Trečioji Turgaus šventė klojo pamatus gerai tradicijai

 Trečiąkart ne tik tradiciškai apsipirkti turgaus dieną – šeštadienį, – bet ir smagiai pasibūti, pašvęsti, padainuoti, pašokti bei išbandyti savo jėgas net šešiose smagiose rungtyse pakvietusi palangiškius ir miesto svečius Turgaus šventė ir jos organizatoriai gali drąsiai teigti, jog pakloti tvirti pamatai gerai tradicijai. Regis, šįkart šventės organizatoriams pavyko susitarti net su pačia aukščiausiąja kanceliarija: lietus pradėjo lynoti tik tada, kai baigėsi visos atrakcijos.

Trečioji – tarptautinė

Oficialiai skelbta, jog šventė prasidės devintą valandą. Tačiau jau prieš devynias į turgų rinkosi ne tik prekiautojai, bet ir pirkėjai, ir nepraleidę progos dieną, kai jau nebegalima agituoti, bet galima pasirodyti rinkėjams, tarp palangiškių panorę pasisukioti kandidatai į Lietuvos Seimą.

Minia tai susiburdavo prie pirmąkart rekonstruotoje Senojo turgaus gatvėje pastatytos scenos, kad nepraleistų nė vienos rungties, tai vėl išsiskirstydavo, kad pasivaikščiotų bei išsirinktų geidžiamų prekių tiek tarp turguje esančių prekystalių, tiek tarp pirmąjį kartą gan droviai gatvėje išsirikiavusių tautodailininkų palapinių.

Nebe pirmus metus šventinę dieną prekiaujantieji puikiai permanė reklamos subtilybes. Jie ne tik renginį vedusio Nerijaus Stasiulio didžiu balsu skelbė apie savo taikomas nuolaidas, bet ir dosniai dovanojo prizus būsimų rungčių nugalėtojams. Antai tautodailininkai negailėjo tiek dirbinių iš odos, tiek ir medžio, o siūlantys pirkėjams medų vos ne patys varžėsi, kieno vardu būtų galima kurią nors rungtį pavadinti. Kilo net klausimas, ar dvikovą šiaudų maišais pavadinti kova darbščiųjų bitelių suneštą medų, bičių duonelę ir kitus sveikatai naudingus produktus siūlančių Aleksandro ar Tomo vardu.

Kad į Turgaus šventę suvažiuoja ne tik savo produkciją siūlantys palangiškiai, bet ir aplinkinių bei tolimesnių regionų gyventojai, jau nebe naujiena. Bet šiais metais šventės geografija „išlipo“ iš Lietuvos ribų, ir ją drąsiai buvo galima pavadinti tarptautine – mat į ją atvyko kaimynai latviai, kurių rankų darbo gamybos saldainius palangiškiai itin noriai pirko.

Ir šokti, ir dainuoti

Iškilmingų kalbų šventės atidarymo proga nebuvo. Gal ir gerai. Neveltui juk besusiburiantiems bei išsiskirstantiems, kad vėl susibėgtų, žmonėms tiek šventės balsas – puikiai įtraukdavęs į renginį visus prošal praeinančius – iki pat „Palangos vandenų“ meistrų brigados, – tiek koncertavusių folkloro ansamblio „Mėguva“ bei moterų vokalinis ansamblis „Guboja“ nariai vis primindavo, jog turgus nuo pat senų senovės ta vieta, kur susieina, susibėga, susivažiuoja visi, kas nori ne tik prekę įsigyti, bet ir pabendrauti bei šviežiausias naujienas sužinoti. Ir grafiko čia būti negali.

Lygiai taip, be grafiko, į sceną kilo ir su švente palangiškius bei jos svečius sveikino Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir bene pagrindinis šventės sumanytojas, buvęs UAB „Palangos klevas“, kuruojančios ir Palangos, ir nuo šių metų Šventosios turgaus veiklą, vadovas Eimutis Židanavičius. Palinkėję šventei ir švenčiantiesiems geros dienos, puikios sveikatos, teisingų pirkinių ir dosnių pirkėjų bei visokeriopos sėkmės ir meilės, abu garbūs vyrai nepamiršo paminėti dabartinės vadovės Irenos Vitkienės, palaikiusios šventės idėją ir šiais metais pakvietusios prie jos prisidėti Palangos kultūros bei sporto centrus.

O kol sveikinantys sveikino, pirkėjai pirko, parduodantys pardavinėjo, rungtyse dalyvaujantys rungėsi, tiems, kurie čia buvo arba tiesiog pro šalį ėjo, savo nuotaika dalijosi ir šventės atmosferą kūrė jau minėtieji „Mėguva“ ir „Guboja“. O kas ten nebuvo, dabar gali tik mėginti alkūnes įsikąsti, nes tokio šokio bei dainos fejerverko, įtraukančio į savo sūkurį visus norinčius jame dalyvauti, seniai matyti neteko.

Senos ir...

Trečioji šventė, paklojusi pagrindus rimtai tradicijai, prie jau žinomų besidomintiesiems ja ne pirmus metus organizuojamų ir spėtų pamėgti rungčių – o būtent jos sutraukdavo ir sutraukė didžiausius būrius žiūrovų, – šiais metais prijungė ir naujų.

Jau spėtos pamėgti rungtys turi net savus nebe pirmąjį kartą jėgas išmėginančius dalyvius bei čempionus. Beje, pastaruosius ne visada lydi sėkmė kitų metų varžytuvėse.

Dvikova šiaudų maišais stovint ant dviejų medžio trinkų visada sulaukia didžiulio žiūrovų susidomėjimo. Šiais metais, kaip jau minėta, absoliutaus čempiono nerinkta, nes kiekvienos kovos – iki dviejų pergalių – laimėtojas jau žinojo gausiąs arba Aleksandro, arba Tomo dosniai padovanoto medaus bei jo produktų. Besidomintiems kovų istorija galime pasakyti: ilgiausiai ir įkvėpčiausiai kovėsi Lukas bei Remigijus iš Palangos. Jie santykius maišais aiškinosi net keturis kertus – mat vienąkart užfiksuotos lygiosios. Nugalėjo Remigijus.

Ko gero, daugiausiai žiūrovų susirinko žiūrėti bėgimo su bulvių maišu – kuris ir tapo rungties prizu – varžytuvių. Jose dalyvauti susiėjo ne tik palangiškiai. Ir ne tik vyriškos giminės atstovai – pirmąkart jiems iššūkį metė mergina. Inga iš Darbėnų sugebėjo 40 metrų distanciją su bulvių maišu ant pečių įveikti per tokį pat laiką, kaip Egidijus iš Palangos – 12 sekundžių. Tačiau antrame ture jai vis dėlto teko pripažinti, kad bent jau maišo nešime moterys nusileidžia vyrams. Tačiau be prizų ir juolab be aplodismentų mergina neliko.

Tradicine rungtimi jau tapo ir kalakuto laikymo varžytuvės. Šį kartą „Baltuonių kalakutai“ rungčiai padovanojo prizą – net 5,3 kg sveriantį kepimui ar virimui nupeštą paukštį. Varžytuvių taisyklės tokios: vyrai laiko maišelį su kalakutu viena ištiesta ranka, moterys – dviem. Pernai ir užpernai sėkmė šypsojosi dailiosios lyties atstovėms. Gi šiemet nugalėjo Romas iš Palangos, sugebėjęs išlaikyti paukštį net vieną minutę ir 46 sekundes.

Kiaušinių į taikinio mėtymo rungtyje – tik nepagalvokite, kad geras produktas daužomas, žaidžiama vadinamaisiais „kindersiuprizais“, – taikliausias buvo ir daugiausiai „siurprizų“ į krepšį sumetė Egidijus (bet ne tas, kuris išsinešė bulvių maišą) iš Palangos. Prizas – visas padėklas tikrų kaimiškų kiaušinukų.

...naujos rungtys

Smaginosi šventės dalyviai ir naujose rungtyse. Labai smagiai buvo įsijungta į obuolio valgymo varžybas. Greičiausiai jį sukrimtęs dalyvis išsinešė 5 litrų talpos šviežiai spaustų obuolių sulčių indą. Čia varžytuvės buvo tarpregioninės – dalyvavo tiek palangiškiai, tiek vydmantiškiai, tiek mažeikiškiai. Šventė pergales Palanga. Tačiau prizą pasidalijo visi – žavios ponios iš „Mėguvos“, greičiausiai sukrimtusios obuoliuką, sultimis pagirdė antroje vietoje likusį springstantį vyriškį.

Į pirmąkart skelbtas vinies kalimo varžybas „Taiklioji rankelė“ dalyviai iš pradžių registravosi atsargiai. Tačiau, kaip ir pranašavo N.Stasiulis, išvydę, kaip paprasta įkalti vinį į trinką, be užsiregistravusiųjų dalyvių plaktuko griebėsi ir seni, ir maži, ir vyrai, ir merginos. O laimėjo Liudas iš Palangos.

Vienu žodžiu, šventė pavyko. Tą patvirtino ir rankų darbo saldainiais prekiavusios ponios iš Latvijos: „O jūs, pasirodo, mokate šventes ir, ko gero, tradicijas kurti...“