Šventoji nori būti Lietuvos ungurių sostine

Konstantinas DUBAUSA, 2010-07-14
Peržiūrėta
2390
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Šventosios turizmo asociacija ieško idėjos, kuri padėtų išskirti miestelį Lietuvos pajūrio žemėlapyje. Vienas iš variantų – paskelbti Šventąją Lietuvos ungurių sostine.  Tokį vardą pateisintų Šventojoje įkurta žuvų auginimo ferma, tiekianti šviežią produkciją ant poilsiautojų pagal susitarimą su restoranais nepriklausomai nuo orų ar žvejų  laimikių. Galbūt – ne tik ungurį, bet ir kitą šviežią žuvį. Šventojoje atsirastų naujas traukos centras, kurortui būtų lengviau išgyventi žiemą.

 

Žuvis už stiklo sienos

Šventosios turizmo asociacija „Kuršių kaime“ surengė seminarą apie žuvivaisos galimybes regiono ūkininkams ir verslininkams. Seminaro metu Norvegijos kompanijos „AKVA group“, kuri gamina uždarų sistemų sausumoje ir jūroje įrangą, direktorius eksportui Haraldas Jelsa pristatė žuvų auginimo recirkuliacinėse sistemose galimybes. Susitikimo metu buvo akcentuotas dar vienas svarbus aspektas – vieno projekto metu galima derinti ūkininkų ir verslininkų interesus. Laimėtų ne tik jie – kurorto svečią pasiektų kokybiška produkciją.

Tuo atveju, jei dalis žuvivaisos įrenginių būtų kad ir už stiklo sienos – žuvivaisoje labai griežti sanitariniai reikalavimai – restorano lankytojas žinotų, kad valgo ne kur nors kitur, o kaip tik čia užaugintą žuvį.

Žuvų auginimo recirkuliacinėse sistemose technologija pakartotinai naudoja vandenį, kuris yra apvalomas mechaniniais ir biologiniais filtrais.

Tradicinį žuvų auginimą įtakoja išorinės sąlygos: upės vandens temperatūra, vandens švarumas, deguonies koncentracija vandenyje, srovės nešami dumbliai ir lapai, kurie užkemša filtrus. Recirkuliacinėse sistemose išoriniai veiksniai yra visiškai ar bent jau iš dalies pašalinti, žuvies augintojas gali kontroliuoti gamybos parametrus. Uždarose sistemose galima auginti gal 15 rūšių žuvį, nors norvegai nei karpio, nei pangasijos tarp jų nemini.

Anot H. Jelsos, apie tūkstantį tonų žuvies per metus išauginančią žuvies fermą gali prižiūrėti ir valdyti keli operatoriai. Lietuvos akvakultūros įmonės – o tai atviruose tvenkiniuose  karpius auginančios 19 akcinių bendrovių ir apie 100 ūkininkų – 2009 metais  išaugino apie 3,4 tūkst.  tonų žuvies per metus.

H. Jelsa Lietuvoje aplankė kelias bendroves, susitiko su Lietuvos akvakultūros asociacijos direktoriumi Vytautu Andriuškevičiumi. Svečio nuomone, šios maisto pramonės šakos Lietuvoje laukia didelės permainos. Kaimyninėje Kaliningrado srityje „AKVA group“ jau pradėjo projektuoti vaivorykštinių upėtakių fermą, kurioje kasmet planuojama išauginti apie 500 tonų šios vertingos žuvies.

 H. Jelsos pranešimai sulaukė Lietuvos verslininkų dėmesio. „Kuršių kaime“ su H. Jelsa susitiko vienas iš didžiausių regiono tvenkinių operatorių verslininkas Juozas Motijauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus vadovas Antanas Stonkus. Jo nuomone, regiono ūkininkai norėtų auginti žuvį, tačiau didelio masto projektai reikalauja didelių investicijų.

 

Rasti ungurį lietuvišką

Didžioji dalis žuvies, kuri šiandien parduodama Lietuvoje, yra užauginta dirbtinai. Šiemet apribota ungurių verslinė žvejyba - šios žuvies Lietuvoje kasmet mažėja. Žvejai verslininkai migruojančių ungurių žvejybą upeliuose turėjo  nutraukti nuo birželio, o rudenį apskritai bus draudžiama žvejoti migruojančius ungurius.

Tarptautinės jūrų tyrimo tarybos duomenimis, ungurių ištekliai jau atsidūrė už biologiniu požiūriu saugios ribos.

Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros profesorius biomedicininių mokslų habilituotas daktaras Ramūnas Povilanskas „Palangos tiltui“ pasakojo, kad kai kuriose Ispanijos upėse prieš srovę migruojančius ungurių jauniklius tiesiog graibštais semia vietos žvejai. Tiek Ispanijoje, tiek ir Japonijoje vertinami ne suaugę unguriai, o ungurių jaunikliai – „stikliniai“ unguriai.

Pamario žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovas Algis Dirsė mums sakė, kad pernai mariose buvo sugauta 3,7 tonos ungurių. Jo nuomone, tai maždaug 40 procentų Lietuvos rinkoje parduodamo ungurio.

