesto valdžia. Reiktų pasižiūrėti į susirašinėjimą“, – miglą pučia A. Arėška. Nenustebčiau, jei paaiškėtų, kad toks kvietimas į savivaldybę atėjo paties S. Simės iniciatyva.
Jei toks susitikimas su Berdičevo valdžia ir būtų įvykęs, apie jį savo atsakyme vicemeras būtų parašęs didžiosiomis raidėmis. Kita vertus, nuo kada Lietuvos bokso federacija ėmė rūpintis Palangos savivaldybės tarptautiniais susitikimais?
Akivaizdu, kad į bokso turnyrus išvykstantis treneris S. Simė savivaldybėje turėjo pasiimti bent jau neapmokamų atostogų. Tačiau miesto meras Šarūnas Vaitkus pernai savo pavaduotoją į tokius turnyrus lengva ranka išleido net keletą kartų.
Lieka tikėti, kad jei konservatoriai miesto valdančiojoje koalicijoje turėtų ne šešis, o bent jau kokius devynis narius, meras būtų pasielgęs kitaip.