Šilumininkų „smegenų trinyklai“ miestelėnai nepasidavė

Praėjusį ketvirtadienį įvyko kurorto valdžios ir UAB „Litesko“ vadovų organizuotas dviejų valandų susitikimas su miesto bendruomene šilumos ūkio problemoms spręsti, miestelėnų apibūdintas kaip eilinį kartą surengta „smegenų trinykla“. Klausimų-atsakymų popietėje palangiškiai nei iš valdžios, nei iš šilumos tiekėjų taip ir neišgirdo konkrečių atsakymų tiek dėl šilumos kainų, tiek dėl investicijų, tiek dėl apklausos, tiek dėl sutarties nutraukimo. Tik išgirstas vienintelis atsakymas dėl sutarties pratęsimo. Primygtinai spaudžiamas meras V.Stalmokas sugebėjo paaiškinti, kad esą dar nesiruošiama pratęsti su UAB „Litesko“ sutarties, tačiau pripažino, jog toks pasiūlymas iš šilumos tiekėjų yra.

Balsas – patariamojo pobūdžio

Susitikimą pradėjusio mero Vytauto Stalmoko teigimu, iniciatyvą susitikti parodė miestelėnai, o Savivaldybės vadovai žmonių pageidavimą tenkina. Meras akcentavo, jog sprendimus priima miesto savivaldybės Taryba, tad bendruomenės balsas gali būti tik patariamojo pobūdžio. Paaiškinęs, kad praėjusiame miesto Tarybos posėdyje dėl gyventojų apklausos sprendimas atidėtas, nes esą netinkamai buvo parengtas dokumento projektas, kurorto vadovas susirinkusiems pažadėjo, kad bus atsakyta į visus rūpimus klausimus. Beje, jis perspėjo, kad gali ne visiems atsakymai patikti. Susitikimo pradžia nebuvo tokia sklandi, kaip tikėtasi, nes bendruomenės narė Rūta Ruzgutė priminė, kad susirinkimą reikia protokoluoti. Meras nedelsdamas tą darbą atlikti pavedė savo patarėjai Nijolei Steponavičiūtei.

Atvedė vieni, o pasirašė R.Garolis

Vicemeras ir Investicijų komisijos į miesto šilumos ūkį pirmininkas Rimantas Garolis trumpai priminė miesto šilumos ūkio nuomos istoriją. Pasak jo, prieš dešimtmetį šilumos kaina buvo 11,15 ct/kWh, tačiau savivaldybės įmonė SPUAB „Palangos šilumos tinklai“ balansavo ties bankroto riba. Todėl, pasak vicemero, kad šilumos kaina nedidėtų, reikėjo modernizuoti miesto šilumos ūkį. Tačiau Savivaldybė tam lėšų neturėjo, todėl buvo apsispręsta surasti investuotojus. Ir tokie buvo surasti „rubikonininkų“ pavidale. Anot jo, UAB „Litesko“ atvedė konservatoriai, tačiau kažkodėl nenorėjo akcentuoti, kad po sutartimi puikuojasi paties R.Garolio parašas.

Šilumos kainą lemia dujų kaina

Šilumos tiekėjo UAB „Litesko“ komercijos direktorius Svajūnas Juodka tikino palangiškius, kad šilumos kainos dydis priklauso nuo gamtinių dujų kainos, kuri šiuo metu yra apie 820 Lt už tūkstantį kubinių metrų. Demonstruojant vaizdinį grafiką apie šilumos ir dujų kainos santykius bei jų kitimą, palangiškis Raimundas Kubilius priminė „Litesko“ atstovui, kad žmonės susirinko ne kino žiūrėti, o nori išgirsti priežastis, kodėl taip brangiai perkamos gamtinės dujos, kodėl tiek daug reikia mokėti už šilumą. Taip pat jis prašė paaiškinti, ką reiškia nurodytoje kainoje transportavimas, nes jo žiniomis, dujos transportuojamos vamzdynais bei mokamas galios mokestis. S.Juodka aptakiai aiškino, esą „Litesko“ dujas perka iš bendrovės „Lietuvos dujos“, o transportavimo kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau, regis, dauguma taip ir liko nesupratę gamtinių dujų kainų įmantrybių. Be to, anot jo, šiemet šilumos kainai įtakos turėjo šalta žiema ir tai lėmė didesnį šilumos kiekio suvartojimą. Taip pat „Litesko“ vadovas  suskato pažymėti, kad šilumos tiekimo įmonė naudoja ir biokurą, kuris yra žymiai pigesnis.

Vartotojai turi teisę žinoti

Bendruomenės nariai teiravosi, kiek sumažėjo dujų suvartojimas, pradėjus vartoti biokurą. Kodėl didėja šilumos kainos, jei sumažėjo dujų vartojimas. Klausta, kokia įmonė tiekia biokurą ir kodėl bendrovė neperka antro biokuro katilo. S.Juodkos ir UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ direktoriaus Romualdo Jablonskio atsakymai susirinkusiųjų netenkino, nes esą tai tik plepalai, o ne pateikiami konkretūs skaičiai.