 

Naujos technologijos – naujos galimybės

Pasak Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus, nuo 1980 metų Šventosios žvejai jūroje kasmet sugaudavo 500 tonų žuvies. Šį kiekį ribodavo kvotos, todėl buvo pradėta 120 ha plotą užimančių žuvivaisos tvenkinių statyba. Projektas nepasiteisino - gruntas ties Šventąja pasirodė netinkamas tvenkinių statybai. Tvenkiniai buvo suformuoti, pylimai supilti, tačiau, Šventosios upėje nukritus vandens lygiui, išdžiūdavo ir tvenkiniai. Kaip tik todėl naujosios technologijos ir gali suteikti naujas galimybes Šventajai.

Birželio pabaigoje veiklą pradėjęs Akvakultūros centras Drevernoje sukvietė klausytojus į pirmuosius mokymus, kuriuose supažindinama su žuvų auginimu recirkuliacinėse sistemose. Centro direktorius V. Kirsnickas mums sakė, kad pirmoje grupėje buvo 32 klausytojai, į antrąją grupę jau užsiregistravo beveik antra tiek. V. Kirsnicko nuomone, tokias sistemas nėra sudėtinga eksploatuoti, tai gana pelningas ir efektyvus ūkininkavimas. Pavyzdžiui, išauginti vieną kilogramą  afrikinio šamo kainuoja kiek daugiau nei vieną eurą, parduoti galima už pusketvirto. Gali būti, kad Šventajai dar teks pakovoti dėl ungurių sostinės vardo, nors Šventosios turizmo asociacijos tarybos nario, turizmo eksperto Algirdo Jokubausko nuomone, Šventoji tokiam projektui yra tinkama vieta.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Jūros dienos šventė Šventojoje pirmą kartą surengta prieš 89 metus. Tęsiant šią tradiciją, Palangos kultūros ir jaunimo centras pajūrio gyventojus ir svečius kviečia į tris dienas – rugpjūčio 4-6 dienomis – truksiančią šventę.


Palanga jau kitąmet taps Europos pučiamųjų muzikos sostine – ketvirtadienį kurorto meras Šarūnas Vaitkus pasirašė sutartį su Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacija (EBBA) dėl Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionato (EBBC) organizavimo Palangoje. 


Kitą savaitgalį, rugpjūčio 5-7 dienomis, Šventojoje šurmuliuos Jūros ir žvejų šventė. 


Jei investuotojų planai nepasikeis, Šventojoje, prie uostelio, turėtų iškilti dviejų pastatų kompleksas - poilsio namai ir viešbutis.


Pirmą kartą Jūros dienos šventė Šventojoje surengta 1934 metais. Tuo metu šventė buvusi itin didelė pramoga vietiniams ir kurorto svečiams. Pagrindinis jos tikslas - pagerbti žvejus, nelengvą ir kartais labai pavojingą jų amatą.


Jau kitą savaitgalį verta skubėti į Šventąją – pasisemti gerų emocijų galėsite čia vyksiančioje tradicinėje Jūros ir žvejų šventėje. Ji sėkmingai apjungs daug įvairių veiklų – ir sporto, ir pramogų, bus pagerbiami žvejai, vyks ir gatvės prekyba.


Atgaivinu prisiminimus iš 1967 metų kovo vidurio Kulautuvoje, kai Nemunu čežėdamos, tarsi sausi šiaudai, link Baltijos jūros plaukė ledų lytys, ižas, anapus – senovinė, miniatiūrinė Zapyškio šventyklėlė, o nuotraukoje – mes, linksmi Vilniaus universiteto bendrakursiai, negalvojome nei apie šaltus skersvėjus, nei apie ligas, nors aš tada...


Rusijos kultūros sostine tituluojamas Sankt Peterburgas jau nuo pavasario pabaigos iš Lietuvos vėl bus pasiekiamas oru. Apie naują skrydžių kryptį iš Palangos bei apie į Vilnių sugrįžtantį maršrutą paskelbė Rusijos oro linijų bendrovė „RusLine“. Aviakompanijos skrydžiai į Sankt Peterburgą iš Vilniaus oro uosto bus pradėti vykdyti gegužės 22 d., o...


Palanga – 2013-ųjų Lietuvos kultūros sostinė. Mieste vyksta daug renginių, koncertų, festivalių, konkursų ir projektų. Bet ar kurorto svečiai pastebi, kad Palanga – Lietuvos kultūros sostinė?


Šventoji nori būti Lietuvos ungurių sostine

Konstantinas DUBAUSA, 2010 07 14 | Rubrika: Miestas

Šventosios turizmo asociacija ieško idėjos, kuri padėtų išskirti miestelį Lietuvos pajūrio žemėlapyje. Vienas iš variantų – paskelbti Šventąją Lietuvos ungurių sostine.  Tokį vardą pateisintų Šventojoje įkurta žuvų auginimo ferma, tiekianti šviežią produkciją ant poilsiautojų pagal susitarimą su restoranais nepriklausomai nuo orų ar žvejų  laimikių. Galbūt – ne tik ungurį, bet...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius