Tradicinių amatų centras – vis populiaresnis

Klaipėdos rajono tradicinių amatų centre Veiviržėnuose kiekvieną dieną smagiai dunda audimo staklės, žiedžiamas molis virsta akį traukiančiais keramikos dirbiniais, o iš vytelių nupintos pintinėlės yra pasiekusios net Šveicarijos lietuvių bendruomenę, kuri gražiai puoselėja veiviržėniškiams brangaus kraštiečio, Nepriklausomybės Akto signataro Jurgio Šaulio atminimą.
Veiviržėnų tradicinių amatų centro vadovė Valė Krauleidienė akcentuoja, jog šis centras, kurį pamėgo ne tik vietiniai žmonės, bet juo gėrisi bei sukaupta patirtimi domisi ir aplinkinių rajonų bendruomenių atstovai, buvo įkurtas pasinaudojus parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas“ priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“. Vietos projekto paraišką 2013 m. vietos veiklos grupei „Pajūrio kraštas“ pateikė entuziastinga ir susitelkusi Veiviržėnų bendruomenė.
Amatų centrui įkurti tuomet skirta 133 tūkst. eurų parama padėjo nušvisti apleistam pastatui, stūksančiam miestelio centre. Kūrybiškų bendruomenės narių dėka ir panaudojant minėtą paramą iš belangio, apgriuvusio pastato gimė dabar vis labiau populiarėjantis amatų centras, kuris buvo atidarytas 2015 m. rudenį.
Šiuo metu, pasak V. Krauleidienės, centrą nuolat lanko apie 160 vaikų, tarp jų ir neįgaliųjų, taip pat vyksta užsiėmimai jaunimui, suaugusiesiems, senjorams ne tik iš Klaipėdos rajono, bet ir aplinkinių rajonų bei uostamiesčio. Amatų centras reprezentuoja krašto tradicijas respublikiniuose renginiuose, priima Lietuvos ir užsienio delegacijas, turistus. Pagrindinis veiklos tikslas – išsaugoti ir puoselėti šio krašto etninės kultūros paveldą: išlaikyti jo savitumą, vienyti sertifikuotus tradicinių amatų meistrus ir amatininkus, tyrinėti ir populiarinti tautinį paveldą, vykdyti kultūrinę, edukacinę veiklą, puoselėti tradicinius amatus, perduoti juos ateinančioms kartoms. „Kai teikėme projektą, numatėme veiklą pagal 7 programas, o dabar veiklą esame taip išplėtę, kad turime net 19 programų“, – sako V. Krauleidienė.
„Odininkystė, audimas, keramika, šiaudinių sodų rišimas, pynimas iš vytelių, mezgimas, nėrimas, medžio raižinių antspaudų gamyba, muilo virimas, lėlininkystė, duonos kepimas ir kitas kulinarinis paveldas – tai veiviržėniškų puoselėjami amatai, kurie garsina mūsų kraštą visoje Lietuvoje“, – džiaugiasi Veiviržėnų bendruomenės pirmininkas Julius Pozingis.
Galimybė panašioms bendruomenių iniciatyvoms, skirtoms tradiciniams amatams puoselėti, yra numatyta ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonėje „LEADER“. Svarbu tai, kad priemonė „LEADER“ yra įgyvendinama taikant principą iniciatyvos „iš apačios į viršų“, t . y. dėl priemonių, galimų vietos projektų idėjų, paramos sumų bei atrankos kriterijų pasirinkimo yra perduota nuspręsti vietos veiklos grupėms. Jų Lietuvoje yra 49. Klaipėdos rajone veikia vietos veiklos grupė „Pajūrio kraštas“, kuri ir šiame laikotarpyje yra gavusi paramą vietos plėtros strategijai įgyvendinti, todėl Klaipėdos rajono kaimo vietovėse galės būti finansuota dar daugiau bendruomenių iniciatyvų, realizuota verslo idėjų.
Iniciatyvūs veiviržėniškiai neketina sustoti – šiemet vasario mėnesį pateikė projektą „Klaipėdos rajono amatų centro plėtra“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „LEADER“, tikėdamiesi paramos iš programos „Parama investicijoms į kaimo socialinę infrastruktūrą ir kraštovaizdžio gerinimą“. Puoselėjama perspektyva už gautas lėšas pasistatyti priestatą, kuriame toliau būtų plėtojama veikla, susijusi su Vakarų Lietuvos krašto kulinarinio paveldo plėtojimu ir populiarinimu, įrengtos papildomos amatų klasės. Amatų centras namų priežiūra ir išlaikymu planuoja rūpintis pats iš veikloje gautų lėšų.
Janina TILVIKAITĖ