Šventosios bendruomenė: „Jei meras nevažiuoja pas mus, atvažiuosime mes“

„Jeigu meras, dar rugsėjį pažadėjęs atvažiuoti į Šventąją, neranda laiko nei susitikti su mumis, nei atsakyti į mūsų raštu pateiktus klausimus, tai mes nuvyksime į priėmimą pas jį“, – tokį sprendimą priėmė penktadienį susirinkusi jau 102 narius vienijanti Šventosios seniūnijos bendruomenė. Susirinkime, į kurį atėjo 77 šventojiškiai, buvo išrinkta bendruomenės taryba bei patvirtinta Šventosios infrastruktūros plėtros programa artimiausiam pusmečiui.

Išgirsti atsakymų važiuos patys

Penktadienį į Šventosios pagrindinės mokyklos salę plūste plūdo paties įvairiausio amžiaus miestelio gyventojai. Į susirinkimą juos, kaip ir sausio pradžioje, pakvietė pernai liepą oficialiai įregistruotos Šventosios bendruomenės steigėjai.

Susirinkimą pradėjęs vienas iš bendruomenės steigėjų Domininkas Jurevičius priminė, jog sausio pradžioje Palangos merui Šarūnui Vaitkui ir Savivaldybės administracijos direktorei Akvilei Kilijonienei buvo nusiųstas Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininko Valdžio Skudikio pasirašytas raštas, kuriame suformuluoti septyni klausimai.

Šie klausimai šventojiškiams buvo pristatyti sausį vykusiame susirinkime. Tada kalbėta, jog taip norima pasirengti ilgai lauktam susitikimui su miesto meru, kuris pernai rugsėjį bendruomenės šventėje, skirtoje Baltų dienai, toje pačioje Šventosios pagrindinės mokyklos salėje buvo pasižadėjęs susitikti su miestelio gyventojais.

Vis dar turėję vilties, kad meras tęsės pažadą, sausį Šventosios seniūnijos bendruomenės nariai parengė minėtuosius septynis klausimus – pasak jų, tam, kad susitikimas su meru vyktų ne spontaniškai, kad miesto vadovas galėtų pasirengti rūpimais miestelio bendruomenei klausimais, o išgirdus atsakymus į juos būtų galima motyvuotai diskutuoti.

„Šiandien, vasario 7-ąją, paskutinė diena, kai pagal galiojančius teisės aktus yra privalu atsakyti į raštu pateiktus klausimus, – priminė D. Jurevičius. – Atsakymų mes negavome. Vietoj to perskaitėme spaudoje, kad neva kai kuriuos klausimus užduodame ne tam adresatui. Be to, meras teigia, kad į priėmimus pas jį nebuvo užsirašęs nei Jurevičius, nei Rekašius. Ir apkritai Jurevičiaus jis net akyse nėra matęs. Taip, aš į priėmimą pas jį užsirašęs nebuvau, nes pats asmeniškai neturiu jam jokių klausimų, o bendruomenė manęs nebuvo įpareigojusi to padaryti. Tačiau labiausiai mero atsakymuose spaudai nustebino net ne tai, kad jis eilinį kartą problemas ir klausimus keliančius bendruomenės narius kaltina politikavimu, o tai, kad jis pareiškė nuostabą: kaip čia yra – 20 metų niekas nevyko, ir buvo gerai, o dabar staiga visi sujudo? Todėl ir sujudo, kad, kaip pripažino meras, 20 metų Šventojoje nieko nebuvo daroma, ir toliau taip nebegalima. Toks įspūdis, kad kuo gražesnė Palanga, tuo skurdesnė Šventoji. Vis dėlto visa tai, ką meras sako spaudai, mes, šventojiškiai, norėtume patys iš jo išgirsti. Tad jeigu Savivaldybės vadovas neranda laiko susitikti su Šventosios bendruomene, gal verta, kaip jis sako, užsirašyti į priėmimą ir nuvykti, tačiau ne vienam ar kokiems trims įgaliotiems asmenimis, o kelioms dešimtims bendruomenės narių?“

D. Jurevičiaus žodžiai buvo palydėti ovacijomis. Ir bendru sutarimu nuspręsta, jog jeigu meras neranda laiko ar noro atvykti susitikti su Šventosios gyventojais, patys šventojiškiai nuvyks susitikti su meru.

Šventojiškiai buvo pernelyg vangūs...

Prieš pereinant prie klausimų apie opiausias miestelio problemas ir planų, kaip būtų galima jas spręsti bei vadinamųjų organizacinių klausimų, susirinkusiesiems buvo pristatytas 2012-aisiais Šiaulių universitete šventojiškės Linos Daugirdės rašytas bakalauro studijų baigiamasis darbas, „Šventosios seniūnijos gyventojų vaidmuo stiprinant savivaldą“. Darbo autorė buvo parengusi anketą, į kuriuos klausimus atsakė 187 miestelio gyventojai.

