Tirpstantis Palangos vaikų būrys piešia vis liūdnesnį ateities vaizdą

Vakar nuaidėjusi Rugsėjo pirmoji vėl atnešė per vasarą lauktą šventę visiems Palangos vaikams. Praėjus mėnesiui, kitam, mokyklinis gyvenimas jiems virs kasdiene rutina, o ilgainiui kažkam – gal ir kančia. Iki kito rugsėjo.

O šiandien kurorto mokiniams – vis dar šventė. Nes aukštesnė klasė suaugti skubantiems vaikams yra bene svarbiausias brendimą įrodantis požymis.

Tačiau rugsėjo pirmąją Palangoje kasmet švenčia vis mažiau mokinių. Vaikų skaičius tirpsta tiesiog akyse, o mūsų kurortas vis labiau sensta. Tuštėjančios kurorto mokyklos verčia visuomenę susimąstyti, ką ateityje reikės daryti su pustuščiais pastatais.

Vaikų mažėjimo skaičiai atrodo išties bauginančiai. 2009 metais rugsėjo 1 dieną į Palangos mokyklų 1-12 klases atėjo 2274 vaikai. Pernai mokyklose tebuvo 2141 mokinys – 133 mažiau. Šiemet jų teliko 2015. Dar 126 vaikais mažiau.

Ateities tendencijos dar grėsmingesnės. Šiemet pavasarį iš Senosios gimnazijos išėjo 205 abiturientai. Šį rudenį juos mokyklose pakeitė vos 134 pirmokai. Kiek iš jų po vienuolikos metų beliks 12-oje klasėje?

Pernai Palangoje buvo 205 dvyliktokai, šiais mokslo metais jų teliko 177.

Per 10 paskutinių metų Palangos mokyklose sumažėjo beveik tūkstančiu mokinių. Išskyrus panaikintą buvusią 4 vidurinę ir „Smilčių“ pradinę mokyklą, pagrindinį išsilavinimą teikiančių miesto mokymo įstaigų tinklas per tuos 10 metų išliko tas pats.

Visose Palangos mokyklose jau šiandien trūksta vaikų. Labiausiai mokiniais pripildytoje Senojoje gimnazijoje vietoj maksimaliai galimų priimti 25 klasių komplektų šiemet yra 23 klasės.  V.Jurgučio pagrindinėje mokykloje vietoj 24 klasių tėra 20.

„Baltijos“ pagrindinėje vietoj 28 klasių yra užimtos 24 klasės. Tačiau ir tos pačios nėra užpildytos. „Baltijoje“ šiemet mokosi 492 mokiniai – vidutiniškai po 20,5 mokinio. V.Jurgučio mokykla turi 517 mokinių – vidutiniškai beveik po 26 mokinius klasėje.

Akivaizdu, kad sparčiai mažėjančioje „Baltijos“ mokykloje greitai ateis tas laikas, kai klasės nebesurinks minimalaus mokinių skaičiaus ir jas teks suspausti. 28 klases talpinanti mokykla artimiausiu metu pajėgs sukomplektuoti tik apie 20 klasių. Panaši grėsmė laukia ir V.Jurgučio mokyklos.

Dar prastesnė situacija yra Šventosios aštuonmetėje mokykloje, į kurią šiemet atėjo vos 113 vaikų. 15 klasių galinčioje priimti renovuotoje mokymo įstaigoje šiemet tėra tik 10 klasių. Aštuonmetę gelbėja tik kaimiškos mokyklos statusas, kuris leidžia formuoti klases su gerokai mažesniu mokinių skaičiumi nei mieste.

Jei miestas artimiausiais metais dar mėgins išlaikyti esamą mokymo įstaigų tinklą ir išsaugoti darbo vietas mokytojams, kurorto švietimo sistemos išlaikymas savivaldybės biudžetui taps nebepakeliama našta.

Palangos mokyklos tarpusavyje jau dabar aršiai kovoja dėl kiekvieno klasės komplekto, dėl kiekvieno ateinančio mokinio. Nes kiekvienas vaikas su atsinešamo mokinio krepšelio lėšomis mokykloms tampa išsilaikymo garantu.

Tą aršią kovą iliustruoja ir neseniai miesto taryboje vykusios batalijos dėl papildomos penktokų klasės V.Jurgučio mokykloje. Jei čia būtų leista formuoti papildomą penktą klasę, „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje trys penktokų klasės būtų likusios pustuštės. Laisvas vietas būtų tekę finansuoti savivaldybės biudžetui.

Kurorto atgimimui, kuriam yra užsimojusi dabartinė miesto valdžia, kaip oro reikia papildomų lėšų. Jas atidavus skylėtai švietimo sistemai liktų užšaldyti būtini Palangos projektai, be kurių miestas liks trypčioti toje pačioje vietoje.

Iš „Baltijos“ pagrindinės mokyklos atėmus vieną penktą klasę ir ją pridėjus V.Jurgučio mokyklai dar labiau būtų paspartinta „Baltijos“ mokyklai gresianti liūdna ateitis.

Turint galvoje kasmet dar labiau mažėsiantį mokinių būrį, Palangos mokymo įstaigų laukia vienintelė išeitis – kurorte mokyklų turės sumažėti.

Arčiausiai kaklo Damoklo kardas greičiausiai pakibs virš Pradinės mokyklos, kurioje šiemet yra 206 pradinukai. „Baltijos“ ir V.Jurgučio mokymo įstaigas papildžius pradinėmis klasėmis, pagrindinės mokyklos dar keletui metų gautų papildomų mokinių ir pajėgtų užpildyti tuštėjančius kabinetus.

Būtent tokiam žingsniui yra dar vienas svarus argumentas. Abi pagrindinės mokyklos yra renovuotos, todėl atsisakyti bent vienos iš jų būtų neracionalu. O Pradinės mokyklos pastatas renovacijos nėra sulaukęs.

Be to, dviem mokykloms išskaidyti porą šimtų pradinukų yra paprasčiau, nei į vieną pastatą sugrūsti dvi pagrindines mokyklas, kuriose mokosi apie tūkstantį vaikų.

Jei vaikų mažėjimo tendencijos mieste išliks tos pačios, po keletos metų grėsmė iškils ir mažėjančiai Šventosios aštuonmetei mokyklai. Miestui žymiai pigiau bus nemokamai iš Šventosios į Palangą ir atgal vežioti 100 šventojiškių vaikų, nei išlaikyti nemažą mokyklos pastatą.

Liūdna ateitis gali padiktuoti ir dar vieną nelengvą išeitį. Po keletos metų Palangoje šalia apmažėjusios gimnazijos gali tekti palikti vieną progimnaziją, kuri į vieną mokymo įstaigą sujungtų V.Jurgučio ir „Baltijos“ pagrindines mokyklas.

Toks nelinksmas Palangos švietimo sistemos ateities scenarijus gali pasikeisti vienu atveju. Jei Palanga taps klestinčiu kurortu, kuris nuolatiniam gyvenimui privilios tūkstančius naujakurių, o pastatytas Šventosios uostas atgaivins šią gyvenvietę ir pagausėjusių šventojiškių vaikai užpildys aštuonmetės mokyklos klases.

Tik tuomet Rugsėjo 1-osios šventė džiugins vis didesnį Palangos mokinių būrį.