Šimtamilijoninio SPA komplekso statybos galėtų prasidėti 2015-ųjų pavasarį

„Dabar jau galime pradėti rengti techninį projektą, ir, jeigu viskas vyks be trukdžių ir kliūčių, realu, kad viešbučio ir SPA komplekso statybos Jūratės baseino vietoje galėtų prasidėti 2015 metų pavasarį“, – po praėjusį ketvirtadienį vykusio Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžio sakė UAB „Pinus Proprius“, kuriai leidimas statyti minėtą kompleksą buvo išduotas dar 2007-ųjų rudenį, atstovas Kęstutis Navickas.

Patvirtino detalųjį planą
Po ilgų teisminių ginčų bei taikos sutarties pasirašymo realius žingsnius link to, kad pagaliau į Palangą išties ateitų šimtamilijoninės investicijos ir iškiltų taip reikalingas ne tik vasarą, bet visais metų laikais poilsiautojų lauksiantis objektas, apie kurio būtinybę toli gražu ne vienerius metus kalba ir palangiškiai, ir kurorto svečiai, ir sprendimus priimantys politikai, investuotojai jau gali žengti po spalio 31 d. vykusio Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdžio.
Jo metu be jokių pastabų ar ginčų, kurie virte virė pristatant klausimą ankstesniuose Tarybos posėdžiuose, buvo patvirtintas teritorijos tarp Meilės alėjos, Naglio alėjos ir Rąžės upelio detalusis planas.
Šiuo teritorijų planavimo dokumentu nustatytas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, suformuotos žemės juostos komunikaciniams koridoriams ir susisiekimo komunikacijoms įrengti, taip pat inžinerinės ir miesto infrastruktūros plėtrai, numatant plėtoti rekreacinės ir komercinės paskirties objektų statybą žemės sklype S. Nėries g. 44, o likusioje teritorijoje numatant miško parko įrengimą.
Už šį sprendimo projektą balsavo 15 Tarybos narių, vicemeras Saulius Simė susilaikė.

Pradės rengti techninį projektą
Kaip „Palangos tiltui“ sakė UAB „Pinus Proprius“, sklype S. Nėries g. 44, buvusio baseino „Jūratė“ vietoje, dar 2007-aisiais pradėjusios viešbučio ir SPA komplekso statybas, kurios vėliau buvo sustabdytos ir dėl kurių teisėtumo beveik šešerius metus buvo aiškintasi įvairiose instancijose ir teismuose, atstovas K. Navickas, patvirtinus šį detalųjį planą jau bus galima pradėti rengti apie 2 milijonus litų kainuosiantį techninį projektą, kad būtų galima pradėti apie 100 milijonų litų kainuosiančias viešbučio ir SPA komplekso statybas.
„Kai patvirtintas detalusis planas bus įregistruotas atitinkamame detaliųjų planų registre, prašysime, kad būtų išduotos sąlygos techniniam projektui rengti, o gavus jas, įmonių grupės „Inter Ikea“ architektai pradės rengti šį projektą“, – sakė K. Navickas.
„Pinus Proprius“ atstovas minėjo, jog ši architektų grupė projektavo ir Sopote, Lenkijoje, prie pat jūros kranto pastatytąjį, jau pusantrų metų veikiantį ir pačiais įvairiausiais tarptautiniais apdovanojimais įvertintą „Mera SPA Hotel“.
„Projektai Sopote ir Palangoje startavo tuo pačiu metu. Ten viešbutis ir SPA jau labai sėkmingai funkcionuoja, Palangoje gi požeminės automobilių aikštelės pamatų duobėje palangiškiai sako gaudantys ešeriukus ir lydekaites. Ką čia daugiau bepakomentuosi“, – sakė K. Navickas.

