Tėvystės „užauginti sparnai“: penki vaikai – ne riba

Užvakar visi minėjom Tėvų dieną, vieni iškilmingiau, kiti ramiau, tačiau retas kuris pamiršta tądien savo tėvus. Kaip papasakojo penkis vaikus auginantis miestelėnas Artūras Jonkus, jie taip pat neturi jokios susiformavusios tradicijos, tačiau žinoma, tėvelis nebūna pamirštas. „Neplanavom būtent tokios savo šeimos, tačiau taip išėjo“, - nusišypsojo ponas Artūras. Jų šeimoje auga trys dukterys ir du sūnūs, kasdien dovanojantys naujų staigmenų.

Pirmas asmuo – mama

„Mes linkę perimti svetimas šventes“, - pokalbį pradėjo pašnekovas, paminėjęs, jog ir tėvų diena pas mus ne itin seniai imta švęsti. Pasak jo, visgi pirmasis asmuo šeimoje vaikams yra mama. Išties, daugeliui svarbesnė visuomet buvo Mamos diena, tačiau, neabejotinai, jau pagreitį įgavusi ir tėvelių šventė. Jiems skiriamas tądien išskirtinis dėmesys, gražiausios dainos ir eilės.

Dovanų – du iškart

Koks gi receptas tokios gražios šeimos, tinkančios netgi žurnalo viršeliui. Ponas Artūras patikino, jog pats gyvenimas viską sustygavo, nereikėjo kurti nei didžių planų, nei sukti galvą, kaip viską sudėlioti. „Tai – natūralus santuokinio gyvenimo procesas. Abu su žmona esam iš trijų vaikų, tačiau, pavyzdžiui, ir mano brolis bei sesė taip pat turi daugiau nei po tris vaikus“, - papasakojo trumpai apie savo šeimą pašnekovas.

„Mūsų pirmagimei – 19 metų, šiemet ji baigia mokslus, liko vienas egzaminas, tad mąsto, kur stoti, antrasis buvo sūnus“, - apie gausėjančią šeimą ėmė pasakoti palangiškis. Kaip prisiminė penkių vaikų tėvas, dukrai buvo duotas simboliškai mamos vardas, o, kaip pats pajuokavo, atkirčiui, sūnui buvo suteiktas tėčio vardas.

Pametinukai vaikai sesučių-dvynukių sulaukė po dviejų metų. „Kadangi metus praleidom, tai gavom du ta proga“, - nusijuokė A.Jonkus. Pats mažiausias – pagrandukas – gimė po aštuonerių metų.

Dvyniais būna apdovanota tikrai ne kiekviena šeima, tokia dovana buvo įteikta Jonkams. „Iš mano giminės pusės buvo dvynių, iš žmonos, kiek žinau, nėra. Mano tėvas iš šešių vaikų šeimos, turėjo penkias seseris, o jis pats, beje, paskutinis, vienintelis sūnus, tad viena iš seserų susilaukė dvynių“, - vieną detalę atskleidė pašnekovas.

Palangoje – 20 metų

Palangoje jauna šeima įsikūrė 1991 metais, nuo tada čia ir gyvena. Būdami 24 metų, pabaigę mokslus ir sukūrę šeimą, tapo tėvais. Būtent kurorte buvo susuktas lizdelis. Kaip teigė ponas Artūras, Palangoje gyventi nėra blogai, ypač ne vasaros sezono metu, vasarą, kaip pajuokavo pašnekovas, norisi sprukti į ramesnę vietą. „Gal kai liksim vieni, tuomet ką ir sugalvosim“, - pasvarstė A.Jonkus.

Visgi namai yra ten, kuriuose glūdi šilčiausi prisiminimai. Kur žengti pirmieji vaikų žingsneliai, išgirstas pirmasis juokas, patirtos sėkmės ir nesėkmės.

Net ir išvykę studijuoti ar dirbti svetur vaikai tikrai grįš į savo vienintelius namus.

Keistas požiūris

„Visi tuoj susidaro keistą požiūrį, sužinoję, jog šeimoje daugiau vaikų, tai, kad šeima asociali ar neaišku, kieno tie vaikai, tad stengiuosi kartais to kitiems ir nepasakoti“, - apgailestavo dėl tautiečių požiūrio pašnekovas, pripažinęs, jog ir darbe apie jo šeimos sudėtį sužinojo tik po pusmečio. Puikiai gyvenantys, visko užtenkanti šeima, nestokojanti namų šilumos, tikrai negali skųstis, tad toks požiūris kartais išties nuvilia. Laimei, tai nekenkia šeimos gerovei.

„Man mūsų šeima neatrodo didelė, normali šeima, tik kad pas mus toks požiūris susiformavęs, jei jau tris vaikus augini, tai išvis reiškia esi išprotėjęs, o apie daugiau jau apskritai nekalbama“, - pakomentavo palangiškis, sukūręs gražią šeimą.

Užsispyrimas turi būti

Šiuo metu vyresnėlė baiginėja mokyklą, tad netrukus „kels sparnus“, žinoma, laukimo nuotaikomis, kokie gi bus egzaminų rezultatai, gyvena visa šeima. „Mokėsi visuomet labai gerai, bet neaišku kol kas, kaip bus su egzaminais“, - atskleidė rūpestingas tėtis, papasakojęs, jog jam svarbiausia, jog pasirinkta vaikų specialybė būtų jiems patiems miela, net nesvarbu, kokiu atstumu beiškeliautų. „Vaikai dažniausiai nori kuo toliau iškeliauti, bet mano nuomone, tai visiškai nesvarbu. Svarbu, kad vaikai turėtų savo tikslą ir ryžtingai jo siektų“, - atskleidė pašnekovas, pabrėžęs, jog vaikams siekia kuo geriausio.

Kaip papasakojo penkių vaikų tėvas, vaikams kartais prireikia gero patarimo, jais būtinai pasidalina. „Kartais jų norai būna nepamatuoti, tačiau aš esu už tai, jog užsispyrimas turi būti“, - teigė A.Jonkus. Juk išties, kaip pastebėjo ir pašnekovas, aplink matoma daug narkotikų bei alkoholio mėgėjų, laimei, jog vaikai žiūri kita kryptimi. Nors, kaip paminėjo tėvelis, vaikai pamąsto ir apie užsienį, visgi tėvai linki laimę susikurti čia. „Užsienio universitetai siūlo daug nuolaidų, tai natūralu, susigundo ir jaunuoliai“, - pastebėjo A.Jonkus.

„Juk vis tiek tas ryšys nenutrūksta, grįš namo, juk patys buvom studentai, žinom puikiai tą laikotarpį. Tikriausiai grįš jau net ne po vieną, o po du, tad dar gausesnė būsim šeima“, - linksmai pasakojo entuziastingas miestelėnas.

Daugiau bendrų interesų

Pats užaugęs su broliu ir seserim, A.Jonkus gali palyginti savo santykius ir savo vaikų užsimezgusį ryšį. „Artimesnis ryšys tarp brolių ir seserų, žinoma, kuomet mažesnis amžiaus skirtumas, tuomet randa bendresnių interesų. Pavyzdžiui, mano brolis už mane 9 metais vyresnis, skirtumą labiausiai jautėm, kuomet buvom vaikai, tačiau situacija gerokai apsivertė, kuomet man teko pabūti jo darbų vadovu“, - nusišypsojo pašnekovas. Natūralu, jog tarp pametinukų, neabejotinai, ir dvynukių, tarpusavio ryšys – labai stiprus. Kuo gi labiau pasikliausi, nei savo artimiausiuoju.

Viso, ko geriausio

„Savo vaikams linkiu sveikatos, atkaklumo, tikslo siekimo“, - palinkėjo savo atžaloms A.Jonkus. Turbūt kaip ir kiekvienas tėvas, trokštantis, jog vaikams nieko netrūktų, rožėmis būtų nuklotas kelias. Kaip prisiminė pašnekovas, vaikai linksmai yra užsiminę, jog daugiau brolių nenorėtų, visgi visiems „pakėlus sparnus“ namai ištuštės. Nors miestelėnas nelinkęs dėl to liūdėti, nes, kaip pats patikino, vaikų bus dar daugiau, kuomet atvyks su antrom pusėm, ateity – ir su anūkais.