Už „Litesko“ norus privalo sumokėti valstybė

Šylant orams ir šildymo sezonui einant į pabaigą, palangiškiai, ir ne tik jie, lengviau atsikvepia: nebereikės mokėti didžiulių sąskaitų už šildymą. Ir vėl pradedama sukti galvą: ką čia padarius, kad kitą sezoną mokėti reikėtų mažiau?
Kaip žinoma, kai kurie gyventojai bando patys atsijungti nuo šilumos tiekėjų. Šie gi skundžia atsijungusiuosius teismams, o pastarieji dažnai priima šilumininkams palankius sprendimus.

Atsijungė nuo „Litesko“
Pernai gegužę Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą byloje Esertas prieš Lietuvą.
Bylą prieš Lietuvos Respubliką pradėjo Lietuvos Respublikos pilietis Tomas Esertas, kuris 2006 m. gruodžio 8 d. Teismui pateikė peticiją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 34 straipsnį. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeistos Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos jo teisės, nes pažeidžiant res judicata principą buvo neatsižvelgta į jam palankų teismo sprendimą.
Kaune gyvenančiam pareiškėjui kartu su kitu asmeniu L. B. nuosavybės teise priklausė butas. 2001 m. gegužės 15 d. pareiškėjas atsijungė nuo centralizuotos buto šildymo sistemos, kurią tiekė kompanija UAB „Litesko“, ir pasirašė sutartį su alternatyviu šilumos tiekėju. 2001 m. birželio 15 d. bute buvo įrengta naujo tiekėjo šildymo sistema. 2001 m. rugpjūčio 6 d. ir pakartotinai spalio 17 d. pareiškėjas pranešė „Litesko“ apie tarp jų sudarytos senos sutarties nutraukimą. Kaip teigė pareiškėjas, kitus mėnesius jie negavo sąskaitų iš senojo šilumos energijos tiekėjo. Tačiau 2002 m. vasario mėn. šilumos tiekėjai išsiuntė pareiškėjui ir L. B. sąskaitą už šildymą.

Du civiliniai procesai
Pareiškėjui atsisakius apmokėti sąskaitą, „Litesko“ pateikė civilinį ieškinį dėl skolos už suteiktas paslaugas nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 1 d. priteisimo.
2004 metų birželio 7 d. Palangos miesto apylinkės teismas atmetė šilumos tiekėjų ieškinį. Teismas pastebėjo, kad buto savininkai turi teisę laisvai pasirinkti šilumos energijos tiekėją ir kad jie pranešė ieškovui apie sutarties nutraukimą bei tinkamai atsijungė nuo šildymo sistemos. Teismas nusprendė, kad pats ieškovas pripažino, jog į atsakovams priklausiantį butą netiekė šilumos energijos. Taip pat nustatyta, kad ir L. B. su „Litesko“ nebesieja prievoliniai santykiai dėl šilumos energijos tiekimo. Palangos teismas ieškovo pateiktą ieškinį įvertino kaip siekimą nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
„Litesko“ praleido sprendimo apskundimo terminą, o jo prašymas terminą atnaujinti buvo atmestas. Nė viena šalis nesikreipė dėl proceso atnaujinimo.
2006-aisiais šilumos tiekėjai pateikė naują ieškinį dėl skolos už suteiktas šildymo paslaugas priteisimo iš pareiškėjo ir L. B. už laikotarpį nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 1 d.
2006 metų kovo 20 d. Kauno miesto apylinkės teismas patenkino ieškinį ir priteisė „Litesko“ iš buto savininkų po 490 litų. Kitaip išaiškinęs nacionalinę teisę, teismas nusprendė, kad pareiškėją ir L. B. su šilumos tiekėju vis dar sieja prievoliniai santykiai, nes atsakovai buto šildymo įrenginius atjungė savavališkai ir todėl už šildymą turėjo mokėti. Teismas nusprendė, kad 2004 m. birželio 7 d. teismo sprendimas neturėjo res judicata galios, nes naujasis ieškinys pateiktas dėl skolos už kitą laikotarpį, todėl ši situacija nėra identiška tai, kuri anksčiau buvo nagrinėta kitame apylinkės teisme.
2006-aisiais birželio 20 d. Kauno apygardos teismas nustatęs, kad žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl prievolinių santykių tarp šalių buvimo ir šilumos tiekimo, paliko sprendimą nepakeistą.
Pažymėtina, jog pareiškėjas neturėjo teisės pateikti kasacinio skundo, nes ginčijama suma buvo mažesnė už tokiems ginčams tuo metu nacionalinėje teisėje numatytą minimumą.

Kreipėsi į EŽTT
Nesutikęs su Kauno apylinkės bei apygardos teismų sprendimu ir neturėjęs galimybės pateikti kasacinio skundo T. Esertas kreipėsi į EŽTT. Pareiškėjas skundėsi, kad jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą buvo pažeista antro civilinio proceso metu, nes nacionaliniai teismai patenkino ieškovo ieškinį, neatsižvelgdami į galiojantį teismo sprendimą ir jame nustatytus faktus. Taip pat pareiškėjas skundėsi, kad neatsižvelgimas į įsiteisėjusį ir galiojantį sprendimą bei kitoks tų pačių faktų ir teisinių santykių nustatymas pažeidė res judicata principą. Jis pastebėjo, kad Palangos teismas buvo konstatavęs faktą, kad jo ir ankstesniojo šilumos energijos tiekėjo prievoliniai santykiai nebesiejo. Taip pat buvo nuspręsta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad „Litesko“ nebetiekė šilumos į butą. Kadangi antrojo proceso metu teismai neatsižvelgė į minėtas išvadas dėl tų pačių šalių ir to paties ginčo dalyko, jie priėmė ieškovui, o ne pareiškėjui, palankius sprendimus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Palangos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą galėjo įvertinti tik aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl tokio sprendimo.
EŽT teisme atsakove buvusi LR Vyriausybė ginčijo minėtą argumentą ir teigė, kad du civiliniai ieškiniai nebuvo tapatūs. Be to, pirmojo proceso metu teismas neatsižvelgė į nusistovėjusią Aukščiausiojo teismo praktiką panašiose bylose, todėl 2004 m. birželio 7 d. sprendimo nepaisymas galėtų būti laikomas būtinu siekiant ištaisyti Palangos teismo padarytą „klaidą“.

Palangos teismas buvo teisus
Išnagrinėjęs pateiktus faktus, EŽT teismas be kita ko išreiškė nuomonę, jog kad situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp tų pačių šalių, panaši į situaciją, kai po bylos atnaujinimo privalomas ir vykdytinas sprendimas yra visa apimtimi panaikinamas. Taigi tokia situacija gali prilygti teisinio tikrumo principo pažeidimui, taip pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
Šioje byloje nekyla jokių abejonių, kad esminių aplinkybių, nustatytų galutiniu Palangos teismo 2004 m. birželio 7 d. sprendimu, buvo nepaisoma antrajame procese ir teismai jas vertino iš naujo. Teismas pastebi, kad tokia situacija pažeidė ir nacionalinę teisę, t.y. Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad faktai ir teisiniai santykiai, nustatyti teismo vienoje byloje, negali būti ginčijami kitoje byloje.
Išnagrinėjęs šalių pateiktą medžiagą, Teismas mano: buvo nepagrįsta antrajame procese reikalauti, jog pareiškėjas dar kartą įrodytų, kad jo su „Litesko“ nebesiejo prievoliniai santykiai ir kad šildymas į jo butą nebuvo tiekiamas. Šios aplinkybės buvo nustatytos pirmajame procese. Pastebėtina ir tai, kad antrajame procese nebuvo remtasi jokiomis naujomis faktinėmis aplinkybėmis.

Vyriausybės teiginiai atmestini
Kaip pažymi EŽTT, Vyriausybė teigė, kad 2004 m. liepos 7 d. teismo sprendimo nepaisymas buvo būtinas siekiant teisingai aiškinti ir taikyti nacionalinę teisę, reglamentuojančią vartotojo ir šilumos energijos tiekėjo susitarimus. Palangos teismo sprendime nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjo su „Litesko“ nesiejo prievoliniai santykiai ir kad jo butui pastaroji netiekė šildymo, buvo nepaisoma vadovaujantis skirtingu nacionalinės teisės aiškinimu ir taikymu bei tuo pagrindu, kad naujas ieškinys buvo susijęs su kitu laikotarpiu. Teismas taip pat nemano, kad pirmajame procese būtų buvę esminių trūkumų, tokių kaip jurisdikcijos klaida, rimti teisminio proceso pažeidimai ar piktnaudžiavimas valdžia. Taigi, nebuvo jokio primygtinio socialinio poreikio, kuris būtų leidęs nepaisyti pirmojo sprendimo.
Todėl Teismas mano, kad nukrypimas nuo teisinio tikrumo principo antrajame civiliniame procese buvo nepagrįstas.
Tai kas išdėstyta, leidžia daryti išvadą, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareiškėjo teisės buvo pažeistos, nes teismai antrajame procese neatsižvelgė į ankstesniame procese priimtą sprendimą.
Panaikindami 2004 metų liepos 7 dieną priimto galutinio teismo sprendimo res judicata galią, nacionaliniai teismai pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinio tikrumo principą.

Konvencija pažeista, žala turi būti atlyginta
Pareiškėjas reikalavo, kad, EŽTT priėmus jam palankų sprendimą, būtų atlyginta 1 tūkst. 741, 47 eurų turtinė žala. Šią sumą sudaro 142, 47 eurai, kuriuos 2006 m. kovo 20 d. Kauno miesto apylinkės teismas savo sprendime nurodė sumokėti pareiškėjui bei 1 tūkst. 599 eurai, kurie buvo išleisti autonominei šildymo sistemai įrengti. Jis taip pat reikalavo 5 tūkst. eurų neturtinei žalai padengti.
Vyriausybė teigė, kad tik suma, priteista nacionalinio teismo, gali būti laikoma pagrįsta turtine žala, tuo tarpu reikalavimas dėl neturtinės žalos yra per didelis ir nepagrįstas.
Europos žmogaus teisių teismo teisėjų kolegija paskelbė, jog T. Eserto pateiktoji peticija priimtina, ir nusprendė, kad buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.
Taip pat nuspręsta, jog valstybė atsakovė privalo sumokėti pareiškėjui šias pinigų sumas, kurios turi būti konvertuojamos į Lietuvos litus pagal sprendimo įvykdymo dieną taikomą kursą: 142,47 eurus turtinei žalai padengti bei 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Taip pat „Litesko“ interesą gynusi valstybė turi pareiškėjui atlyginti 710,94 eurų patirtiems kaštams ir išlaidoms.
Tiesa, EŽTT atmetė kitus pareiškėjo reikalavimus dėl teisingo atlyginimo.