Pasirūpins ir aplinka
Prieš Tarybos posėdį į Palangą buvo atvykę „Inter Ikea Group“ atstovai iš Anglijos, Vokietijos ir Švedijos, projektuotojai ir architektai konsultantai Hans Hansson, Thomas Hattig, Mark Berke, kurie kartu su „Pinus Proprius“ generaliniu direktoriumi Kęstučiu Vedeckiu apžiūrėjo teritoriją. Beje, projektuotojai pateikė ir priešprojektinių pasiūlymų vizualizacijas, tačiau tai dar toli gražu ne išbaigtas projektas. Architektai dar susitiks su būsimuoju operatoriumi, aiškinsis jo poreikius – pavyzdžiui, kiek ir kokių gydytojų kabinetų reikėtų įrengti SPA komplekse, spręs, kiek bus baseinų – vienas ar keli. Keisis ir architektūrinė išraiška: fasadai, medžiagos.
„Mums labai malonu, kad architektai pasiūlė daugybę idėjų, kaip būtų galima sutvarkyti ir didžiulio komplekso, kuriame bus sukurta nuo 100 iki 200 darbo vietų, aplinką. Kalbame ir apie šalia esančius parkelius, ir apie Rąžės krantinės šalia viešbučio ir SPA sutvarkymą, ir apie tiltą per patį upelį“, – sakė pašnekovas.
Beje, projektuotojai buvo nustebę, kodėl iki šiol neišnaudojamos Rąžės krantinės – jų nuomone, čia esama puikių vietų, kur galėtų atsirasti kavinukių, ir apskritai ši teritorija galėtų sukurti tam tikrą atsvarą J. Basanavičiaus gatvei.
„Kai kalbėjomės su Palangos vyriausiuoju architektu Svajūnu Bradūnu, jis labai palankiai įvertino architektų pasiūlymus, kaip ir kur nuo būsimojo viešbučio būtų galima nutiesti medinius – bet ne tokius, kaip dabar, iš vinukais sukaltų lentučių, o modernesnius ir apšviestus, – takus iki paplūdimio“, – paminėjo K. Navickas.
Dar viena detalė – sklype yra transformatorinė. UAB „Pinus Proprius“ planuoja ją iškeldinti į miestui priklausantį sklypą, o mainais iš pagrindų renovuoti priekopėje palei Meilės al. stūksantį apleistą viešąjį tualetą.

Statyba – 2015-ųjų
pavasarį
„Jeigu kalbėtume apie terminus – viliamės, kad techninis projektas bus parengtas ir statybų leidimas gautas iki 2014-ųjų rudens pabaigos, po to prasidėtų nuo 4 iki 6 mėnesių galinčios užtrukti rangovo parinkimo procedūros, ir būtų puiku, jeigu 2015-ųjų pavasarį galėtume pradėti statybas“, – sakė K. Navickas.
Tiesa, pasak jo, dar reikės išsistudijuoti Tarybos sprendimus dėl didelių objektų statybos kurorte vasaros metu galimybės, nes būsimi darbai sukelsią kiek nepatogumų gyvenantiesiems aplinkinėse gatvėse. Tačiau „Pinus Proprius“ atstovas sakė, jog tikisi, kad ir palangiškiai, ir miesto svečiai bus kantrūs ir supratingi.
„Tikrai ne vienerius metus iš pačių aukščiausių tribūnų skamba pareiškimai, jog Palangai reikia ir privačių investuotojų, ir poilsiautojus visus metus pritraukiančių objektų. Būtent toks objektas, kuris bus mažiausiai keturių, o, manoma, galėtų būti ir penkių žvaigždučių, kokio nebuvo ne tik per paskutinį dešimtmetį, bet dar seniau, kuris pakeis Palangos veidą mažiausiai dešimtmečiui, jei ne ilgesniam laikui, ir bus statomas. Tad viliamės, jog tiek politikai, tiek patys palangiškiai bus supratingi ir pakantūs“, – išreiškė viltį K. Navickas.

