Veidai, kuriuos mažieji myli...

 Neilgai važiuoji rytiniu autobusu pajūrio girių alėjomis, o ilgai ir gražiai prisimeni tai, kas malonu. Labai laukiu kelionėlių į Šventosios – Būtingės pusę. Pasiilgstu optimistų, idealistų, kūrybai pasišventusių žmonių Šventosios bendrojo lavinimo pagrindinėje mokykloje, bibliotekoje, Kultūros centre, „Sigutės“ lopšelyje-darželyje.

 Mokykla – švyturio sesuo

Autoritetą sukuria širdimi ir meile įveikiami kasdieniški darbeliai. Jų daug pagrindinėje mokykloje. Mokykla – Šventosios švyturio sesuo. Panašūs, – ar ne taip? – tiksliai: švyturio mirksniai rodo kelią į uostus laivams jūroje net juodojoje naktyje, o mokykla... Ji augina išmintį, proto galias, plečia pasaulio pažinimo ribas, moko, kaip nepasiklysti klaidžiuose ir už jūrą audringesniuose gyvenimo labirintuose. Labai gerbiu žmogų šalia vaiko. Tarnaujantį vaikui. Guodžiantį, raminantį vaiką. Atrandantį vaikui džiaugsmą knygoje, paveiksle, gimtosiose apylinkėse, daugiatautėse protėvių istorijose, tradicijose. Daug savitų mįslių pateikia ir pati jas išsprendžia jūra, ant kurios kranto, kaip žmogus kiekvieną pavasarį visu metru paauga smėlio kopos – tik reikia atidžiai stebėti, nenuleisti akių, kaip nuo mylinčios mamos veido. Užsigrūdinsi ir sielą praturtinsi, stebėtojau. Tada viskuo dar smalsiau stebėsiesi. Šventosios vaikai – nuostabūs: šios palatvijo mokyklėlės mergaitės ir berniukai mokytojais pasitiki taip pat, kaip tėveliais, nes...

Kaip ir švyturys mokykla skleidžia šviesą, be kurios toli nenueitum, – o gal net ir žūtum. Šviesa visada gelbsti ir atrakina duris ne tik į Pasakų šalį, bet suveda, supažindina su visais laisvojo pasaulio žmonėmis, parenka susikalbėjimui būtinus žodžius.

 Daug pagarbos ir meilės

Pavydėtinai turtingos sielos intelektualės yra Šventojoje dirbančios lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Nijolė Šauklienė ir labai kruopščiai bibliotekos kasdieniškų darbų – darbelių upės tėkmę tvarkanti Zofija Klapatauskienė. Štai, studijuoju Kovo 8-osios vakarą. Zofijos dovanotus leidinukus ir neatsistebiu – retoje didmiesčio mokykloje pajusi šitiek pagarbos ir meilės mokinuko meniniams, literatūriniams gabumams, o Šventosios mokytojai kantriai atranda vis naujus talentus, kursto, skatina širdelėse kūrybines kibirkštėles ir iškelia į viešumą visa, kas gražu, teisinga, švaru, tikra, sąžininga...

N.Šauklienė ir Z.Klapatauskienė yra vaikų draugės, o draugas draugu pasitiki ir visad laukia, nes... „Nevaidink: būk draugu – neprarasi draugų“.

Apie įdomius Šventosios pagrindinės mokyklos vaikų darbus bičiuliškai šnekučiuojant su direktorės pavaduotoja, meninei kūrybai širdingai atsidavusia Danute Petkiene bibliotekos dureles pravėrė dvi draugiškos mergaitės. Trečiokės Aistė Marija Žymantaitė ir Aušrinė Daukšaitė iš mokytojos Rimantės Toliušienės vadovaujamos klasės.

„Mes radome piniginę“, – ištiesė D.Petkienei, kuri padėkojusi mergaitėms už sąžiningumą – pasakė: „Tai mūsų dramos būrelio artistės. Dabar gegužėje vykstančiai šeimos dienai repetuojame žaismingą spektakliuką „Senelio Painelio sapnas“. O su kita dramos mėgėjų grupe parengsime vaidinimą pagal žinomos satyrikės Vytautės Žilinskaitės kūrinėlį „Žiogas stiklinėje“.

 Puikūs atsiliepimai apie visą kolektyvą

Mokyklos pedagogai ir mokiniai labai šiltai kalba ir apie kitas mokyklos mokytojas: vyr. mokytoją Meilutę Petrauskienę, vyr. mokytoją Rasą Birškuvienę , vyr. mokytoją Silvą Sendrauskienę, mokytoją metodininkę Ingridą Griškėnienę, spec. pedagogę Audronę Mažutienę ir kitas.

Dėl jų visų Šventosios mokykloje labai prasmingai reiškiasi didžioji dauguma mokinių, kuriems šie ir dar nepaminėti pedagogai atveria kelią ne tik į žinių pasaulį, bet taip pat į gyvenimo platybes.

Jaunieji mokyklos sportininkai labai dėkingi, kad Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus paspartino naujojo aikštyno gimimą.

„...Paleidau laivelį į Baltijos jūrą, pakėliau į dangų rankas“, – prasmingai ir viltingai eilėraštyje savo ir šventojiškių nuotaikas įžodino žinoma literatė, lopšelio-darželio „Sigutė“ vadovė Svetlana Andziulienė. Čia pati motulė Gamta pakužda žodžius ir mintis, pakylėja akis ir širdį aukštyn, į dieną vėl parsivedančią saulę. Tad nesistebėkime niekuo! Juk mes, žmonės, irgi „padedam jūrai laikyti dangų“...

Nesistebėkime, taip turi būti. Juk kovo 21-ąją Šventojoje, prie Kastyčio Pesio gelbėtojų vadinamos Pavasario kopos prasidės patys tikriausieji, ekologiški, be civilizacinio „užkrato“ Voverės metai. O voveriukai, skruzdėliukai, driežiukai, kaip ir Šventosios mokinukai, smalsūs, greiti ir gabūs... VISKAM!

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-jūros vaikai".