Vasaros sezonas – pagal jūros vandens temperatūrą

Prasidėjo vasara, saulė, kaip senoliai sako, žeme ridinėjasi, žmonės išsitraukė rūbus trumpomis rankovėmis, o laukiamos poilsiautojų gausos kaip nėr, taip nėr. Įvažiavimas į Palangą nusėtas plakatus iškėlusių močiučių, klientų laukia pakelėse išrikiuoti automobiliai, tačiau poilsiaujančių vis nėra.

Dar liūdnesnis vaizdas Šventojoje. Nors už lango – vasara, ten tuščia kaip žiemą. Šį savaitgalį rengiamos sezono atidarymo šventės metu iš 12 miestelio kavinių dirbs tik dvi. Verslininkai sako, kad dabar pradėti darbą jiems neapsimoka, nes jei per savaitgalį ir bus sulaukta pagyvėjimo, pirmadienį Šventojoje vėl bus tuščia ir tuomet atidarytos kavinės dirbtų tuščiai.

Anksčiau apie du vasaros sezono mėnesius kalbėję palangiškiai paskutiniais metais pastebi, kad realiai tikrasis sezonas susitraukė iki vieno mėnesio – nuo liepos iki rugpjūčio vidurio. Tokia tendencija jau buvo pastebima ne vien Lietuvą pradėjus krėsti krizei, o gerokai anksčiau.

Kas gi atsitiko? Kodėl Lietuvos pajūris nebetraukia šalies gyventojų net prasidėjus vasarai? Juk ekonominis sunkmetis tiek neišsunkė Lietuvos žmonių, kad jie atsisako poilsio. Galinčių sau atostogoms išleisti tūkstantį, kitą Lietuvoje tebėra tiek, kad Palanga poilsiautojais būtų užtvindyta visą sezoną.

Gegužės viduryje Palangai paskelbus vasaros sezono atidarymą, „Lietuvos Rytas“ savo tinklalapyje apklausė skaitytojus, ar jie ketina ilsėtis Lietuvos pajūryje. Savo nuomonę pateikė 8373 žmonės – kaip socialinei apklausai nemažas skaičius.

Kasmet, nepriklausomai nuo oro, prie Baltijos jūros bent vieną savaitę pasiryžę praleisti 17 procentų apklaustųjų. 44 procentai žmonių žadėjo gal kokį kartą savaitgalį ir nuvažiuoti. Šiltas šalis – Egiptą, Turkiją, Ispaniją pasirinko 13 procentų apklaustųjų. 26 procentai žmonių įsitikinę, kad geriausias poilsis yra prie ežero. Kodėl Palangoje bent savaitę poilsiauti pasiryžę vos 14 procentų Lietuvos gyventojų? Vadinasi, net kelios Palangos valdžios kažką darė ir tebedaro ne taip, kad poilsiautojų iš Lietuvos mūsų kurorte nedaugėja?

Pagrindinis poilsiautojų priekaištas yra aukštos kainos. Esą Palangos kurortas vasarą yra tiek brangus, kad pigiau yra ilsėtis geresnį orą ir komfortą suteikiančiuose užsienio kurortuose. Čia galima pasiginčyti. Palangoje vidurvasarį trijų asmenų šeima nakvynę viešbutyje gali gauti už 250 litų. Savaitei – 1750 litų. Dar po 150 litų kasdien būtų skiriama maistui. Kuras kelionei į pajūrį kainuotų apie 250 litų. Dar pusę tūkstančio litų galima skirti pramogoms. Viso – apie 3600 litų.

Kiek savaitės poilsis trims žmonėms atsieitų civilizuotame užsienio kurorte? Poilsis padoresniame viešbutyje vienam kainuos ne pigiau nei 1200 litų. Trims žmonėms – jau tie patys 3600 litų, o kur dar išlaidos maistui, pramogoms, pirkiniams. Suk kaip nori, tačiau į užsienio kurortą išvažiavusi šeima per savaitę išleidžia 6-7 tūkstančius litų.

Aukštomis maisto kainomis kaltinti Palangos kavines irgi būtų nepadoru, nes grįžę atgal kažkaip užmirštame, kad Ispanijos, Italijos, Graikijos kurortuose kainos kaip pas mus, bet eurais. Vadinasi tris kartus brangiau. Tačiau internetinėje erdvėje pasirodantys pranešimai apie Palangoje mažinamas viešbučių ir restoranų kainas beregint aplimpa gausybe mūsų kurortui piktų komentarų. Atmetus išpūstus kaltinimus neva aukštomis kainomis (lyg Vilniuje jos – perpus mažesnės), su vienu žmonių priekaištu tenka sutikti. Be poilsio paplūdimyje, maudymosi jūroje Palangoje nėra ką veikti.

Net ir karščiausiu vidurvasariu staiga užlijus smarkesniam lietui iki tol poilsiautojais knibždėjusi Palanga akimirksniu ištuštėja. Nes lyjant Palangoje nebėra ką veikti. Lieka tik gerti baruose, tačiau tuo galima užsiimti ir neišvažiuojant iš namų. Vienintelis Palangos kurorto privalumas tėra jūra ir smėlio paplūdimiai. Tačiau būtent todėl mes esame visiškai priklausomi nuo oro.

Kodėl birželio mėnesį, jau prasidėjus atostogų metui, kurorte net ir saulėtu oru yra tuščia? Todėl, kad dar šalta jūra. Poilsiautojai Palangą užplūsta tada, kada įšyla vanduo ir jūroje galima maudytis. Štai kodėl tikrasis sezonas pajūryje prasideda tik liepą. O jei Palangoje būtų bent keli jau birželį veikiantys modernūs baseinai? Kuris nors galėtų būti net ir atviras. Tuomet žmonių birželį Palangoje sumažėtų ar padaugėtų?

Jei kurorte atsirastų uždari pramogų centrai, kuriuose būtų teikiamos originalios laisvalaikio praleidimo paslaugos, kultūros centrai, kuriuose vyktų muzikos festivaliai, spektaklius rodytų gastroliuojantys teatrai, SPA centrai su nebrangiai kainuojančiomis procedūromis gal tuomet, vos tik dangui apsiniaukus, poilsiautojai nelėktų iš Palangos namo, o geresnio oro lukterėtų čia laiką leisdami pramogaujant.

Tam jau reikia Palangos valdžios pastangų. Ne plepalų, apie niekaip nepradedamas, arba neužbaigiamas galimybių studijas, pasigyrimų apie atliekamus mistinius detaliuosius planus, o realių investitorius viliojančių sprendimų. Pagaliau, Palangos kurorto biudžetas nėra jau toks skurdus, kad miestas pats negalėtų pasistatyti baseino ar sporto salės. Juk tam vienos tarybos ketverių metų kadencijos – per akis.