„Užvaldytų“ boulingo kamuolio čempionų siekiai ribų neturi

Kas gali būt smagiau nei atrast veiklą, kurioje jautiesi kaip žuvis vandenyje, o laikui bėgant vis kopi aukščiau – tobulėjimo link, galynėjantis ne tik su savim, bet ir su priešininkais, kurie palaipsniui tampa menkais varžovais. Tokią situaciją puikiai pažįsta boulingo meistrai Daiva ir Žilvinas Perminai, papasakoję, jog pradėję vos ne nuo nulio – padėję kurti ir boulingo klubą, netrukus taip įsimylėjo šią sporto šaką, jog nelabai ir beįsivaizduoja, jog galėtų gyventi be boulingo kamuolio. „Mes ir pasensim su kamuoliu rankose“, - nusišypsojo šiemet Lietuvos čempione tapusi Daiva.

Patys stipriausi Lietuvoje

Kodėl būtent boulingas? Natūraliai kyla klausimas. Kaip patikino entuziastai, viskas prasidėjo paprastai, tiesiog leisdami laisvalaikį, jie užsuko pažaisti, o pajutę, jog tai smagu ir nebeišėjo. „Boulingą žaidžiam jau 11, gal jau ir 12 metų, nuo tada, kai paėmėm pirmą kartą kamuolį į rankas“, - nusišypsojo abu pašnekovai.

Per tą laikotarpį abiems teko pajusti ir laimėjimo pergalingą skonį ir pralaimėjimo kartėlį, nors tiesa, pastarojo jausmo „ragauti“ jiems tenka retai. Abu jau yra tapę Lietuvos čempionais, gavę progą savo jėgas išbandyti ir pasauliniuose turnyruose, kuriuose taip pat yra tekę demonstruoti, jog juos įveikti išties nėra lengva. Nors kaip patys patikino, jų vardai šiame pasaulyje – jau žinomi, visgi kol kas tik Lietuvoje kelia sunkumų priešininkams, pasauliniuose turnyruose tenka „paplušėti“ ir patiems.

„Dabar tikrai Lietuvoje esam stipriausi“, - apie didžią pergalę paskelbė boulingo čempionai. Tai tik patvirtina, jog sėkmingų pergalių kelias patiestas, vadinasi, užsibrėžto tikslo dėka galima pasiekti bet ko. Palangiškiai – įkvepiantis pavyzdys bet kuriam sportuojančiajam. 

Reikalingas pasiruošimas

Kaip papasakojo miestelėnai, susidomėjus boulingu, patiems teko netgi kurti taisykles. „Galima sakyti, jog nuo mūsų viskas ir prasidėjo. Tuomet, kai pradėjom žaisti, buvo vos tik pradėjusi kurtis Lietuvos boulingo federacija, mes padėjom įkurti Klaipėdos boulingo klubą“, - apie pačią pradžią papasakojo Daiva ir Žilvinas.

Ne veltui apie juos daugiau žino klaipėdiečiai nei Palangos gyventojai, nors patys yra kuo tikriausi palangiškiai. Jie priklauso Klaipėdos klubui, tad apie juos Klaipėdoje labiau ir aidi garsas – apie jų parvežamas pergales, garsinamą šalies vardą.

Žinoma, Palangoje miestelėnams nelabai yra kur ir treniruotis, tad jie nuolat traukia į Klaipėdą. Kaip patikino profesionalūs boulingo žaidėjai, boulingą žaisti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, visai kas kita, kaip pripažino pašnekovai, mėgėjiškas ir profesionalus boulingas. „Tiek daug yra visokių niuansų... Net kamuolius tenka darytis atitinkančius mūsų pirštus. Mums net netinka vienas kito kamuoliai“, - boulingo subtilybes atskleidė žaidėjai.

Pasak jų, boulingas – taip pat, kaip ir daugelis sporto šakų, reikalauja tam tikrų investicijų. Tenka turėti ne tik kamuolius, kurių paprastai vieno neužtenka, apsiauti tinkamais batais, o ir treniruotės kainuoja, nes tenka kaskart mokėti už takelius. „Klaipėdoje yra tinkamai paruošti takeliai, tad ten ir treniruojamės“, - pasakojo miestelėnai, atskleidę, jog tenka išmokti takelį „perskaityti“.

„Kaip ir kiekvienoje sporto šakoje, taip ir boulinge, tenka ir fiziškai pasiruošti. Reikia, jog būtų stiprūs visi raumenys, nes dirbama tik su viena puse“, - patarimu pasidalino Žilvinas. Žaidėjai papasakojo, jog be visų pasiruošimų, tenka ruoštis ir psichologiškai. „Boulingas niekuo nesiskiria nuo kitų sporto šakų. Taip pat reikia treniruotis, taip pat renkamos rinktinės, taip pat ieškom rėmėjų, turim pavadinimus“, - vardino palangiškiai.

Kaip papasakojo kalbinti miestelėnai, boulingą imti žaisti galima bet kada – tiek vos ėmus pakelti kamuolį nuo žemės, tiek jau ir sunkiai bevaikštant. „Seniausias mums žinomas žaidėjas yra 90 metų, manau ir mes žaisim kol galėsim“, - patikino boulingo žaidėjai.

Trauktų į Malaiziją

„Esam svarstę, kur norėtume gyventi. Abu vienareikšmiškai sutikom, kad jei Lietuvoj, tai tik Palangoje, o jei užsieny, galbūt norėtume kur Malaizijoje. Ten visai kitas pasaulis, visai kitokie žmonės“, - savo pamąstymais pasidalino D.Perminienė, mįslingai užsiminusi, jog galbūt ten norėtųsi praleisti ir senatvę.

Tai, jog dauguma užsienio šalių jiems pažįstamos, menka naujiena, mat daugelį metų jų poilsis ir kaip patys įvardino, šeimos hobis – suderinami. Tad nieko keisto, jog jie jau gali išsirinkti ir šalį „favoritę“.

„Retai kuomet keliaujam atskirai, dažniausia visuomet kartu“, - patikino Ž.Perminas, pasakojęs apie tekusią laimę, jog šis pomėgis tiko ir patiko abiems. Taip jie daug malonių emocijų išgyvena drauge. Tiesa, kaip papasakojo ponia Daiva, yra tekę vyrą stebėti ir, informacinių technologijų dėka, per ekraną, tačiau, kaip abu pripažino, tai buvo vienas tų retų atvejų, kuomet Žilvinas vyko vienas. Paprastai, kaip ir patys papasakojo, retai pasitaiko, jog abu šeimos nariai imasi domėtis ta pačia veikla, jie – vieni iš tų retenybių.

Ramus poilsis – ne jiems

Kaip atskleidė palangiškiai, su didžiomis pergalėmis jie prasilenkia. „Retai kada mums pavyksta abiem tapti čempionais“, - nusišypsojo žaidėjai, papasakoję, jog sulaukiantys atsiliepimų, kad jų šansai laimėti visuomet didesni nei kitų – jei ne vienas išloš pergalę, tai kitas.

Laimė, jog jiems abiems sekasi ir gali drauge džiaugtis dažnais laimėjimais.

Ką gi veiktų Perminai, jei nežaistų boulingo? Į šį klausimą jiems atsakyti sunkiau. „Taigi, mums irgi iškyla toks klausimas, ką tuomet reiktų veikti“, - nusišypsojo Daiva, papasakojusi, jog jiems boulingas – didžiulė aistra, neleidžianti nustygti vietoje. „Pavyzdžiui, ryt galėtume ramiai sėdėti namie, tačiau ne, važiuosime palaikyti į Rygą jaunųjų krepšininkų“, - savo planais pasidalino entuziastai.

Palangiškiai papasakojo, jog nelabai jie gali save įsivaizduoti gulinčius prie jūros – jiems trūksta azarto. „Aš dar gal ir galėčiau, bet Žilvinas tikrai ne“ , - neslėpė ponia Daiva.

Panašu, jog šia aistra palangiškiai „apkrėtė“ ir savo dukteris. Dvi dukreles auginantys Daiva ir Žilvinas teigė pastebintys, jog ir jos mielai čiumpa boulingo kamuolį. „Mažoji apskritai ėmė žaisti būdama dar pilve“, - papasakojo Daiva, sugebėjusi perduoti savo pomėgį ir augančioms dukrelėms. Panašu, jog nuolat regima aistra gali būti ir perduodama.

Pasaulyje – kitoks lygis

Kaip papasakojo pašnekovai, jau ir Lietuvoje boulingas vis labiau populiarėja, tačiau lietuviams dar toli iki tokio lygio, koks yra jaučiamas Amerikoje ar Skandinavijoje. „Mes jau išties daug pasiekėm, pavyzdžiui, vyrų rinktinė iškovojo šeštą vietą Europoj, tai – didžiulis pasiekimas, tačiau mums dar toli iki tokio lygio, koks vystomas Amerikoje“, - pasakojo Ž.Perminas. Pasak jo, ten boulingo lyga panaši į krepšinio NBA lygą, steigiamos boulingo mokyklos, reiškia, pasiruošimas – itin stiprus.

Šiuo metu Klaipėdoje yra sertifikuoti trys profesionalūs treneriai, kurie gali mokyti vaikus, jaunimą bei pradedančiuosius boulingo žaidėjus. Kalbinti pašnekovai šiuos sertifikatus turi, tad gali imtis pamokų. Tad nuo ko tektų pradėti mokytis pradžiamoksliui? Kaip teigė Perminai, išties naujai atėjusiajam nėra lengva viską perprasti, tačiau viena aišku, ėmus rimtai sportuoti tenka sportui atsidėti.

„Mes ir patys kiekvieną sykį sužinom vis ką nors nauja“, - patikino pašnekovai, pabrėžę seną išmintį, jog ėmus gilintis į tam tikrą sritį, palaipsniui išryškėja ir įvairūs niuansai, kuriuos nėra lengva iškart suvokti.

Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 20 boulingo sporto klubų, vienijančių apie 300 boulingo sportininkų. Lietuvos vyrų, moterų, jaunių ir senjorų rinktinės dalyvauja Europos bei Pasaulio boulingo čempionatuose.