Tos beprotiškos, beprotiškos anglų... atostogos!

„Žinai, seni, už kelių dienų išvykstu į Benidormą pasiganyt: šis Ispanijos kurortas yra gera vieta pašėlt, gerklę praskalaut linksmaisiais gėrimais, o ir šiaip senus kaulus pailsint“, - gyrėsi bendradarbis britas, už kelių dienų išvykstantis atostogų į Pietų Europą. Šiltas birželis šiemet – intensyvus atostogų metas britams. Agentūrų durys neužsidaro, pigių kelionių kompanijų internetiniai tinklapiai lūžta nuo virtualių užsakymų gausos, vėl augantys vasaros drabužių pirkimo mastai hai stryt‘e (high street) liudija apie vėl atsigaunančią ir sparnus keliančią „keliaujančiąją Angliją“. Kokios dar krizės? Ir kur?

Čia jūs turbūt nusijuoksite ir būsite teisūs manęs paklausdami – o kada anglai nekeliavo? Įžymiojo  aštuoniolikto amžiaus anglų keliautojo Džeimso Kuko, pirmojo pasaulyje apiplaukusio Naujosios Zelandijos krantus tėvynainiai šiandien keliauja su dar didesniais įnoriais bei džiaugsmais nei jų žingeidusis pirmtakas. Modernioji Anglija, kaip ir visa Jungtinė karalystė – tai keliaujanti Anglija. Visų pirma dėl puikios savo geografinės padėties, kuomet per dvi valandas lėktuvu gali pasiekti kone kiekvieną Europos šalį. Antra, kone kiekviena anglų šeima gali pasirinkti kelionių paketus pagal perkamosios galios galimybes, atostogų laiką bei savo socialinį statusą. Nekeliauja čia tik asocialūs asmenys ar šiaip buitiniai alkoholikai, kuriems alaus baras vos tik pabaigus penktadienio pamainą – lyg savaitgalines mišias atstojantis ritualas. Kelionės ir kokybiškos atostogos Anglijoje prieinamos visiems, netgi dorai dirbantiems emigrantams iš Lietuvos.

Taigi keliaujate vienas ir norite kelių dienų pigių atostogų Barselonoje? Prašome, galite pats susiformuoti kelionės paketą. Jums padės pigių kelionių internetiniai puslapiai. O gal visa šeima kliedi apie atostogas žaviajame Kipre, kuris brangesnis nei Ispanija ar Portugalija. Su pilnu maitinimu? Keturių penkių žvaigždučių viešbutyje? Maitinimas be gėrimų ar su jais? Pakratysite piniginę ir gausite tokio lygio, kokio tik panorėsite, aptarnavimą. O gal vilioja tolimoji Afrikos Kenija savo safari parkais? Nėra jokių barjerų. O gal išsinuomosite trumpai kelionei po Europą „kampervenus“ – kelioninius automobilius su visa įranga?

Taip,  taip keliauti ir Lietuvoje gyvenant įmanoma. Eilinis palangiškis biudžetininkas iš kuklios krizės nukastruotos algos kelionei į Vakarų Europą turbūt turėtų ilgokai pataupyt, veikiausiai misdamas metus kitus vien tik duona ir vandeniu užsigerdamas. O tas pats palangiškis, gyvenantis Anglijoje, turi visas galimybes iš mėnesio dviejų algos, atidėjęs truputį pinigėlio į šalį, mėgautis kelionių malonumais. Viskas priklauso nuo jūsų akiračio bei interesų kaip praleisti laiką: vienų tautiniai savaitgaliniai susibūrimai baigiasi alaus bambalių tuštinimu bei santykių aiškinimuisi, kiti mėgaujasi Vakarų Europos ar kitos šalies architektūriniu paveldu.

Tad, kai prieš keletą metų atvykau į Angliją, mane stebindavo vietinių anglų reliatyvus geografinių žinių menkumas. „Oi, koks kvailys“, - taip tipiškai lietuviškai galvodavau apie statistinį anglą, tapatinantį Lietuvą su Lenkija („jiems visa Rytų Europa yra Lenkija“), nežinantį, jog šalia Lietuvos yra ir Latvija („koks tų kapitalistų bukumas!“). Šiandien, praėjus jau penkeriems metams, mane dažnokai maloniai nustebina eilinio anglo pasvarstymai apie nuostabiai gražų Rygos senamiestį, gražias Lietuvos moteris. O koks nors prasilavinęs anglas, žiūrėk, mano nuostabai ims dėstyti apie sovietų represuotas Baltijos šalis, skels faktų apie mūsų šalies geografinį tankumą arba dar šauniau – paminės, jog internete rado nuostabaus visatos trupinėlio, Palanga vadinamo, nuotraukų!

Angliškas geografijos neišmanymas žemėlapiuose yra jų silpno geografijos mokymo mokyklose rezultatas. Tai jie patys atvirai pripažįsta. „Sorry, I am not good at geography“ („gerai neišmanau geografijos“),- ištars anglas jums savikritiškai, be dirbtinio noro visur ir visose diskusijų srityse pasirodyti pranašesniu už jus. Tačiau reikalui priėjus iki praktinio pažinimo, tūla namų šeimininkė jums ilgai pasakos apie Seviliją, Florenciją, kitas jos atmintį praturtinusias keliones.

Tuomet savęs paklausiu: ar verta smerkti statistinius anglus dėl to, jog jie dažnai nežino mažos šalies, ilgą laiką dėl mums negailestingos geopolitikos netgi nebuvusios pasaulio žemėlapyje? O ką mūsų namų šeimininkė galėtų papasakoti, pavyzdžiui, apie Arubos ar Mikronezijos salas? Ir kuo labiau išsilavinęs anglas, tuo įmantresni jo kelionių tikslai. Vieni vyksta į tolimąją Indiją kobrų lizdų ieškot, antri keliauja į Antarktidą tikro šalčio patirt. Nieko nestebina šimtus tūkstančių kasmet gaunantis bankininkas, netikėtai imantis metų atostogas („gap year“) tarp darbų, nusiperkantis šimtus archeologinių plaktukų ir save pašvenčiantis lobių paieškoms Peru. Kaip ir nieko nebestebina britų jaunimo išdaigos kokiame Tailande – ištisos televizijos programos atostogautojams pateikia instrukcijas, kaip dera ir kaip nedera elgtis svečiose šalyse.