Teismas spręs, ar leisti pratęsti Kurhauzo atstatymo darbus

Kovo 19-ąją Palangos miesto apylinkės teisme bus skelbiamas sprendimas, kurio su viltimi ir nerimu laukia visi, kam rūpi tolesnis atstatomo Kurhauzo likimas. Nors kultūros ministras sausio mėnesį savo įsakymu skyrė pastato restauravimo-pritaikymo darbams atlikti 257 tūkst. Lt, tačiau pradėti darbų Kurhauzo viduje nėra galimybės be bendraturčių sutikimo arba teismo sprendimo. Byla, dalyvaujant gausiam Palangos bendruomenės atstovų būriui, buvo nagrinėta antradienį.

Darbai Kurhauze sustojo
Antradienį Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Liucija Paulauskaitė iš esmės išnagrinėjo bylą.
Praėjusių metų gruodžio 14 d. Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teimą su ieškiniu dėl pripažinimo Palangos m. savivaldybės teisės, be bendraturčių sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka, gauti statybą leidžiantį dokumentą Palangos Kurhauzo pastato mūrinės dalies kapitalinio remonto – restauravimo-pritaikymo – darbams atlikti.
Priminsime, jog pagal Kultūros paveldo departamento 2012-02-23 išduotą leidimą yra atliekami Savivaldybės valdomos mūrinės Kurhauzo dalies tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems atlikti Valstybė ir Palangos m. savivaldybė skyrė 1 mln. 400 tūkst. Lt.
Darbus atliekantis UAB „Pamario restauratorius“ pernai gruodį kreipėsi į Savivaldybę ir nurodė, kad tam, jog būtų galima sėkmingai įvykdyti projekte numatytus pastato restauravimo darbus, reikalinga įrengti pritaikymo projekte numatytas vidaus inžinerines komunikacijas – šildymą, vėdinimą, elektros ir ryšių tinklus bei vidaus pertvaras. Pabaigus pastato restauravimo darbus, kai pastate bus sumontuoti gipsiniai lipdiniai ir sieniniai mediniai paneliai, atkurti vidaus mediniai laiptai, pilnai atkurtas salės interjeras, reikės užtikrinti normalias sąlygas pastato dalies funkcionavimui – teigiama vidaus oro temperatūra, norminis oro drėgnumas, tam, kad drėgmė ir šaltis negadintų restauruoto kultūros vertybės pastato interjero.
Rašte atestuotas restauratorius taip pat nurodo, kad siekiant išvengti kultūros vertybės pastato atkurtos dalies eksploatacijos neigiamų pasekmių, siūloma kaip galima greičiau pradėti pastato pritaikymo projekte numatytus darbus.
Iki šiol atliktiems darbams bendrasavininkų sutikimo nereikėjo, nes restauravimo darbus reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Tolesni darbai patenka į Statybos įstatymo reglamentuojamą sferą, o Statybos techninio reglamento vienas iš punktų reikalauja, jog kapitalinio remonto (restauravimo-pritaikymo) darbų projekto sudėtinėje dalyje – prieduose turi būti statinio bendrasavininkių sutikimai. Savivaldybė pernai spalį kreipėsi į bendrasavininkius su raštišku prašymu dėl sutikimo, tačiau jokių atsakymų negavo. Todėl dabar prašoma teismo, kad jis priimtų sprendimą bei leistų jį vykdyti skubos tvarka.
Šį prašymą palaiko ir trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujantis Kultūros paveldo departamentas (KPD).

G. Jacka: statyba neteisėta
Vienas iš bylos atsakovų Gediminas Jacka teismo prašė ieškinio netenkinti.
Aiškindamas, kodėl nesutinka duoti leidimo atlikti restauruojamoje Savivaldybei priklausančioje mūrinėje Kurhauzo dalyje vidaus darbus, G. Jacka teigė, jog Savivaldybė neva norinti įteisinti nelegalias statybas. Esą pagal 2003-aisiais pasirašytą taikos sutartį, kurios pagrindinius punktus bendrasavininkas su šeima ginčija kitoje byloje, buvo numatytas vienoks patalpų pasidalijimo bei galimos rekonstrukcijos variantas, tuo tarpu dabar įgyvendinamas kitas. Jį įgyvendinant neva atsiranda daugiau Savivaldybei atitenkančio ploto: įrenginėjamas trečias aukštas, vietoj atviros terasos atsirado dengta. Negana to, nukirsti šeši medžiai.
„Be to, šiandien buvo parengiamasis teismo posėdis bei paskirta bylos dėl pastato padalijimo svarstymo iš esmės data. Dabar nei jūs, nei mes nežinome, kuri Kurhauzo dalis kam priklauso. Jeigu teismas pripažins, kad mums atitenka antrasis aukštas, ar jūs nepareikšite pretenzijų, kad mes sumokėtume už atliktus darbus?“ – teiravosi G. Jacka Savivaldybei atstovavusio Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo Vytauto Korsako. Tiek jis, tiek KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Vitalijus Juška stebėjosi, tad kodėl gi tokiu atveju, jei G. Jacka įsitikinęs savo teisumu, jis neduodąs leidimo: juk atlikus darbus išaugtų ir, jo teigimu, jam priklausančio turto vertė?
„Mums, kiek mes neprašėme, nuo 2002-ųjų niekas nedavė leidimo, o Savivaldybė kažkaip gavo ir dabar vykdo neteisėtas statybas. Aš, kaip padorus žmogus, negaliu su tuo sutikti. Mes norime pabėgti iš teismų, todėl visų pirma prašau palaukti, kol bus išnagrinėta byla dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Pasidalinkim pastatą, paspauskime vieni kitiems rankas ir dirbkime“, – sakė G. Jacka.
Kurhauzo bendrasavininko tikinimu, jis iki šiol ne tik kad negavęs jokios informacijos apie atliktų darbų kainas bei įkainius, bet ir apskritai visa Kurhauzo mūrinės dalies restauracijos bei projekto rengimo darbų pradžia buvusi atliekama slaptai. O dėl kaštų: galbūt jam būtų pavykę susitarti, kad darbai būtų atlikti pigiau.
V. Juška teiravosi: jeigu G. Jacka įtaria esant neteisėtą statybą, ar jis ginčijęs restauracijos projektą bei statybos leidimą, ar kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri vienintelė gali fiksuoti tokius pažeidimus? G. Jacka sakė, jog norint ką nors apskųsti, reikia turėti dokumentus, ir pakartojo, kad viskas buvo daroma slaptai.

Reikia ir priešgaisrinės signalizacijos
Didžiausios diskusijos dėl to, kas yra nauja statyba, o kas – restauravimas bei pritaikymas kilo tarp V. Juškos ir atsakovo įgaliotojo atstovo Liudviko Ragauskio. Teisėjai L. Paulauskaitei ne kartą teko jas stabdyti ir raginti L. Ragauskį grįžti prie būtent šios bylos esmės, nesileidžiant į su kitomis bylomis susijusius ginčus.
„Mes palaikome Savivaldybės ieškinį ir prašome gerbiamo teismo jį tenkinti. Prašome atkreipti dėmesį, jog pagal visų institucijų suderintą projektą yra atliekami Kurhauzo mūrinės dalies atkuriamieji darbai, ir jokių savavališkos statybos požymių aš nematau. Toliau vyks pastato pritaikymo darbai valdytojo ir visuomenės poreikiams, ir šiuo atveju mano atstovaujama institucija ne tik neprieštarauja, bet ir skatina, kad dešimt metų apverktinoje būklėje buvęs pastatas būtų kuo greičiau sutvarkytas. Visi džiaugėmės, kai ledai pajudėjo, o dabar gi susidaro įspūdis, kad viskas vėl užsitęsia ir kad bendrasavininkai kaišioja pagalius į ratus, vilkindami svarbaus visai Lietuvai objekto restauravimą“, – kalbėjo V. Juška.
Be kita ko, jis akcentavo, jog atsakovai painioja dvi projekto įgyvendinimo dalis: tai, kas pagal atestuotų architektų projektą irgi atestuotų restauratorių padaryta išorėje ir kas bus daroma viduje, kur turi būti atlikti ir paveldosauginiai, ir bendrieji statybos darbai.
Į baigiamosiose kalbose L. Ragauskio išsakytus argumentus ir nuomonę, jog dėl restauravimo darbų gal ir būtų galima susitarti, tačiau kad atlikti darbus „pilnoje apimtyje“ bendrasavininkai pagrįstai neduodantys sutikimo, V. Juška replikavo, jog vienas iš esminių „pilnos apimties“ darbų, kuriems neduodamas Jackų šeimos sutikimas – įrengti priešgaisrinę signalizaciją.
„Žinant liūdną istoriją su gaisrais, kas prisiims atsakomybę, jeigu Kurhauzas vėl užsidegtų?“ – retoriškai teiravosi KPD vyriausiasis valstybinis inspektorius.
„Signalizaciją veskite, bet iš pradžių dalinkimės. Kalba eina apie tai, kad kai gausime mūrinę dalį, niekas negalėtų pasakyti, jog pasiėmėme geresnę“, – pasinaudojo atsikirtimo teise G. Jacka.
Savo sprendimą, kuris nebegalės būti skundžiamas, teismas skelbs kovo 19 d., 13.30 val.