Sužeistas lenkų balandis sportininkas atstriksėjo pagalbos pas palangiškį

Palangos gyventojas Eduardas Balčerovasbuvo maloniai nustebęs,kai pro praviras jo namų duris pamatė įeinantį balandį.Paukštis įėjęs į kambarį drąsiai elgėsi: buvo visiškai ramus,pakreipęs galvelę žvalgėsiaplinkuiir niekur nežadėjo trauktis.Paėmus ant rankų, balandis nesipriešino. „Iš pat pradžių jis man pasirodė savas,o kai pamačiau ant paukščio kojos tris žiedus, supratau,jog sulaukiau ypatingo svečio“, – pasakojo ponas Eduardas.

Geri žmonės
Palangoje, Užkanavės gatvėje gyvenantis E.Balčerovasneabejoja,jog paukštis atėjęs iš miško.Vyras parodė balandį kempingo stovyklavietėje poilsiavusiam veterinarijos gydytojui.Apžiūrėjęs jį, veterinaras paaiškino,joggreičiausiai balandį bus pakirtęs vanagas, paukštis yra sužeistas.„Reikia jį pamaitinti ir po kiek laiko balandis pasveiks“, –sakė jis.
Pono Eduardo šeima jau ne kartą buvo gelbėjusi gyvūnus: savo namuose buvo priglaudęsužeistą ežiuką,augino į stovyklavietę atklydusiasdvi antis.Tad jo šeimai tai nebuvusi naujiena. Tačiau šį kartą Eduardas nutarė ieškoti pagalbos. Negalėdamas prisiskambinti į Ventės ragą, E.Balčerovasinternete susirado Palangos balandžių klubo pirmininko Reinoldo Liaudansko telefono numerį.Šis,anotjo, labai greitai atvažiavęs ir sužeistą paukštį pasiėmęs.„Paukštis,matyt, nujautė,kad pateks į gerų žmonių rankas“, – atsisveikindamas kalbėjo pirmasis balandžio gelbėtojas.

Balandis sujungė tris valstybes
Kaip sakė sužeistą balandį priglaudęs R. Liaudanskas, tolesnės paieškos,ieškant gyvūno šeimininko,buvo sėkmingos.
„Nuploviau balandžio kojas ir pamačiau ant vieno žiedo lenkišką telefono numerį. Ten buvo parašyta – „prošempozvonit“(prašau paskambinti).Kadangi blogai kalbu lenkiškai, nieko nelaukęs paskambinausavo draugui į Punską. Mano draugas verslininkas Valdas Krakauskas tuojau pat susisiekė su balandžio šeimininku,kuris gyveno netoli Katovicų,Chorzow‘o miestelyje“, – pasakojo Reinoldas.
Sportinio pašto balandžio šeimininkas PiotrBakReinoldo draugui paaiškino,jog liepos 9 dieną Vokietijoje,Sulingen‘o miestevyko Pietų Lenkijos regionosportinių balandžių varžybos,kur į dangų buvo paleista nuo 12 iki 14 tūkst. sportinių balandžių. Anot V.Krakausko,balandžio šeimininkas netikėjęs,kad paukštis atsiras,todėl judviejų telefoninio pokalbio metu vis jam kartojęs: „IzLitvi,izLitvi“(iš Lietuvos, iš Lietuvos). O supratęs, kad netrukus lietuviai jam paukštį atveš,ponui Valdui pasakė: „Mečiau rūkyti,bet balandžių –niekada“.
Pasak R.Liaudansko,sportinis pašto balandis (nuo liepos 9 d. iki liepos 17 d.) per 8 dienas turėjo nuskristi apie 1300 km,perskrisdamas tris valstybes (Vokietiją,Lenkiją, Lietuvą),o kada jis susižeidė – neaišku. „Balandžio uodegoje buvo likę trečdalis plunksnų, jei nėra uodegos,balandis praranda pusiausvyrą ir jis skristi praktiškai nebegali. Kiek paukštis ėjo pėsčiomis – nesužinosime“, – šypsojosi Reinoldas.

Keliauninkas pasieks namus
Kaip pasakojo R.Liaudanskas,varžyboms visada yra atrenkami stiprūs balandžiai.Jie gali skristi 70-80 km perval.greičiu ir daugiau (iki 100 km).
Pasak ilgamečio balandžių augintojo,balandis buvo atsitrenkęs į elektros laidus, nes jo nugara ir dalis uodegos „kaip nuskusta“. Paukščio krūtinė buvo įdubusi, o tai reiškė, kad balandisilgą laiką kentė badą. „Šiaip, labai jaukus paukštis,aš jam plaunu kojas,o jis žiūri ir merkia man akį. Gyvūnai atpažįsta tuos,kas juos myli“, – neabejoja klubo pirmininkas.
R.Liaudanskas susisiekė su Klaipėdos sportinių balandžių augintojų klubo „Viesulas“pirmininku Arvydu Paulausku,kuris pažadėjoliepos 30 d.,pasibaigus paskutiniam sportinių balandžių varžybų etapui prie čekų sienos, paklydėlį nuvežti jo šeimininkui. Rugpjūčio 7-8 dienomis klajūnas turėtų sugrįžti į namus.

Irena VALUŽĖ