Tautos vado ąžuolas – be informacinės lentelės

Rasa GEDVILAITĖ, 2017-11-21
Peržiūrėta
2601
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Tautos vado ąžuolas anksčiau buvo įrėmintas gėlėmis, vėliau jokio įamžinimo neliko, po parko renovacijos ąžuolas apjuostas tvorele.
Tautos vado ąžuolas anksčiau buvo įrėmintas gėlėmis, vėliau jokio įamžinimo neliko, po parko renovacijos ąžuolas apjuostas tvorele.

Į redakciją užsukęs kraštietis Mečislovas Šerkšnys atkreipė dėmesį, jog Palangos Birutės parke, Birutės kalno papėdėje augantis Tautos vado ąžuolas, pasodintas 1934 metais prezidento Antano Smetonos garbei, neturi jokios nuorodos. „Jeigu žinai, kurioj vietoj yra šis ąžuolas, tai gerai, bet atvykę iš svetur žmonės nelabai atrastų, nėra jokios informacinės lentelės“, – pastebėjo mūsų skaitytojas.

Valstybės atkūrimo šimtmečiui
Kaip papasakojo M. Šerkšnys, jis pats yra kilęs iš pajūrio – gyveno Kretingoje, o žmona – tikra palangiškė, čia gyveno ir jos tėveliai. Taip susiklostė, kad Palangoje jiedu nepasiliko, tačiau kasmet po pusmetį čia praleidžia. Domėdamasis savo krašto istorija Mečislovas atrado uošvio turėtą fotografijų albumą, kuriame įamžintas dar visai jaunas Tautos vado ąžuolas. Nuotraukoje matyti, kaip gėlėmis įrėmintas užrašas, vėliau jokio žymėjimo neliko, nei jokios informacinės lentelės.
„Aš labai laukiu valstybės atkūrimo šimtmečio, argi nebūtų gražu, minint tokią sukaktį, tinkamai paženklinti ir šį ąžuolą. Aš dažnai mėgstu pasivaikščioti po Palangą, po parką, nueinu ir prie šio medžio, tačiau vis nerandu jokios informacinės lentelės, o ji visai praverstų“, – svarstė M. Šerkšnys.
Tai, kad prie prezidento garbei pasodinto ąžuolo trūksta informacijos, jau buvo pastebėta ir prieš keletą metų. Tuomet dar nė nebuvo ąžuolas apjuostas tvorele. Kaip papasakojo ilgametis Palangos botanikos parko vadovas Antanas Sebeckas, kai vyko parko renovacija, buvo tvarkoma aplinka, tuomet ir tvorele apjuosė ąžuolą. „Stenduose Tautos vado ąžuolas yra pažymėtas, tad pasižiūrėjus į juos, galima atrasti kur jis yra. Tačiau mintis – išties gera. Informacijos niekada nėra per daug, žmonės atkreiptų dėmesį. Buvome darę ant Tiškevičių kapo taip pat atminimo lentelę, kad žmonės neklaidžiotų. Užsiminsiu apie tai direktoriui, artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui toks įamžinimas būtų labai gražus“, – pažadėjo A. Sebeckas.

Pasodinta daug ąžuolų
A.Smetonos ąžuolas, 1934 metais pasodintas minint jo 60 metų jubiliejų. Tarpukariu visi žinojo, kad tai tautos vado ąžuolas. Net nereikėjo jokios lentelės – gyvų gėlių užrašas medį rėmindavo. Žmonės jį vadino tiesiog Smetonos ąžuolu. Tačiau pats A. Smetona jo nesodino. Kaip galima rasti informaciniuose šaltiniuose, gegužės 1 dieną Lietuvoje vykdavo medelių sodinimo šventės. 1934 metų gegužės 1 dienos laikraščio Lietuvos aidas“ numeryje pranešta, kad visos Lietuvos mokyklos sodins medelius: „Jau gautas ministerio sutikimas, duotas įsakymas, kaip ir kasmet, visas mokyklas atleisti nuo mokslo vieną dieną medeliams sodinti“. Ta pati žinutė informavo, kad Kaune, Karo muziejaus sodelyje, kai kurios studentų organizacijos bei „Jaunoji Lietuva“ dalyvaus iškilmingai čia sodinant Tautos vado ąžuolą. Kitos studentų grupės dalyvaus kitose medelių sodinimo šventėse, kurioms vadovaus profesorius Tadas Ivanauskas. Gegužės 3 dienos numeryje pranešta, kad A.Smetonos garbei ąžuolas buvo pasodintas Klaipėdos vasarvietėje Smiltynėje, prie naujo tako į pajūrį. Gegužės 5 dienos numeryje pasidžiaugta, kad toks ąžuolas atsirado ir Marijampolėje, naujame miesto sode. Tą dieną prezidentui pasodinta daug ąžuolų. Vienas jų – Palangoje.
Ilgiau pasiknaisiojus senoje spaudoje, turbūt būtų galima rasti, kokiuose miesteliuose. Ąžuolai prezidento garbei sodinti artėjant jo 60-mečiui rugpjūčio 10 dieną.
Dar prieš keletą metų A. Sebeckas buvo pasakojęs, kaip tautos vado ąžuolas buvo išsaugotas nuo saugumiečių kirvio. Tuometiniam miškininkui nurodžius kitą ąžuolą, jis ir buvo nukirstas.
Pastebėta, kad ąžuolui augti parinkta ne pati geriausia vieta, tačiau parko darbuotojai, norėdami jam pagerinti sąlygas, iškirto aplink augančius krūmus, nupjovė šalia kerojantį maumedį, kad saulės daugiau gautų.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Valstybės diena – ypatinga šventė, primenanti didingą mūsų tautos istoriją, tradicijas ir vertybes, taip pat – drąsius protėvius, sukūrusius pagrindus mūsų nepriklausomai valstybei. Kartu tai yra ir mūsų rytdienos kūrimo šventė, raginanti drąsiai žvelgti į ateitį bei kurti tokią Lietuvą, kurioje kiekvienas jaustųsi saugus, gerbiamas ir vertinamas.


Šeštadienį (rugsėjo 9 d.) Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) šventiniame suvažiavime, skirtame paminėti partijos įkūrimo 30-metį, nusipelniusiems partijos nariams buvo įteikti „Lietuvos ąžuolų“ apdovanojimai, tačiau į Palangą jie vėl neatkeliaus.  „Aš kalbu atvirai: man – skandalinga, baisus nonsensas, kad per keturis metus nuo jų įsteigimo nė vienas „ąžuolas“...


Palangos policija šiandien įspėjo vairuotojus, kad kai kuriose Palangos sankryžose demontuotos papildomos posūkio į dešinę lentelės, ir ragina atidžiai stebėti šviesoforo signalus.


Antradienį, lapkričio 23 d., Palangoje paminėtos lietuvių tautos patriarcho, vieno iš iškiliausių lietuvių visuomenės veikėjo, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktoriaus, mokslininko bei gydytojo Jono Basanavičiaus 170-osios gimimo metinės. Ta proga miesto meras Šarūnas Vaitkus ir mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas visų palangiškių...


Dr. Jonas Basanavičius (1851–1927) – geriausiai žinomas XIX–XX a. Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, gydytojas. Jo dėka buvo padėti pamatai ne tik Lietuvos tautiniam judėjimui, bet ir Lietuvos valstybei. Daktaras buvo pirmasis lietuviško laikraščio „Aušra“ redaktorius, vienas 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo iniciatorių, kartu su kitais 19 tautos veikėjų suformavo ir pasirašė Lietuvos...


„7bet-NKL“ sezonui jau prasidėjus ketvirtoje turnyrinės lentelės vietoje besirikiuojanti Palangos „Kuršių“ (4-2) ekipa sulaukė pastiprinimo.


Į redakciją užsukęs kraštietis Mečislovas Šerkšnys atkreipė dėmesį, jog Palangos Birutės parke, Birutės kalno papėdėje augantis Tautos vado ąžuolas, pasodintas 1934 metais prezidento Antano Smetonos garbei, neturi jokios nuorodos. „Jeigu žinai, kurioj vietoj yra šis ąžuolas, tai gerai, bet atvykę iš svetur žmonės nelabai atrastų, nėra jokios...


I. Končius – fizikas, etnografas, kraštotyrininkas, pedagogas, visuomenės ir kultūros veikėjas, spaudos bendradarbis, menininkas, profesorius. Šiemet minime šio įvairiapusiu talentu apdovanoto žemaičio 130-ąsias gimimo metines. Jo gyvenimas ir veikla yra susiję su Palanga.


Šiomis dienomis politinė pasaulio visuomenė atsisveikino su buvusiu Gruzijos prezidentu Eduardu Ševardnadze. Tačiau į tarptautinės visuomenės atmintį jis, ko gera, giliau įsirėžė kaip Michailo Gorbačiovo eros SSSR užsienio reikalų ministras. Tai liudija ir komentarai internete, kur vieni (daugiausiai – rusai) jį keikia ir linki degti pragare už tai, kad padėjo M.Gorbačiovui...


Ilgamečiui Sporto centro direktoriaus pavaduotojui Stanislovui Kašinskui, išėjus užtarnauto poilsio, šioms pareigoms užimti bus skelbiamas konkursas. Kaip „Palangos tiltui“ sakė Savivaldybės įstaigos Sporto centro direktorius Romaldas Kazlauskas, šiuo metu yra ruošiami nuostatai bei konkurso sąlygos. „Konkursą planuojama skelbti kitą savaitę. Visa konkurso medžiaga bus patalpinta įstaigos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius