Šilumos ūkio investicijos: į klausimus neatsakyta

Praėjusį ketvirtadienį  Palangos miesto savivaldybės tarybos komitetų nariai buvo supažindinti su UAB „Litesko“ per dešimtmetį esą padarytomis investicijomis į kurorto šilumos ūkį. Jas planuojama tvirtinti artimiausiame miesto savivaldybės Tarybos posėdyje. Kurorto politikai, išklausę informaciją apie daugiau nei 13 mln. litų vertės vadinamąsias investicijas, suabejojo dėl jų realių apimčių, techninio efektyvumo bei įtakos šilumos kainai.

Ginčytasi dėl procedūrų

Susirinkimo pradžioje Investicijų priežiūros komisijos pirmininko vicemero Rimanto Garolio bandymui pateikti, kad tai esąs jungtinis trijų miesto savivaldybės Tarybos komitetų posėdis, pasipriešino Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas, paaiškinęs, jog, kaip vieno iš komitetų vadovas, nešaukė komiteto posėdžio. Pasak jo, yra patvirtintas reglamentas, tad privalu jo paisyti. Vicemeras R.Garolis, akivaizdžiai susierzinęs dėl išsakytų pastabų, tikino, kad yra atvažiavę UAB „Litesko“ vadovai, todėl vertėtų išklausyti jų pateiktą informaciją apie atliktas investicijas. Pasiginčijus beveik pusvalandį, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vaidas Šimaitis pasiūlė išklausyti UAB „Litesko“ vadovų ataskaitą, pridūręs, kad komitetai patys nuspręs, ar tai posėdis, ar ne.

Dirbo nuostolingai

Suteikus žodį investuotojams, UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktorius Romualdas Jablonskis teigė, kad prieš dešimtmetį savivaldybės įmonė „Palangos šilumos tinklai“ dirbo nuostolingai. Tuomet, esant šilumos kilovatvalandės kainai 11,15 ct, skola siekė 1,8 mln. litų. Nors buvo konsultuojamasi su bankais dėl paskolos, tačiau išeitis nebuvo rasta. Tuometė miesto valdžia apsisprendė išnuomoti privačiai bendrovei šilumos ūkį. Investuota per 13 mln. litų.

Kalbėdamas apie investicijas į Palangos miesto šilumos ūkį, direktorius sakė, kad iš viso yra investuota 13 mln. 271 tūkst. 328 litai. Nors, anot jo, investuota buvo daugiau, tačiau dalis investicijų dėl įvairių priežasčių nebuvo užskaitytos. Vadovaujant Investicijų priežiūros komisijai šviesios atminties kurorto politikui Salvijui Jodkai, užskaitytų investicijų suma siekė per 5 mln. litų.

Neaiškumai dėl tvirtinimo

Miesto Tarybos narys ir Kontrolės komiteto pirmininkas Dainius Želvys suabejojo, kodėl  2000-2008 metų dokumentuose nėra nei vieno atsakingo asmens parašo dėl investicijų patvirtinimų.    Taip pat neaišku, kurios patvirtintos, o kurios ne. Pasitarime iškilo klausimas ir dėl Investicijų priežiūros komisijos funkcijos bei kam suteikta teisė tvirtinti. Pagarsinus šilumos ūkio nuomos sutarties vieną iš punktų, kuriame kalbama, jog investicijas tvirtina Palangos miesto savivaldybės valdyba, vicemeras R.Garolis suskato aiškinti, kad jei valdybos nebėra, tai jos funkcijas atlieka miesto savivaldybės Taryba. „Ne aš sugalvojau funkcijas, investicijas tvirtina miesto savivaldybės Taryba,“ – įsikarščiavęs atsikirtinėjo pirmininkas.