Ilgas kelias iki taikos
sutarties
Priminsime, jog  Palangos savivaldybė leidimus bendrovei „Pinus Proprius“ statyti 210 kambarių viešbutį su SPA sveikatingumo centru, lauko baseinu išdavė dar 2007-ųjų rudenį. Į visą projektą buvo numatyta investuoti apie 100 milijonų litų. Iki šiol jau investuota per 20 milijonų litų – įsigyta žemė, atlikti senojo pastato griovimo darbai, projektuotas naujasis kompleksas, atlikta dalis naujų statybos darbų.
Bet prasidėjus statyboms, 2008-ųjų pavasarį, į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo pagal KPD prašymą kreipėsi Klaipėdos apygardos prokuratūra.
Anot jos, 1995-aisiais parengtame specialiajame paminklosauginiame kurorto plane nurodyta, kad šioje vietoje galimas teritorijos užstatymo tankumas – 20 procentų, o pastatų aukštingumas – 2 aukštai su mansarda. Tačiau verslininkai čia planavo statyti pastatus, kurių aukštis sieks nuo 2 iki 5 aukštų, o užstatymo tankumas – 35 procentai.
„Pinus Proprius“ pabrėžė, kad rengiant detalųjį sklypo planą buvo nuolatos konsultuojamasi su atsakingais KPD specialistais, tad jis buvo su departamentu suderintas. Suderino planą ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Taip pat akcentuota, kad naujieji statiniai aukščiausioje jų vietoje bus tik 95 cm aukštesni nei senasis baseino pastatas, o užstatymo tankumas bus tik 1,5 procentu didesnis nei buvęs.
Tačiau bylinėjimasis, kaip ir statybos, „užstrigo“ daugiau kaip penkerius metus.
Nuo 2011-ųjų metų rudens pabaigos Vyriausybėje sudaryta speciali komisija kartu su paveldosaugininkais ir investuotojais derėjosi dėl penkių „įstrigusių“ objektų statybos Palangoje, vienas jų – minėtasis „Pinus Proprius“ projektas.
Vietos valdžios ir verslininkų pastangos pagaliau pasibaigė taikos sutartimi.
Gegužės viduryje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pasirašytoje taikos sutartyje numatyta, kad „Pinus Proprius“ statybos darbus buvusioje „Jūratės“ baseino teritorijoje galės tęsti tik gavusi visų atsakingų institucijų pritarimą pakoreguotam, jos pačios lėšomis parengtam statybos darbų techniniam projektui, kuris bendrovei gali atsieiti apie du milijonus litų.
Taikos sutartį pasirašė Klaipėdos apygardos prokuratūra, kuri, Kultūros paveldo departamento reikalavimu, ėmėsi ginti viešojo intereso ir statybas paveldosauginėje zonoje prieš penkerius metus sustabdė, atsakovė – Palangos miesto savivaldybė ir tretieji asmenys byloje: UAB „Pinus Proprius“, Kultūros paveldo departamentas (KPD) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
 

Savo įsipareigojimus vykdo
Dar tebevykstant deryboms tarp minėtų institucijų, „Pinus Proprius“ priėmė sprendimą pakeisti projektą pagal Kultūros paveldo departamento reikalavimus – esminė sąlyga pasiekti taikos sutarčiai.
Rengiamą naują koncepciją bendrovės atstovai buvo pateikę ir Palangos miesto tarybai. Koncepcijai pritarė ir Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti, kuriai pirmininkauja KPD direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis.
Su žemės sklypo S. Nėries g. 44 detaliojo plano projektiniais pasiūlymais komisijos nariai susipažino ir jiems pritarė dar praėjusių metų spalio mėnesį.
Kaip paaiškino K. Navickas, naujieji projektiniai pasiūlymai mažai kuo skyrėsi nuo 2007-aisiais patvirtintųjų: užstatymo tankumas toks pat – 35 proc., aukštingumas – nuo 12,6 iki 19,4 m, pastatai būtų 4-5 aukštų (detaliuoju planu leidžiamas statinių aukštis – 10,5-19,5 m). Keičiasi tik pačių pastatų išdėstymas bei konfigūracija. Tačiau, kaip nekart pabrėžė K. Navickas, architektūrinė statinių išraiška dar gali keistis.
KPD Komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti posėdžio protokole rašoma, jog „komisija pritaria Projektinių pasiūlymų koncepcijai ir urbanistinei architektūrinei išraiškai, nes projektuojamas statinių aukštis nemenkina Palangos miesto istorinės dalies vertingųjų savybių“.
Paklaustas, kokias nuolaidas padarė kitos suinteresuotos institucijos, „Pinus Proprius“ atstovas sakė, jog KPD sutiko, kad būtų išskaidytos tik kai kurios projekte numatytos viešbučio ir SPA architektūrinės apimtys. Anot K. Navicko, kad jos „neužgožtų saulės“.
„Mes vykdome visus savo įsipareigojimus. Žiūrėsime, kaip juos vykdys kitos šalys. Galiu pasakyti tik tiek: kai objektas pagaliau pradės funkcionuoti, nei man, nei jo užsakovams, nei projektuotojams nebus gėda pažiūrėti į akis palangiškiams ir miesto svečiams. O ar nebus gėda kai kuriems asmenims dėl to, kad visa istorija šitiek užsitęsė – kitas klausimas“, – sakė K. Navickas.