Net ketvirtadalis apklaustųjų, kalbėdami apie gyventojų aktyvumą, sakė, jog miestelio problemas gyventojai aptaria grupėse: su kaimynais, kolegomis, uždaruose susibūrimuose. Ir tik 1 proc. apklaustųjų organizuoja atvirus susiėjimus vietos problemoms spręsti arba kreipiasi raštu į seniūniją ar seniūnaitį dėl miestelio problemų.

Į klausimą, kodėl gyventojai yra pasyvūs, 17 proc. atsakė, jog nėra bendruomeniškumo tradicijos: kiekvienam rūpi tik jo kiemas. 16 proc. respondentų įsitikinę, jog atsižvelgiama tik į įtakingųjų ar turtingųjų interesus, jie netiki, kad galėtų ką nors pakeisti. Po 13 proc. apklaustųjų mano, jog per retai rengiami gyventojų susirinkimai, nedaromos apklausos ir kad seniūnijai apskritai nerūpi gyventojų nuomonė.

Paklausti, ar dalyvauja vietos bendruomenės veikloje, 40 proc. respondentų atsakė, jog nedalyvauja, bet norėtų dalyvauti.

Į klausimą, ar priimdama sprendimus seniūnija konsultuojasi su šventojiškiais, net 57 proc. atsakė, kad nesikonsultuoja. Ir net 48 proc. apklaustųjų neigiamai atsakė į klausimą, ar seniūnija gyventojams teikia pakankamai informacijos apie savo vykdomą veiklą.

„Šventojiškiai dėl savo nepakankamo vaidmens dalyvaujant seniūnijos savivaldoje ir per silpno bendradarbiavimo su vietos valdžia pati silpnino savo įtaką sprendžiant Šventosios problemas. Bet matant, kaip aktyviai pradėjo dirbti Šventosios seniūnijos bendruomenė ir kiek jos narių ir dar jai nepriklausančių šventojiškių čia šiandien susirinko, yra vilties, kad gyventojai nebėra tokie pasyvūs, kaip buvo iki šiol“, – apibendrino pranešėja.

Gairės – praėjusių metų pradžioje

„Anądien vienam bičiuliai pasakodamas apie mūsų bendruomenės kūrimąsi, visą šį šventojiškių sąjūdį juokais pavadinau „Zuikių sukilimu“. Bičiulis gi man atsakė: „Ne jūs zuikiai, zuikiai sėdi Palangos miesto savivaldybės taryboje, nes jie atkakliai nepripažįsta Šventosios problemų, o ką jau bekalbėti apie jų sprendimą“, – prakalbo Kęstutis Oginskas, taip pat vienas iš Šventosios seniūnijos bendruomenės steigėjų.

Beje, dėl „zuikių“ – nors apie susirinkimą buvo skelbta spaudoje, į jį kviestas ir Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas, nei jo, nei Palangos miesto Tarybos narių salėje nebuvo. Šventojiškių problemos buvo įdomios tik seniūnaičiui Ramučiui Šeštokui ir Tarybos nariui Eimučiui Židanavičiui, kuriam buvo padėkota už atgaivintą miestelio turgų. Kitiems gi prie valdžios esantiems vyrams bei moterims, kaip juokavo šventojiškiai, įdomiau buvo žiūrėti Olimpiados Sočyje atidarymo tiesioginę transliaciją.

Grįžtant prie šventojiškių sąjūdžio, prasidėjusio 2012-ųjų pabaigoje – 2013-ųjų pradžioje, dera priminti, jog dar 2013 m. sausio pradžioje susirinkę būsimosios bendruomenės steigėjai parengė Šventosios miestelio infrastruktūros plėtros 2013-2020 m. programos gaires, kuriose buvo 5 punktai.

Juose kalbama apie kelius ir gatves – dviračių tako palei Šventosios gatvę tiesimą bei promenados kairiajame Šventosios upės krante projektavimą bei įrengimą; centrinės miesto dalies rekonstrukciją; infrastruktūrą – nuo lietaus kanalizacijos bei elektros perdavimo linijų „sukabeliavimo“ iki miškelių miesto ribose tvarkymo. Pageidauta, kad bendruomenės reikmėms būtų perduotas apleistas buvusio kinoteatro pastatas bei įrengtas teminis parkas Šventojoje.

„Dabar matome, kad, ko gero, ši programa didžiajai Palangai pernelyg sudėtinga. Ypač turint omeny, kiek lėšų ji eilinį kartą numačiusi skirti Šventajai šių metų biudžete. Tačiau yra tokių darbų, kuriuos galima padaryti be papildomų investicijų, kuriuos gali atlikti tam tikri Savivaldybės administracijos skyriai. Tad šiandien pateikiame jums „supaprastintą“ programą: gal ką nors norėsite išbraukti, gal kuo nors – papildyti. Ir siūlyčiau nustatyti terminus, per kuriuos tie darbai turėtų būti padaryti“, – kalbėjo K. Oginskas.

Už programą – vienbalsiai

Pristatydamas naująją Šventosios miestelio infrastruktūros plėtros problemą K. Oginskas pradėjo nuo bene labiausiai vaizdą darkančių vien Šventajai būdingų medinių namelių – poilsinių.

