Vėjo jėgainės tapo kasdienybe

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009-05-13
Peržiūrėta
2409
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Daugybę diskusijų sukėlęs vėjo jėgainių parkas Kretingos rajone dabar tarsi susilieja su horizontu. Gąsdinę garsai lyg ir nurimo, o vėjyje mosuojančių sparnų, rodos, niekas nebebijo. Alternatyvus būdas gaminti elektrą tapo kasdienybe.

 

Ar dar yra diskusijų?

Vieną vėjuotą praėjusios savaitės dieną „Palangos tiltas“ leidosi ieškoti tų neramių diskusijų – ar tikrai žmonės įprato, ar vis dar burnoja, keikdami tokią kaimynystę. Ar tikrai rūpestį kelia esą „galinčios nuvirsti“ ir didžiulę katastrofą sukelti konstrukcijos?

Tąsyk, prieš trejetą metų ūžusios diskusijos nešiojo kalbas apie pavojų sveikatai, infrastruktūros plėtros stabdymą, nesitaikstymą su aplinkui jėgaines gyvenančiais žmonėmis. Žmonės nuogąstavo, kad kraštas ne tik taps nepatrauklus turistams, gyventojams, bet ir sumenkins žemių vertę, gąsdins gyvūnus ir taps tikru košmaru. Pasivažinėjus po apylinkes ir pakalbėjus su vietiniais atrodo, jog gyvenimas tarsi nurimo, o žmonės prisitaikė prie šių gigantiškų kaimynų.

 

Nusistovėjo ramybė

Nors tuomet burnota dėl atstumo nepaisymo, žurnalistų akys nepamatė katastrofiškai arti jėgainių esančių namų – rodos, saugaus atstumo buvo laikomąsi, o aplink jėgaines netgi kuriasi nauji gyventojai – vadinasi, jėgainių kaimynystė tapo įprasta ir netgi įmanoma.

Prie pat jėgainės girdisi specifinis garsas – sparnai šmėsčioja beveik tuo pačiu tempu, iš jėgainės vidaus girdimas tylus cypiantis garsas. Aplinkui – išarti dirvonai, pievos. Iki artimiausių namų – tolokai. Rodos, viskas susilieja į visumą ir diskusijų ar pasipiktinimų nekelia.

 

Dėl ūžesio neužmigdavo

Kiauleikių kaime jėgainių sparnai šmėsčioja kone kelių namų gyventojų kieme. Kiauleikiškė Irena, su vyru besidarbuojanti kieme tikino, jog jėgainės tikrai tapo kasdienybe. „Iš pradžių dar ir kokių pykčių buvo, kalbų. Bet juk tada niekas mūsų nesiklausė, neklausė, ar sutinkame, ar leidžiame. Iš pradžių nesugebėdavau net užmigti – tas garsas erzino, trikdė. Dieną jo dar ne taip girdisi, o naktį – bet kur namie gerai girdisi. Dabar jau normaliai miegame, pripratome“, - dėstė Irena, modama link laukuose, netoli namų stovinčių trijų vėjo jėgainių.

Dabar Irena baugščiai žiūri į naujoves, planus. „Neseniai manęs klausė, ar sutiktume, jog per mūsų kiemą, kažkur po žeme eitų aukštos įtampos elektros laidai. Nesutikau kategoriškai, ir nesutiksiu. Gana jau vieno eksperimento“, - kalbėjo moteris. Esą, nors pati kardinalių sveikatos pokyčių nejaučia, mano, jog poveikis sveikatai dėl zvimbimo ir nuolatinio ūžesio, pastovaus mirkčiojimo, kai sparnai sudaro šešėlį, tikrai yra.

 

Dėl visko kaltina vėjo jėgaines

Kiauleikiškiai, paklausti ar prie tokios kaimynystės priprato visi, juokavo: „Yra ūkininkė, kuriai viskas amžinai blogai, nesiseka – ji dėl visko kaltina vėjo jėgaines. Esą jos net puodelį iš rankų išverčia“. Kitas vyriškis, seniai pasižymėjęs „imlumu degtinei“, rytinį galvos skausmą po ilgesnio pasisėdėjimo taip pat sieja su vėjo jėgainių kaimynyste. Purkštauti esą, niekas labai nepurkštauja, bet nusiskundimų nėra. Derlius sumažėjo – vėjo jėgainės kaltos, gyvulys pabėgo iš laukų – lygiai taip pat. Kiauleikiškiai sakė, jog to, ką galima primesti vėjo jėgainėms, atrasti galima labai lengvai. „Bet nei čia kas beardys, nei ką bepaisys, stovėjo kaip stovi. Girdėjom, tokių, vėjo jėgainių parkų Lietuvoje kasmet vis daugės“, - pasakojo sutuoktinių pora.

 

Romantika sparnų mosavime

Tačiau kai kurie dabar įžvelgia ir romantiškąją pusę: vėjo jėgainės skirtingu paros laiku tarsi įrėmina apylinkes, yra tinkamos net meninei fotografijai. Kiti akcentuoja, jog prie ūžesio įprast galima ir netgi greičiau, nei prie didesnės gamyklos ar miesto gatvės keliamo triukšmo. Trečiam tiesiog yra į ką akis paganyti, horizonte skaičiuojant vėją pasikinkyti bandančias jėgaines. Ūkininkai ir toliau sėkmingai dirba žemę – netgi tą, kuri arčiausiai jėgainių, jiems netgi šešėlis, kurį sudaro mosuojantys sparnai, netrukdo. O naujakuriai, baigiantys statyti namą beveik šalia jėgainių, matyt taipogi nesigąsdina būsimos ūžiančios kaimynystės.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia pirmojo Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parko vystymą ir Baltijos jūroje atlieka projektui reikalingus vėjo ir hidrometeorologinius matavimus. Tam tikslui į būsimo parko teritoriją atplukdyta ir pritvirtinta plūduriuojanti matavimų stotis su specializuota įranga. Ant specialaus plūduro iškelta matavimo stotis...


Prieš trejus metus startavusi sveikos gyvensenos iniciatyva Palangoje, įgavo pagreitį, ji tampa kasmetiniu iššūkiu mokytojams, policijos pareigūnams ir vaikams.


Sprendimas vystyti jūrinio vėjo elektrinių parką svarbus ir regiono plėtrai, ir tuo pačiu atveria galimybių vietos bendruomenėms. Parkas sudarys prielaidas pritraukti daugiau investicijų, kas sąlygos naujų darbo vietų kūrimą, viešosios infrastruktūros plėtrą ir bendro gerbūvio kūrimą. Be to, planuojama, kad artimiausių savivaldybių biudžetas bus papildytas apie 3 mln. eurų per metus ir dar...


Pietinė Klaipėdos uosto dalis – buvusi Tarptautinė jūrų perkėla – bus naudojama Lietuvos jūros vėjo jėgainių parkų statyboje, trečiadienį pristatė Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.


Lietuva planuoja vystyti vėjo energetiką Baltijos jūroje, praneša Aplinkos ministerija. 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti vienas jūrinio vėjo parkas Baltijos šalyse pritrauks virš 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs apie 1 300 naujų darbo vietų.


Iki 2028 metų Baltijos jūroje turinčios pradėti veikti pirmosios jūrinio vėjo elektrinės turėtų patenkinti pusę Lietuvos elektros energijos poreikio ir užtikrinti didesnę Lietuvos energetinę nepriklausomybę. 


Aplinkos ministerija penktadienį išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie Švedijos ir Estijos Baltijos jūroje planuojamus statyti vėjo elektrinių parkus.


Energetikos ministras Dainius Kreivys sureagavo į Palangos miesto bendruomenės ir Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos keltą problemą dėl jūroje ties Palanga statyti planuojamų vėjo jėgainių parko poveikio kraštovaizdžiui.


Vietoj saulėlydžio – vėjo jėgainės

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 05 09 | Rubrika: Miestas

Šią savaitę Palangos miesto savivaldybę pasiekė Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto paruošta „Vėjo energijos parkų įrengimo Baltijos jūros Lietuvos EZ ir teritoriniuose vandenyse“ poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita, kurią užsakė  UAB „Baltic Energy Group“. Pagal ją netolimoje ateityje į kurortą atvykę poilsiautojai, žiūrėdami nuo...


Vėjo jėgainės tapo kasdienybe

Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 05 13 | Rubrika: Sveikata

Daugybę diskusijų sukėlęs vėjo jėgainių parkas Kretingos rajone dabar tarsi susilieja su horizontu. Gąsdinę garsai lyg ir nurimo, o vėjyje mosuojančių sparnų, rodos, niekas nebebijo. Alternatyvus būdas gaminti elektrą tapo kasdienybe.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius