„Šventosios žemės ženklai“ atkeliavo į Palangą

„Labai malonu šį tamsų vakarą atidaryti tokią šviesią pirmąją šių metų parodą, kuri yra labai įvairi tiek eksponuojamų kūrinių technika, tiek autoriais, tačiau tuo pačiu labai vieninga. O vienija ją Šventosios žemės ženklų idėja ir žmonės, štai jau devyneri metai raginantys kūrėjus ieškoti šių ženklų, tęsiantys projektą „Šventosios žemės ženklai“ ir rengiantys dailininkų plenerus, kurių metu sukurtus darbus šiandien matome čia“, – penktadienio vakarą parodos atidaryme kalbėjo Palangos miesto viešosios bibliotekos Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedėja Miglė Jonaitienė, beje, taip pat viena iš parodos dalyvių.

Istorijos pėdsakai
Apie patį projektą, plenerą ir parodą susirinkusiesiems pasakojo projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ kuratoriai šventojiškiai menininkė Audronė Bukauskienė ir skulptorius Petras Baronas.
„Paskutinę rugpjūčio savaitę vyko devintasis projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ pleneras-simpoziumas Šventojoje, – kalbėjo A. Bukauskienė. – Jo dalyviai savo kompozicijose ne tik vaizduoja mietelio gamtą, architektūrą, bet siekia atskleisti labai turtingą Šventosios istorinį bei kultūrinį paveldą. Menininkai aktyviai prisideda prie Šventosios vardo garsinimo, istorinės miestelio ekspozicijos kūrimo“.
Palangiškė Gražina Eimanavičiūtė ne tik maketavo ekspozicijos tęsinį, bet ir sukūrė pagal Mikelio Balčiaus pateiktą istorinę medžiagą žemėlapį „1780 m. Šventosios miestelėnai ir jų sodybos dabartinėje Šventojoje“. Menininkė ant dabartinio miestelio ir jo apylinkių žemėlapio „užnešė“ XVIII amžiuje čia buvusių sodybų vietas, kartu pažymėdama ir jų vardus. Pasak tikro šios žemės istorijos žinovo M. Balčiaus, dauguma šių sodybviečių yra saugiai paslėptos po smėliu. Tačiau pavardės tų giminių, kurios čia buvo įsikūrusios, žinomos, tad šalia poilsiavietes ar kavines turintys jų šeimininkai galėtų pasinaudoti šia istorine medžiaga, pavyzdžiui, suteikdami vardus dabartinėms sodyboms ar pastatams.
Šventojiškė A. Bukauskienė pratęsė praėjusiais metais sukurtą kompoziciją „Burės“, kurioje pavaizdavo dar 8 šventojiškių gimines, įsikūrusias miestelyje tarpukario metu, o P. Baronas sukūrė ir kaldino „Monetą Šventajai“, kurioje vaizduojamas ir Janmarienburgo uostas ir žvejų Elija – Šventoji. Pajuokavęs, kad šįkart jis „perėjo“ į kairįjį Šventosios upės krantą ir priartėjo prie Palangos, P. Baronas pristatė pernai sukurtus medalius. Vienas jų skirtas antrajam Palangos fotografui Ignui Stropui, kurio nuotraukų ir šiandien galima rasti senųjų palangiškių albumuose. Taip pratęsta dar 2013-aisiais pradėta fotografų tema, kai skulptorius sukūrė medalį pirmajai moteriai fotografei, Palangoje kūrusiai Paulinai Mongirdaitei. Antrasis medalis skirtas Adomui Mickevičiui. Šis iškilus rašytojas, būdamas 36-erių, lankėsi Palangoje, ir būtent iš mūsų miesto jis išvyko „tremtin“ – iš Lietuvos į Lenkiją.

Ir gamta, ir buitis, ir istorija
Prisiekusių projekto dalyvių grafikių Vaidės Gaudiešiūtės (Klaipėda) kompozicijose atsispindi šventojiškių senoji istorija ir buitis, o Gražina Oškinytė-Eimanavičienė (Palanga) neapleidžia Šventosios istorinių klodų.
M. Balčiaus muziejaus eksponatus toliau tyrinėjo vilnietė grafikė Nijolė Vilutienė. Tapytojos Dalia Čistovaitė (Klaipėda) ir Ana Marija Blažienė (Vilnius) susižavėjo mažąja koplytėle „Stella Maris“, kitais architektūros, miestelio motyvais.
Seni projekto draugai Ramūnas Dagys (Radviliškis) ir šakiečiai Audronė ir Algimantas Vorevičiai toliau vaizduoja jūros stichiją, jos gyventojus, deives ir... nuotaikas. Prie jų tapybos darbais, vaizduojančiais senųjų Šventosios sodybų medžius prisijungė ir A. Bukauskienė.
Pirmą sykį atvykęs į plenerą Šventojoje kaunietis Alvydas Urbietis sukūrė porą parodinių skulptūrų, skirtų nykstančiam molui ir žvejams. Tekstilės kompozicijas rodo palangiškė Rasa Užpelkytė. M. Jonaitienė parodai pateikė tik ką baigtą savąją kompoziciją.
Dauguma šių kompozicijų papildė Šventosios dailės darbų kolekciją, kuri buvo eksponuota pernai vasarą atsidariusioje Šventosios galerijoje.

Medžiagos – dar ir kitiems plenerams
Projekto „Šventosios žemės ženklai“ kuratoriai A. Bukauskienė ir P. Baronas nuoširdžiai dėkojo tiems, be kurių sunku būtų rengti plenerus ir tęsti projektą: šventojiškiui Domininkui Jurevičiui, jau antrą kartą išvadavusiam plenero rengėjus ir jo dalyvius nuo ūkinių bei buitinių rūpesčių, ir Palangos miesto savivaldybei, parėmusiai parodos katalogo leidybą. Dėkota ir Palangos miesto savivaldybės bibliotekai, štai jau kelinti metai plenero paroda pradedančiai naują metų parodų ciklą, ir Kraštotyros skyriaus vedėjai Bronislavai Spevakovienei, dosniai pasidalijančia sukaupta istorine medžiaga.
Patys nuoširdžiausi tiek projekto rengėjų, tiek į parodos atidarymą atvykusių dailininkų padėkos žodžiai skambėjo pleneristu numeris vienas pavadintam M. Balčiui: būtent jo sukaupta istorinė, archeologinė, kraštotyrinė medžiaga bei idėjos įkvepia kūrėjus ieškoti ir rasti Šventosios žemės atminties ženklus.
Pats M. Balčius, priminęs, kiek kultūrinių ir istorinių įvykių būta Šventojoje per praėjusius metus – nuo į Janmarienburgą sugražinusių Joninių iki pirmosios Jūros dienos šventės jubiliejaus paminėjimo – priminė, jog Šventosios žemės ženklų ieškoma ne vien aplink Šventąją, bet ir Palangoje, ir į šiaurę nuo Būtingės.
„Kitąmet reikės pasižiūrėti, ko dar nesame darę, kas dar yra nepaliesta, kad nereikėtų žiūrovų klausti: ar mes jums nenusibodome?“ – kalbėjo M. Balčius.
Tačiau sprendžiant iš to, su kokiu susidomėjimu parodos svečiai apžiūrinėjo tapybos, grafikos darbus, medalius ir skulptūras, kaip studijavo Šventosios žemėlapį su senųjų sodybų vietomis, aišku: šventi Šventosios žemės ženklai ir tai, kaip juos mato dailininkai, tikrai domina ir jaudina žiūrovus.