Telefoniniai sukčiai atrado aukso gyslą Palangoje

Krizės akivaizdoje, kai nusikalstamumas auga ne dienomis, o valandomis, kai kiekvienas svetimas litas tampa labiausiai viliojančiu dalyku, Palangą drebina telefoniniais sukčiais vadinami asmenys. Vos per dvi dienas jie iš patiklių palangiškių išviliojo beveik 20 tūkstančių litų. Beveik 5 tūkstančius litų jie jau buvo išvilioję prieš savaitę.

Ilgai nebuvo nukentėjusių nuo sukčių

Nors policijos perspėjimų apie Lietuvoje paplitusius sukčiavimo būdus apstu, nors apie tai kalbėta, rašyta ir nagrinėta, vis dar atsiranda patiklių žmonių, savo santaupas ar net pasiskolintus pinigus nepažįstamiems asmenims atiduodančių žmonių. Žiniasklaidoje apstu nelaimingų istorijų, kaip „gelbėdami“ savo artimą žmogų, žmonės netenka milžiniškų pinigų sumų. Tačiau susidūrę su psichologiškai sunkiomis žiniomis, žmonės netikėtai pamiršta viską, dėl ko buvo perspėti, apie ką buvo minėta ne kartą. Tankus sukčiavimo tinklas ne tik apnarpliojo visą Lietuvą, bet ir „tobulėja“ – atsiranda vis naujų istorijų, naujų būdų, skirtų išvilioti svetimus pinigus. Ne kartą apgaulingų skambučių sulaukę palangiškiai, pastaraisiais metais buvo gana apdairūs, ilgai nebuvo užregistruota tokių atvejų.

Skambučiai ir žinutės – įvilioti į pinkles

Tačiau anot pačių palangiškių, skambučių būta visuomet. Palangiškis Aurimas sakė, jog ne kartą sulaukė apgaulingų skambučių ar net trumpųjų žinučių. „Laiku susivokdavau – imdavau klausinėti konkrečių faktų, duomenų. Sukčiai pasimesdavo. Į žinutes „papuoliau į bėdą, paskambink. Tavo dukra“ nereaguodavau, arba reaguodavau labai paprastai – paskambindavau dukrai įsitikinti, ar visa tai tiesa – esu pragmatikas. Juolab, kad ji taip žinučių nepasirašinėja, dažniausiai žinau kur ir su kuo ji yra. Be to, jei ir būtų bėda su policija – tebūnie. Manau, papulti į melagystę, jog atidavus pinigus bus išvengta bėdų su policija, yra netgi amoralu. Mes visi lygūs prieš Temidės tarnus, visi turime atsakyti už tai, ką padarėme, stoti akis į akį su įstatymu, kurį pažeidėme. Man netgi sąžinė neleistų ko nors dangstyti. Keistas tas lietuvių suvokimas – užglaistyti kito nusikaltimus ar klaidas, nepaisant visko“, - pasakojo 38-erių metų palangiškis, auginantis du paaugliško amžiaus vaikus.

Grobis iš keturių palangiškių

69-erių metų palangiškė O. B. į sukčių pinkles pateko balandžio 28-ąją. Apie 15.40 val. į jos telefoną paskambino mergina, prisistatė jos dukra ir pasakė, jog padarė avariją ir sužalojusi žmogų. Ji pranešė, jog atvyks jos pažįstamas vaikinas paimti pinigų už padarytą avariją. Atvykus jaunuoliui, palangiškė jam davė 1400 eurų ir tik vėliau suvokė, kad yra apgauta.

Sėkmingą sandėrį sudarę sukčiai nenurimo. Kovo 6-ąją į jų pinkles pakliuvo dar dvi moterys.

Palangiškė, 78-erių J. Ž. gegužės 6-ąją policijai pranešė, jog apie 14.15 valandą į namų telefoną paskambino nepažįstama moteris, kuri prisistatė jos dukra ir užsiminė, jog jai reikia piniginės pagalbos, kad išvengtų atsakomybės už padarytą eismo įvykį. Skambinusi moteris nurodė, kad po 15 minučių ateis nukentėjusio eismo įvykyje asmens brolis paimti pinigų. Atėjusiam vyriškiui palangiškė atidavė 6000 litų. Ir tik vėliau J. Ž. paskambino dukrai ir suprato, kad buvo apgauta.

Tą pačią dieną, beveik tuo pačiu metu, kai kita palangiškė neteko pinigų, sukčiam atiteko dar vienas solidus grobis. Garbaus amžiaus kurorto gyventoja B. N. Atidavė net 3000 eurų nepažįstamajam, besistengdama gelbėti eismo įvykį neva padariusį sūnų. 82-ų palangiškė atidavė atėjusiam nepažįstamajam pinigus ir tik vėliau paskambino sūnui ir suprato, kad buvo apgauta.

Tokį didelį turtą kraunančios aferos tarsi „uždegė“ sukčius. Gegužės 7-ąją 3000 litų jiems į rankas įtikinamų manipuliacijų dėka atidavė dar viena Palangos gyventoja. 70-metė O. K. manė gelbstinti anūkui, avarijoje sužalojusiam mergaitę. Apie 17.30 val.  pas O. K. atėjusiam nepažįstamam jaunuoliui moteris atidavė 3000 litų sumą.

Perspėja nepanikuoti, bet kreiptis pagalbos

Kriminalinės policijos pareigūnai į pagalbą kviečia visus piliečius: apie galimus sukčiavimo būdus būtina įspėti artimuosius, senyvo amžiaus žmones, mažamečius vaikus. Prašoma perspėti vaikus, kad nedalintų savo ar tėvų telefonų numerių draugams, nepažįstamiems žmonėms. Paprastas pokalbis apie tai, kaip šiais laikais pelnomasi iš svetimų bėdų ar psichologinių išgyvenimų dėl artimųjų bėdų, nelaimių, avarijų, gali būti naudingas – apie tokius atvejus girdėjęs žmogus žinos kaip reaguoti, nepasimes. Sukčiai dažniausiai žino skaudžiausias „vietas“ – dažniausiai pranešama apie itin artimo giminaičio „nelaimę“. Kartais naudojamasi paros meto manipuliacijomis – vakare, naktį kalbinamas žmogus gerokai jautresnis tokioms žinioms. Ir dar dažniau – naudojamasi senyvais žmonėmis. Policija žmones ragina žmones nepasiduoti įtampai, stresui: „Jei jums tektų sulaukti sukčiaus skambučio, nepasiduokite emocijomis, ypatingai kai praneša apie artimo giminaičio, šeimos nario, draugo „nelaimę“. Suimkite save į rankas ir pasiskambinkite tam žmogui, apie kurį praneša. Galimas atvejis, kad žmogus, apie kurį praneša sukčius, neatsiliepia, šiuo atveju būtinai paskambinkite į policiją telefonu 112 ir paaiškinkite susidariusią situaciją, toliau vykdykite policijos nurodymus.

Pastaruoju metu itin dažnai į piktas pinkles pakliūna garbaus amžiaus žmonės. Pareigūnai skatina žmones prisidėti prie nusikalstamų veiksmų išaiškinimo: netgi jei sulaukėte melagingo skambučio ir tą supratote, nepakliuvote į pinkles, perduokite sukčių duomenis policijai.

Skambina dėl pačių artimiausių

Nors kasdien sukčiai „tobulėja“, sugalvodami vis naujų būdų, policija primena pačius dažniausius: į namus paskambina nepažįstamas asmuo ir praneša, kad sūnus/dukra padarė nusikaltimą, avariją, sužalojo kitą asmenį ir už tai jis bus teisiamas. Labai įtikinamai papasakojama, neva sūnus nepažįstamajam padarė didelę žalą ir už tai gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dažnai ragelyje girdimas neva verkiančio žmogaus balsas – jį iš tiesų sunku atpažinti. Pasiūloma padėti artimajam: tereikia sumokėti tam tikrą sumą pinigų ir nukentėjusysis nerašys pareiškimo policijai, bus išvengta didelių bėdų. Susijaudinęs, pasimetęs ir dėl artimo pergyvenantis žmogus sutinka atiduoti pinigus. Į jo namus atvykęs vyras paima minėtą sumą ir dingsta. Ir tik tuomet, apgalvojus veiksmą ar paskambinus artimajam, suvokiama pakliuvus į melo pinkles ir netekus pinigų.

Susirenka reikiamą informaciją

Naudojamasi ir ne Lietuvoje, o kažkurioje užsienio valstybėje esančių giminaičių priedanga. Skambinama esą iš Lietuvos ambasados užsienyje, prašoma pervesti tam tikrą sumą į nurodomą sąskaitą. Ekrane rodomas užsienio operatoriaus numeris – tai žmogų įtikina. Naudojamos išgalvotos pavardės, pareigūnų pavardės, vėlgi – verksmingas balsas. Įtikinamai veikia ir itin kruopščiai surinkti duomenys – artimųjų vardai, pavardės, šeimyninė padėtis, buvimo vieta užsienyje.

Pareigūnai nesiūlo sandėrių

Pareigūnai dažnai susiduria su atvejais, kuomet telefonu į pinkles viliojančiam asmeniui skambina du žmonės – vienas iš jų prisistato pareigūnu, tardytoju ar kitu oficialiu asmeniu. Tačiau tai yra labai nesunku patikrinti: būtinai paskambinkite į policiją telefonu 112 (veikiančiu visą parą) ir pasiteiraukite, ar toks pareigūnas yra, paprašykite informacijos, pasidomėkite, ar įvykis apie kurį aiškinama užregistruotas, pasakykite komisariato budėtojui, koks „pareigūnas“ pranešė apie įvykį ir reikalauja pinigų, aiškiai išsakykite visas sukčiau nurodytas „nelaimės“ aplinkybes ir nurodykite telefono numerį. Nevykite į susitikimus su skambinusiais, juo labiau, nepriimkite į savo namus jokių skambinusių atstovų, nesiimkite savarankiškų sukčiaus sulaikymo priemonių. Jei su telefoniniu sukčiumi vis dėlto sutarėte dėl pinigų perdavimo, būtinai paskambinkite policijai ir tiksliai vykdykite pareigūnų nurodymus. Policijos pareigūnai primena, kad tikri pareigūnai niekada nesiūlo jokių piniginių sandėrių, jog būtų išvengta atsakomybės, nedangsto nusikaltusių asmenų.

Laimėjai prizą – užsimokėk

Melagingi skambučiai gali būti ir „malonesniu“ pavidalu. Žmogui pranešama apie daiktinio arba piniginio prizo laimėjimą, nemokamus kelionės bilietus. Prieš atsiimdamas „laimėjimą“, „laimėtojas” turi nusipirkti telefono papildymo kortelę už  99 litus (kortelės nominalas gali būti įvairus) ir minėtu numeriu pranešti jos duomenis. Asmuo skubinamas, su juo kalbama pabrėžtinai maloniai. Tolesnius įvykius jau galima įsivaizduoti. Pavyzdys: ponia M. nors ir nesanti patikli ir apie telefoninius sukčius ne kartą skaičiusi laikraščiuose, gavusi tokią žinutę apsidžiaugė ir net neįtarė, kad pati gali tapti aferistų auka. Paskambinusi nurodytu numeriu, mergina išgirdo malonų vyrišką balsą. Vyras kalbėjo užtikrintai ir mandagiai, todėl jai įtarimų nekilo. Kaip ir paprašyta, už kelis šimtus litų ji nupirko mobiliojo ryšio sąskaitų papildymo kortelių ir padiktavo jų numerius nepažįstamajam. Supratusi, kad buvo apgauta, ji vėl bandė prisiskambinti nurodytu numeriu, tačiau telefonas jau buvo išjungtas. Dažnai tariamasis prizų dalintojas mandagiai kalba tik iš pradžių. Ne kartą pasitaikė, kad „laimėtojas“, paprašęs sukčiaus atvažiuoti ir korteles pasiimti pačiam ar paklausęs detalių, buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais. Sukčius pykdo atkaklūs ir už pirmo jauko „nekimbantys“ žmonės – jie dažnai netenka kantrybės arba išsigąsta, jog yra įtariami.