Spalio 15-ąją minima Pasaulinė baltosios lazdelės diena

Kaip atpažįstame viešoje vietoje regos negalią turintį žmogų? Pagal baltąją lazdelę, ji aplinkiniams tarsi identifikavimo ženklas. O neregiui ši priemonė pirmiausia rodo kelią, padeda išlikti oriu ir savarankišku, leidžia dalyvauti viešajame gyvenime. Tačiau yra ir dar viena sąlyga, kad regos netekęs žmogus galėtų geriau orientuotis aplinkoje ir keliauti saugiai, tai — taktiliniai vedimo paviršiai (dokumentuose jie įvardinti taktiliniais vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriais). Dalis visuomenės galbūt net nežino, kad po šaligatvių rekonstrukcijos miestuose atsiradusios kitos spalvos ir rašto plytelės ar prie perėjos iškilę burbuliukai yra skirti žmonėms su regos negalia. Plytelių iškilimai orientuotis padeda neregiams, kontrastinga spalva — silpnaregiams.

Minėdami Pasaulinę baltosios lazdelės dieną regos negalią turintys žmonės kreipiasi į visuomenę su prašymu — nesudarykite kliūčių naudotis taktiliniais vedimo paviršiais.

Nestatykite ant jų dviračių, paspirtukų, vaikiškų vėžimėlių, prekių, krepšių ar automobilių. Nedarykite to net ir labai trumpam laikui, nes regos negalią turintis žmogus gali kaip tik tuo metu eiti toje vietoje, kur yra kliūtis.

Kam reikalingi taktiliniai vedimo paviršiai ir kas kliudo jais naudotis

Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai reikalingi tam, kad aklieji ir silpnaregiai galėtų saugiai ir savarankiškai keliauti miestų ir miestelių gatvėmis, susirastų reikalingas institucijas, orientuotųsi  patalpose. Tokių nutiestų taktilinių indikatorių jau galima pamatyti gatvėse, aikštėse, viešojo transporto stotelėse, oro uostuose, geležinkelio, autobusų stotyse. Jų galima rasti ir pastatų viduje, nes padeda neregiui susirasti reikiamas duris, prekystalius, klientų aptarnavimo, informacijos teikimo vietas. 

Todėl labai svarbu, kad šie paviršiai nebūtų užstatyti paspirtukais,  automobiliais, reklaminiais stendais, palapinėmis, prekybos kioskais, gėlių vazonais, kelio ženklais. Įrengus taktilinius vedimo paviršius šaligatvių kraštuose, juos užgožia krūmai ir medžių šakos ir neregiai negali jais naudotis.

Rudenį krinta lapai, žiemą – sniegas. Regos negalią turintiems žmonėms svarbu, kad valant gatves ir viešąsias erdves būtų nuvalytos ir vietos, kuriose įrengti taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai. Nes po sniegu ar nukritusiais lapais esantys indikatoriai netenka prasmės.

Kokie yra taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai

Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai yra dviejų rūšių:

Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai savo spalva turi skirtis nuo šaligatvio dangos spalvos, kad jais galėtų naudotis ir silpnaregiai – orientavimuisi aplinkoje regos likutį dar naudojantys žmonės.  Indikatoriai turi būti suprojektuoti ir įrengti pagal paprastą, logišką ir nuoseklų išdėstymą. Tačiau kartais neregių ir silpnaregių bendruomenei nuostabą kelia nelogiškai įrengti taktiliniai vedimo paviršiai. Logiką čia kartais pakeičia dizainas, elementarios situacijos nesupratimas.

Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai gaminami iš plastiko, metalo. Taip pat jie gaminami ir iš tokios pačios masės kaip šaligatvio plytelės.

Kur informacijos daugiau gali rasti specialistai?

Kokie turi būti taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai, iš kokių medžiagų jie gali būti gaminami, kur ir kaip juos įrengti, sužinosite iš Lietuvos Respublikos ir tarptautinių teisės aktų:

LR aplinkos ministro 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“;

tarptautinis standartas ISO 23599:2012 „Pagalbinės priemonės neregiams ir silpnaregiams. Taktiliniai vaikščiojamojo paviršiaus indikatoriai“;

tarptautinis standartas ISO 21542:2011 „Pastatų statyba. Užstatytos aplinkos prieinamumas ir naudojamumas“ ir kiti teisės bei norminiai aktai;

Taktilinių vaikščiojamojo paviršiaus indikatorių klausimais gali pakonsultuoti, pasidalinti patirtimi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos specialistai ir darbuotojai. www.lass.lt