Socialiniai tinklai – smalsu, bet tyko pavojai

 „Facebook“, „One.lt“, „Frype“, „Klase.lt“ – ar ne juos pirmiausiai įsijungia jaunimas tik grįžęs iš mokyklos ar per atostogas? Socialiniai tinklai, internetinis bendravimas tampa tarsi priklausomybe.

Kur einame, ką darome, ką valgome, su kuo draugaujame, ką mėgstame – regis viską apie visus galima sužinoti tik įsijungus kompiuterį. Tačiau ne vienas specialistas pripažįsta, kad socialiniai tinklai yra ne vien tik malonus laiko praleidimas, smalsumo patenkinimas, saviraiška, bet jie kelia ir grėsmes.

Tampa aukomis

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė „Palangos tiltui” pasakojo, jog pasitaiko ne vienas atvejis, kai jaunimas tampa aukomis.

„Socialiniai tinklai, internetas gali būti kabliukas, ant kurio užkimba pernelyg patiklūs žmonės. Čia kyla grėsmė tapti prekybos žmonėmis, apgaulės aukomis”, – pasakojo pašnekovė.

Anot jos, dažnai mergaitės per savo nežinojimą, naivumą padaro netinkamų žingsnių ir taip įkliūva į nusikalstamą veiką.

Ji pasakojo apie vieną septyniolikmetę, dėl kurios susidomėjo ir tarptautinė kriminalinės policijos organizacija „Interpolas“.

Istorija buvo tokia, kad moksleivė internete susipažino su užsieniečiu vyriškiu. Jie kurį laiką bendravo virtualiai.

„Buvo vis palaikomas ryšys. Tie, kurie dirba, žino, kokios taktikos imtis. Kas keista, kad mergaitė buvo pavyzdinga ir gerai besimokanti mokinė, iš geros šeimos, puikiai sutarė su mama. Nebuvo prie ko prikibti. Ji tiesiog užkibo ant kabliuko”, – prisiminė D.Puidokienė.

Išplatino erotines nuotraukas

Užsienietis po kiek laiko buvo atvažiavęs ir į Lietuvą susitikti su septyniolikmete. Paskui internete atsirado jos erotinės nuotraukos su informacija, kad pardavinėja save vyrams.

„Ji, neįtardama, pozavo kiek apsinuoginusi. Galbūt jos prašė truputį parodyti krūtinę, pasilenkti ir panašiai. Kaip ta lapė varnai sako, koks gražus jos balsas. Taip ir čia, tokie žmonės žino silpnąsias vietas, ką pasakyti, todėl ir užkimba, kaip minėta mergaitė”, – kalbėjo D.Puidokienė.

Nuotraukomis susidomėjo „Interpolas“, kuris kreipėsi į mūsų šalies atstovybę, kadangi manė, jog nepilnametė užsiima žmonių viliojimu. Anot pašnekovės, mergina tarsi pati dalyvavo tame tinkle, nors pati buvo viliojama net nesuprantant.

Tokių pavyzdžių yra ne vienas.

Trūksta žmogaus

Kodėl jaunuolius taip traukia interneto platybės? D.Puidokienė atsakė pavyzdžiu: „Kai Tomas Kruzas buvo negyvenamojoje saloje, sakė, kad jis viską turi. Jam trūko tik vieno dalyko – žmogaus. Tai yra santykio, bendravimo su žmogumi”.

Pasak jos, žmonės dabar yra pakankamai užsiėmę, visko daug nori, įsitraukia į įvairias veiklas, todėl nebelieka laiko paprastam žmogiškam bendravimui. Visi dabar įnikę į savo kompiuterius, gyvena virtualiame pasaulyje. Socialiniai tinklai yra galimybė bendrauti.

Tačiau virtualus bendravimas niekada neatstos gyvo natūralaus pokalbio akis į akį.

Atitrūksta nuo realybės

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė D.Puidokienė kalbėjo, kad toks virtualus bendravimas turi įtakos ir jaunuolio brendimui. Jis daug ką sugeria iš aplinkos ir taip formuojasi asmenybė.

„Virtuali erdvė yra kiek iškreipta ir palieka savo pėdsaką. Atsiranda didesnės grėsmės iškreiptam fantazijų, svajonių pasauliui, atitrūkstama nuo realybės. Internete yra kitoks ryšys, jis nėra grynas ir tikras. Tas pats, kas laižyti medų per stiklą”, – pasakojo D.Puidokienė.

Kad vaikas daug laiko praleidžia prie kompiuterio, anot specialistės, priklauso ir nuo šeimos.

„Žmogiškas ryšys yra esminis gyvenimo poreikis. Žmogus sunkiai pakelia vienatvę. Jei šeimoje neturi su kuo pašnekėti – nei su mama, nei su tėčiu – tada ieško kito bendravimo, kadangi jaučia alkį. Alkanas ieško, kaip pasotinti tą poreikį”, – sakė moteris.

Televizorius nebetraukia

Remiantis kompanijos „Click Consult“ atliktu tyrimu, 65 proc. jaunimo, kuris priklauso 16-24 metų amžiaus grupei, labiau linkę laisvalaikį leisti socialiniuose tinkluose, nei žiūrėti televizorių.

Savo ruožtu, 25-34 metų amžiaus grupė socialiniuose tinkluose (ypač „Facebook“) praleidžia tiek pat laiko, kaip ir priešais televizorių, tuo tarpu vyresni nei 55 metų žmonės vis tik pirmenybę atiduoda televizijai: tik 32 proc. šios amžiaus grupės vartotojų noriai laisvalaikį leidžia socialiniuose tinkluose.

Socialiniai tinklai – ypač populiarūs tarp gražiosios lyties atstovių. Be to, 40 proc. apklaustųjų teigė, jog socialiniais tinklais bei naujienų tinklalapiais naudojasi televizoriaus žiūrėjimo metu, o 6 proc. apklaustųjų pareiškė, jog „Facebook“ ir „Twitter“ „mirksta“ ilgiau nei 8 valandas per parą.

Tyrimą atlikusi kompanija nemano, jog televizijos epocha „prieina liepto galą“, tačiau šiandien yra galybė multimedia galimybių, kurias galima integruoti į televizorius, kad šie atitiktų šios dienos tendencijas.

Nori apsaugoti

Septyniolika didžiausių pasaulyje interneto bendrovių yra pasirašiusi europinį susitarimą, kuriuo siekiama labiau apsaugoti nepilnamečius (jaunesnius nei 18 metų asmenis) socialinių tinklų svetainių naudotojus.

Socialinių tinklų svetainės, kuriomis Europoje nuolat naudojasi 41,7 mln. internautų, yra naujas socialinis ir ekonominis reiškinys, keičiantis mūsų internetinio bendravimo formas.

Siekiant užtikrinti tolesnę socialinių tinklų plėtrą, norima užtikrinti, kad jaunieji internautai, plėsdami savo pažinčių tinklą arba keisdamiesi asmenine informacija, jaustųsi saugūs. Pavojai – tai priekabiavimas elektroninėje erdvėje (priekabiavimas prie vaikų interneto svetainėse arba mobiliojo telefono žinutėmis), viliojimas (kai suaugęs žmogus susidraugauja su vaiku, siekdamas seksualiai jį išnaudoti) ir pavojingas elgesys, pavyzdžiui, asmeninės informacijos atskleidimas.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".