Veiklūs jaunuoliai užauga, o juos keičia kiti?

Iš tiesų esama tokių jaunuolių, kurie pateisina skeptiškųjų požiūrį į jaunus žmones, neva šiuolaikiniai jaunuoliai nieko daugiau neveikia tik žaidžia kompiuteriais. O esama tokių, kuriems net trūksta paroje valandų, kad viską suspėtų.

Veiklos pakanka
Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos mokinių savivaldų informavimo centro atstovė Donata Šiaudvytytė pastebėjo, jog tie, kurie nori kažkuo užsiimti, ir atranda veiklos be jokių problemų ar ilgų ieškojimų. „Būna tokio jaunimo, kuris net turi per daug veiklos“, – teigė palangiškė.
Į Lietuvos moksleivių sąjungą įstoję mokiniai turi pakankamai veiklos, vos spėja suktis, jei, žinoma, tik to nori. „Realiai mūsų pagrindinis darbas yra dirbti su mokyklų savivaldomis, bet turime ir kitokių darbų, pavyzdžiui, dažnai tenka organizuoti įvairius renginius. Jeigu jaunimas dalyvauja vien Lietuvos moksleivių sąjungos veikloje, užtenka užsiėmimų. Daug prisigalvojame naudingos veiklos“, – kalbėjo Donata.
Pašnekovė atskleidė, jog esama tokių Lietuvos moksleivių sąjungos narių, kurie išnaudoja kiekvieną laisvą minutę, tad lanko ir Meno mokyklą ar randa kitokių sau mielų užsiėmimų.
Nekyla abejonių, jog mokiniai, dalyvaudami Lietuvos moksleivių sąjungos veikloje, gali daug ko išmokti, tarp daugybės naudingų patirčių – gebėjimas savarankiškai spręsti įvairius svarbius klausimus.
„Lankydamiesi mokyklų savivaldose padedame mokiniams spręsti iškilusias problemas, tačiau, deja, ne visais klausimais galime padėti, nesame pajėgūs, ypač, jei tai susiję su finansais. Kai kada pastebime, kad mokiniai bijo kalbėti, nenori garsiai išsakyti vyraujančių problemų, bijodami pasekmių, bet kartais išgirstame, jog mokiniai jaučia nuoskaudų dėl mokytojų ar susiduria su kitokiomis bėdomis. Mokyklose yra tokių elementarių problemų, kurių mes tikrai negalime išspręsti, pavyzdžiui, skundžiamasi dėl maisto kokybės ar tualetinio popieriaus mokyklų tualetuose. Tai yra vidaus klausimas, kurį galima lengvai išspręsti pasikalbėjus su mokyklos vadovais. Mes galime pagelbėti sprendžiant organizacinius klausimus. Pastebime, jog mokyklose esama pakankamai daug aktyvaus jaunimo, kuriam mūsų pagalbos kartais ir nebereikia“, – šypsojosi D. Šiaudvytytė.