„Kiek žinoma, seniūnas bando tuos namelius „suinventorizuoti“. Tai – sveikintinas dalykas. Tačiau manome, kad reikėtų Palangos miesto švaros ir tvarkos taisykles papildyti atitinkamais punktais, kuriuose būtų numatyta, kaip dera tuos namelius tvarkyti. Būtina pagaliau išspręsti ir viešųjų tualetų klausimą, ir ryžtingai spręsti apleistų statinių problemą. Juk yra Savivaldybėje Viešosios tvarkos skyrius, tad tegu jo specialistai teisinėmis priemonėmis pradeda „sukioti rankas“ nevalyviems šeimininkams ir priverčia juos arba tvarkytis, arba nugriauti „vaiduoklius“ – geriau tegu žolė vietoj griuvėsių žaliuoja“, – kalbėjo K. Oginskas.

Pranešėjo nuomone, kuriai pritarė visi susirinkusieji, privalu, kad Savivaldybė pagaliau rastų bendrą kalbą su girininkais ir parengtų miestelyje esančių miškelių tvarkymo programą. Taip pat norėta įpareigoti miesto valdžią susitikti su Šventosios centre esančio parduotuvės „Iki“ savininkais, kad šie susitvarkytų aplinką bei prie prekybos centro esantį šaligatvį. Tačiau sužinojus, kad tokių planų jau esama, šis punktas išbrauktas.

Kalbėta ir apie miestelio centrinę aikštę – šventojiškiai nori tikros aikštės, o ne atrakcionų, kuriuos jie vadino „karuselėmis“ joje. O kol jos nėra, pasak susirinkusiųjų, geriau jau leisti jos dalyje automobilius statyti.

Po diskusijų, ką verta įrašyti, o ką – išbraukti iš programos, Šventosios seniūnijos bendruomenės nariai vienbalsiai patvirtino Šventosios infrastruktūros plėtros programą, į kurią įrašytas reikalavimas, kad Palangos miesto savivaldybė iki birželio 1-osios dienos atliktų išvardintus darbus ir iki 2014-06-05 pateiktų bendruomenei ataskaitą.

Programoje – penki punktai. Pirmasis – pakoreguoti Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisykles, patvirtintas 2013 m. sausio 31 d. Nr. T2-31, jas papildant šiais skyriais: parengti medinių poilsio namelių registrą, taip pat namelių priežiūros taisykles, kuriuose būtų minimalūs reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti šio tipo statiniai, namelių būklės vertinimo tvarką ir savininkų atsakomybę; nustatyti lauko tipo tualetų, kurie yra miesto teritorijoje (nepriklausomai nuo žemės sklypo nuosavybės formos) standartus, priežiūros taisykles ir savininkų atsakomybę už atitikimą šiems standartams ir taisyklių laikymąsi; parengti poveikio apleistų statinių savininkams (nepriklausomai nuo žemės sklypo nuosavybės formos) priemones ir nustatyti jų taikymo tvarką. Toliau bendruomenė pageidauja, kad būtų parengta automobilių stovėjimo aikštelių Šventosios mieste schema, apmokestinant automobilių stovėjimą mieste, maksimaliai ribojant arba draudžiant automobilių statymą teritorijoje į vakarus nuo Jūros ir Kopų gatvių; kad kartu su Šventosios girininkija būtų parengta ir įvykdyta miško plotų miestelio teritorijoje tvarkymo programa; taip pat – kad būtų parengta elektros perdavimo linijų ore pakeitimą kabelinėmis programa bei parengtas dviračio tako palei Šventosios gatvę iki Liepojos plento rekonstrukcijos projektas.

Išsirinko bendruomenės tarybą

Vienbalsiai patvirtinę plėtros programą, taip pat vienbalsiai Šventosios seniūnijos bendruomenės nariai išrinko bendruomenės tarybą, kuri bus patariamasis balsas bendruomenės primininkui V. Skudikiui. Į tarybą išrinkti D. Jurevičius, pirmajame tarybos posėdyje išrinktas jos pirmininku, V. Brigmanienė (pirmininko pavaduotoja), M. Balčius, A. Knieža, K. Oginskas, N. Rekašius ir A. Bukauskienė.

Susirinkimui einant į pabaigą, šventojiškiai palaikė A. Bukauskienės iškeltą idėją: kadangi prezidentė Dalia Grybauskaitė kviečia visus tautiečius netradiciškai paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kodėl gi, prisiminus Užupį, vasario 16-ąją nepaskelbti Šventosios Respublikos?

Ir – dar viena data, kurią šventojiškiams priminė M. Balčius: prieš 75 metus 1939-aisiais rugpjūčio 15 d. Šventojoje pirmąkart surengta jūros šventė.

„Manau, kad turėtume progą pagarsinti Šventąją visoje Lietuvoje: juk tada čia buvo vienintelis uostas, kuriame stovėjo karo laivas“, – priminė M. Balčius, pakvietęs šventojiškius pagalvoti, kaip būtų galima paminėti šį garbingą jubiliejų.