Abejonės dėl kainos

Tęsiant investicijų pristatymą, vėl norėta išgirsti, kodėl nebuvo paisoma sutarties sąlygų ir ne visi šilumos mazgai buvo renovuoti. Be to, politikams užkliuvo ir šilumos punkto renovavimo kaina. Jei, pasak D.Želvio, pirmaisiais renovavimo metais vidutiniškai vieno šilumos punkto kaina siekė per 6 tūkst. litų, tai jau 2004 metais ši suma sudarė per 14 tūkst. litų. Be to, sutartyje buvo numatyta, kad nekainuos daugiau kaip 6 tūkst. litų, tačiau kasmet kaina dvigubėjo. Klausta, ar yra dokumentai, pagrindžiantys šią kainą. Miesto Tarybos nario teigimu, į daugiabučių namų šilumos mazgus investuota daugiau kaip 2 mln. 218 tūkst. 607 litai, tačiau ar tai turėjo įtakos šilumos kainai, nežinia.

Kainavo daugiau

Investicijų priežiūros komisijos pirmininkas R.Garolis tikino, kad iš viso mazgo atnaujinimas kainavo 12 tūkst. litų. Tačiau tuometė komisija nepritarė, nes esą investicijos vėluoja ir nėra kainos pagrindimo dokumentų. „Buvo klausta ir nepriklausomų ekspertų, kiek gali kainuoti šilumos punktų renovacija. Konstatuota, kad kaina svyruoja nuo 19 tūkst. litų iki 25 tūkst. litų“, - apie daugiabučių namų šilumos punktų renovaciją aiškino komisijos pirmininkas.

Paprašytas neadvokatauti

Nors itin stengėsi į visus rūpimus klausimus atsakyti pats komisijos pirmininkas R.Garolis, tačiau jam buvo priminta, kad jis nėra bedrovės advokatas ir pageidautina, kad į klausimus atsakytų patys įmonės vadovai. UAB „Litesko“ komercijos direktorius S.Juodka aiškino, kad esą jie buvo numatę, jog visiškai įrengtas šilumos punktas kainuos 6 tūkst. litų, tačiau kaina pakito dėl naujų technologijų diegimo. Atlikus šilumos punkto renovavimą, pasak S.Juodkos, šilumos sutaupoma apie 15 proc., tačiau pripažino, kad informacijos apie atliktus skaičiavimus pateikti jis negalįs.

Investicijos – beletristika

Komitetų narių nuomone, jei Investicijų priežiūros komisija nepritarė investicijoms, tai dabar norima, kad joms pritartų Taryba. Be to, anot Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininko V.Šimaičio, kalbama apie tai, kas buvo užskaityta. „Tačiau vėl kyla klausimas, ar yra dokumentai dėl atliktų darbų, nes užskaityti investicijas, vadovaujantis pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, kurios nėra dokumentai, absurdas. Dėl sutarties pakoregavimo UAB „Litesko“ nesikreipė, tad svarstyti apie realias investicijas sudėtinga“, - beletristika įvardijo investuotojų pateiktą medžiagą apie investicijas politikas.

Klausimų lavina

Opozicijai atstovaujantys miesto Tarybos nariai atkreipė dėmesį, kad už visas investicijas privalu buvo atsiskaityti kas pusmetį, nes tai yra numatyta sutartyje. S.Juodka tikino, kad Investicijų priežiūros komisijai „iš principo“ buvo teikiami dokumentai ir, regis, anot jo, darbas vyko su komisija.

Miesto Tarybos narį Danių Puodžių domino, ar dalyvavo miesto savivaldybės įmonės „Palangos šilumos tinklai“ vadovas, ruošiant sąmatas, defektinius aktus bei projektus.