Vyresniųjų neliko
Kitą bėdą įžvelgė dramos sambūrio „M – 3-ioji karta“ vadovė Alma Pronckūnienė. „Jau beveik 20 metų veikia mano sukurtas dramos sambūris. Pastebiu, kad jeigu vaikas ateina, tai jis žino, ko nori ir kur ateina. Bet reikia prisiminti, kad teatras ne visada yra ant bangos, ne visi jį gali mylėti ir ne visiems gali patikti“, – pastebėjimą išsakė pedagogė.
Tačiau pašnekovė pabrėžė, kad kartais vaikus suklaidina vyraujantis požiūris apie teatrą. „Visi įsivaizduoja, kad teatras – vien vaidyba, bet nieko panašaus. Vaikai lankydami teatrą įgauna daug įvairių patirčių. Jie ne tik išmoksta labiau pasitikėti savimi, drąsos, kurios reikia lipant į sceną ir stojant prieš žiūrovus, bet ir lavina komunikabilumą, daugiau sužino apie meną. Susipažįsta su scenografija, dekoracijomis, kitais scenai reikalingais atributais“, – vardijo A. Pronckūnienė, prisipažinusi, jog jai pačiai labai daug davė teatras.
Tačiau bėda ta, pasak mokytojos, jog teatrą pastaruoju metu renkasi mažieji, vyresnio amžiaus mokiniai teatro nebepastebi. Galbūt jie atranda kitokios veiklos, kurioje siekia save realizuoti.
„V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje, kurioje ir vyksta teatro užsiėmimai, nebeturi vyresniųjų klasių mokinių, jie lanko gimnaziją, tad juos ir prisikviesti tampa sunkiau. O mažiukai mielai lanko teatro užsiėmimus, bet su jais jau sudėtingiau vykdyti didesnius projektus. Organizuojant privačius užsiėmimus, galbūt būtų kitaip, susirinktų įvairesnio amžiaus vaikų, bet yra kaip yra“, – svarstė pašnekovė.

Ugdomi individualistai
A. Pronckūnienė išsakė savo pastebėjimą, kad vaikai dabar mieliau renkasi tokius užsiėmimus, kurie yra masiniai. Pavyzdžiui, ypač mėgsta šokių užsiėmimus. „O solistai yra individualistai, jiems nesinori slėptis už kitų nugarų. Scenoje lieki vienas, niekur nepasislėpsi. Esi dėmesio centre, visų matomas ir girdimas. Tai labai padeda atsiskleisti, nugalėti visas baimes ir labiau savimi pasitikėti. Be to, tenka palaikyti kontaktą ne tik su žiūrovais, bet ir su komandos nariais, nes visi vienas nuo kito yra priklausomi, susieti bendro tikslo“, – užsiėmimų privalumus vardijo pašnekovė.
Tai, jog teatrą lanko mažieji mokinukai, mokytojai sunkesniu uždaviniu tampa projektų vykdymas. Juos lengviau vykdyti su vyresnio amžiaus mokiniais, kurie gali keliauti ir į kitus miestus ar net kitas valstybes. Beje, su savo ugdytiniais dramos sambūrio vadovė A. Pronckūnienė per beveik 20 metų aplankė ne vieną šalį, iš ten parsivežė daug įsimintinų įspūdžių ir gavo naudingos patirties.
Šiuo metu mokytoja su viena savo mokine ketina vykti į Briuselį, Europos Parlamentą. Šią kelionę mergaitė laimėjo sudalyvavusi skaitovų konkurse.

Jaunimas linkęs ir padėti
Palangos kultūros ir jaunimo centro jaunimo studijos vadovas Tautvydas Lubys teigė, jog Palangos jaunimui tikrai netrūksta aktyvumo, jie mielai dalyvauja įvairių organizacijų veiklose, bet kartais nenorėdami įsipareigoti jie užsiima vienkartiniais projektais.
„Veiklų pasirinkimas priklauso nuo kiekvieno individualiai, tačiau daug įtakos turi ir draugai, kurie paskatina prisijungti prie tam tikros veiklos. Tokie raginimai labai daug reiškia, bendraamžiai vienas kito klauso“, – sakė T. Lubys.
Pasak pašnekovo, jaunimas renkasi ne tik į organizacijas, bet ir į neformalius susibūrimus. „Pavyzdžiui, jaunuolis nori prisijungti prie tam tikro projekto, tačiau jis nesiekia įsipareigoti vienai organizacijai, tad jis imasi veiklos įgyvendinant tam tikrą projektą. Būna, kad ateina du ar trys jauni žmonės, norintys įgyvendinti savo sumanymą. Ir jie gali tą padaryti, bet kartais pritrūksta tokių dalykų, kaip kontaktų. Tad jiems galime padėti“, – pasakojo Tautvydas.
Kaip patikino pašnekovas, bijoti jaunimui nėra ko – o jie dažniausiai ir nebijo, drąsiai imasi įvairių projektų.
„Jaunimas turi pasirinkimą. Juk natūralu, kad ne viskas juos domina, tad renkasi tokias veiklas, kurios būtų ir įdomios, ir naudingos. „Palangos stalo“ šventė buvo puikiausias pavyzdys, kad kurorte esama aktyvaus, pagalbos ranką galinčio ištiesti jaunimo. Tie, kurie nenori nieko neveikti, atranda kaip būti naudingiems. Patys jauniausi įvertina ką gali padaryti, ką moka, kokių atsakomybių gali imtis, o vyresnieji galvoja, kad jei padės jie, prireikus pagalbos sulauks ir jie patys“, – šyptelėjo pašnekovas.

Mažesnės patriotiškumo apraiškos
Kurorte galima aptikti ir patriotiškumo apraiškų tarp jaunimo, tačiau šiek tiek mažiau, nei norėtųsi. Pavyzdžiui, esama jaunųjų šaulių, kurie, kaip yra užsiminęs Palangos šaulių kuopos vadas Adolfas Sendrauskas, sunkiai prikalbinami stoti į gretas, o prikalbinus, netrunka jaunuoliai užaugti, tuomet išvyksta mokytis į kitus miestus. Nebėra Palangoje ir skautų, kurie palikę gilų pėdsaką istorijoje.
Palangos Botanikos parke, netoli Birutės kalno galima rasti slėnį, pavadintą skautų vardu. Ten stūkso akmuo su ne visai aiškiais inicialais ir nedidelis paminklas ant kurio parašyta: Dr. Jacques Moreillon.
1933 metų vasarą dabartiniame Palangos Botanikos parke knibždėjo daugiau negu 2000 skautų iš visos Lietuvos. Tuo metu vyko stovykla, ypatinga ne tik savo vieta ar dalyvių skaičiumi, bet ir svečiais – joje lankėsi pasaulio skautų įkūrėjas, lordas R. Baden-Powellas.
Amžininkai pasakoja, kad Palangos slėnyje ant kalvos stovėjo dvi palapinės – įkūrėjo R. Baden-Powello ir prezidento A. Smetonos, o tarp jų buvo padėtas iš apylinkių atgabentas didelis akmuo. Ant to akmens vėliau skautų įkūrėjas, jo žmona ir tuometinis Lietuvos prezidentas užrašė savo inicialus, kuriuos ten galima rasti ir dabar.
1997 metais liepos 25 dieną Lietuvos skautija buvo priimta į tarptautinę Pasaulio skautų judėjimo organizaciją (WOSM). Po dvejų metų Lietuvoje lankėsi tuometis Pasaulio skautų judėjimo organizacijos vadovas Dr. Jacques Moreillon, labai prisidėjęs prie Lietuvos skautų įsijungimo į tarptautinę bendruomenę. Vizito metu lankėsi Skautų slėnyje, Palangoje, kur buvo atidengtas paminklinis akmuo, ant kurio pavaizduotas Pasaulio skautų judėjimo ženklas – lelija, apjuosta virve, surišta tikruoju mazgu bei tuometinio organizacijos vadovo parašas. Šiuo ženklu simboliškai pažymima, kad Palangos skautų slėnis yra reikšminga Pasaulio skautų istorijai vieta
Lietuvos skautų komunikacijos koordinatorė Eglė Šidlauskaitė patikino, kad kažkuomet aktyviai veikę skautai pajūryje vėl atgimsta. „Jūrinis kraštas pastaruoju metu ima atgaivinti skautų tradicijas ir panašu, kad netrukus skautai ims aktyviai veikti“, – teigė pašnekovė.
Kaip paaiškino mergina, skautais tapę jaunuoliai tarsi gauna antrą šeimą, jiems tampa svarbu puoselėti patriotiškumą ir kitas svarbias vertybes. Tai, be abejonės, jaunam žmogui labai naudinga.