Taip pat UAB „Litesko“ vadovų teirautasi, ar darbams atlikti buvo skelbiami konkursai, taip pat  kas juose dalyvavo ir kas laimėjo. D.Želvys prirėmė prie sienos UAB „Litesko“ komercijos direktorių S.Juodką, pasidomėjęs, kieno nuosavybe liks šilumos mazgai, pasibaigus nuomos sutarčiai. S.Juodka patvirtino, kad šilumos mazgai yra bendrovės „Litesko“, jam antrinęs R.Jablonskis motyvavo tuo, kad už bendrovės lėšas jie įrengti. Pasak R.Jablonskio, įmonė už patalpų nuomą turėtų mokėti gyventojams, o šie kaštai atsispindėtų kainoje už šilumą.

Mazgas – bendraturčių nuosavybė

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas M.Skritulskas priminė, kad šilumos mazgas yra bendroji nuosavybė, ir norint perimti turtą, turi būti visų bendraturčių sutarimas, patvirtintas notariškai. Į šią pastabą konkretaus atsakymo neišgirsta.

Kitas, taip pat svarbus klausimas, dominęs politikus, buvo apie UAB „Litesko“ atsiskaitymą su bendrove „Palangos vandenys“, kuri kasmet patiria nuostolių. Investuotojų tikinimu, mokama sąžiningai, pagal pateiktas bendrovės sąskaitas.

Milijonai – už... ekonomaizerį

Politikams kėlė abejonių ir investicija į katilo kondensacinį ekonomaizerį, kurio įrengimo kaina siekia per 2,3 mln. litų. Pasak D.Želvio, tuo momentu, kai katilinė buvo pradėta kūrenti biokuru, visi matė, kad miestas skendi suodžiuose. Jo teigimu, iš tikro bendrovė neužtikrino, kad to nebūtų. „Tąkart buvo pasakyta, kad įrenginys kainuos 600 tūkst. litų, tačiau dabartinė kaina labai smarkiai skiriasi, o argumentų, kodėl tiek investuota, taip ir nėra“, - teigė politikas.

Pasitarime taip pat norėta išgirsti informaciją dėl investuotų pusės milijono litų tiesiant šilumos tinklų įvadus į privačius objektus ir kiek ši investicija mažina šilumos tarifą.

Šilumos tiekėjai tikino, jog buvo prašoma įrengti kondensacinį ekonomaizerį, o dėl naujų vartotojų prisijungimo turėtų būti nauda visiems palangiškiams. Esą, kuo daugiau parduodama šilumos energijos, tuo mažesnė kaina.

Spraudžiami į kampą

Miesto Tarybos narė S.Slaboševičienė sakė supratusi, kad ir toliau investicijos bus svarstomos pagal lokalines sąmatas, kurių patikrinti neįmanoma. UAB „Litesko“ dėl dokumentų pateikimo atkertanti, jog tai – įmonės komercinė paslaptis, ir kitiems kišti nosies nevalia.

Ne vienas politikas pasitarime klausė, ką daryti toliau, nes neaišku, kokios yra realios investicijos.

UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktorius R.Jablonkis pripažino abejojąs, kad bus rastas sprendimas, tenkinantis visas puses. „Mes turime informaciją, kurią sudėliojom, o jūsų užduoti klausimai spraudžia mus į kampą“, - suvokęs, kad miesto Tarybos nariai nelinkę tikėti tokios apimties investicijomis, skundėsi direktorius.

Direktorius – galingas

Be to, anot R.Jablonskio, kai miesto vadovu buvo Pranas Žeimys, jis asmeniškai jo prašęs nedidinti šilumos kainos. Nors dirbta nuostolingai, tačiau tuo metu buvo galimybė paprašyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kainos nedidinti. Į šį paaiškinimą, pasitarimo dalyviai netruko sureaguoti, teigdami, kad Seimo nariui perduos R.Jablonskio gerumą bei nusistebėjo, jog direktorius toks galingas ir jo prašymus tenkina komisija.

Miesto Tarybos nariai, išklausę informaciją apie investicijas, sakė, kad toliau bus gilinamasi, kiek realiai UAB „Litesko“ investavo į kurorto šilumos ūkį.