Palangiškiams rūpėjo išgirsti paaiškinimą ir dėl taip vadinamo vonios „gyvatuko“ mokesčio, nes, jų nuomone, tai yra dvigubas apmokestinimas. Šilumos tiekėjai tikino, kad pagal patvirtintą metodiką yra toks šilumos paskirstymas.

Šilumos ūkio kainodaros peripetijas gerai išmanančio mokslininko, Klaipėdos universiteto regioninio planavimo centro projektų valdytojo Vladimiro Trutnevio nuomone, sistema sujaukta, tačiau vartotojai turi teisę prašyti pateikti informaciją, nuo ko priklauso šilumos kaina. Anot jo, kokie nuostoliai, kiek sumokėta už dujas, kiek pagaminta šilumos. Palangiškio teigimu, jo turimomis žiniomis, pagaminama šilumos mažiau nei jos parduodama.

Priminta prievolė

Palangiškė R.Ruzgutė teigė, kad UAB „Litesko“ klaidina gyventojus dėl karšto vandens tiekėjo pasirinkimo bei dėl šilumos apskaitos prietaisų įrengimo. „Paskutiniajame miesto Tarybos posėdyje bandyta „prakišti“ sprendimą, kuriuo būtų įvestas karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis ir Vyriausybės nutarimu, šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas, tad jo prievolė įrengti apskaitos priemones ir gyventojai nesiruošia mokėti už tai, ko nėra“, - akcentavo palangiškė.

Meras gynėsi, esą mokestį reikalauja įvesti Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje K.Vintilaitė. Regis, kurorto vadovas negirdėjo, apie ką buvo kalbama arba apskritai nesupranta, kokį mokestį pareikalavo nustatyti Vyriausybės atstovė. Pareikalauta nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros diferencijuotus maksimalius tarifus, o ne karšto vandens skaitiklių mokestį.

Išsakė nepasitenkinimą

Kalbėję bendruomenės nariai išsakė nepasitenkinimą ir dėl bendro naudojimo patalpų mokesčio, ir dėl mokesčio už elektros energiją, nes, anot jų, UAB „Litesko“ nėra susitvarkę savo apskaitos ir vandens cirkuliacijai palaikyti elektra imama iš daugiabučių namų laiptinių.

Susirinkime akcentuota, kad tiek Vyriausybė, tiek gyventojai suinteresuoti taupyti šilumą, tačiau to Palangoje nėra. Šilumos energija grūdama, tačiau namo gyventojai neturi teisės šios energijos reguliuoti, o į jų kvietimus šilumos punktų prižiūrėtojai nereaguoja. S.Juodka aiškino, kad dėl to kalčiausi tie daugiabučių gyventojai, kurie gauna kompensacijas, nes jiems neaktualu taupyti.

Abejotinos investicijos

Pristatydamas investicijas į kurorto šilumos ūkio modernizavimą, komisijos pirmininkas R.Garolis pagarsino, kad UAB „Litesko“ jau investavo daugiau nei 15 mln. litų. Pasak komisijos pirmininko, dokumentai yra, tad kam įdomu, gali susipažinti. Jungtinio demokratinio judėjimo atstovas Donatas Žuolys sakė abejojąs, ar tie penkiolika milijonų investuoti ten, kur reikia. „Turim šilumines trasas, kurios nerenovuojamos. Matom, kaip žiemą žaliuoja žolė, tad lieka apgailestauti, kad neauginu triušių, nes šie gyvuliukai turėtų kur ganytis. Mokam siaubingas kainas už šildymą, tačiau neaišku, kur tie 15 mln. buvo investuoti“,- piktinosi miestelėnas.

Šilumos tiekėjų teigimu, trasų renovacija neatsiperka. Be to, esą, pakeitus senas trasas naujomis, kainos nesumažėtų.

Komisijos darbas neatsakingas

Palangiškio Vitalijaus Bernardo Litvaičio teigimu, apie investicijas reikia kalbėti iš esmės. Svarbiausia, anot miestelėno, dalis investicijų nepatvirtintos miesto Tarybos, kuriai patikėtas valdyti išnuomotas šilumos ūkio turtas. „Į privačius objektus yra nutiestos trasos. Tačiau ar tai buvo numatyta investicijų plane, nekalbama. Pirmiausia padaromas darbas, o po to svarstoma, ar šiai investicijai pritarti. Ką veikia komisija, neaišku“, - priekaištus dėl investicijų išsakė V.B.Litvaitis, pridūręs, kad komisija dirba neatsakingai. S.Juodka bandė prieštarauti, kad miesto Savivaldybei yra pateikti visi dokumentai, tačiau palangiškis jam atšovė, kad jis ne klebonas ir kad ne Savivaldybė valdo turtą, o miesto Taryba. Susirinkusieji salėje pritarė V.B.Litvaičio išsakytai nuomonei, pasiūlę atsistatydinti iš pareigų R.Garoliui.

Mokslininko V.Trutnevio nuomone, kad yra daug būdų ir galimybių, kaip kurortas gali pats susitvarkyti. Anot jo, toli pavyzdžių nereikia ieškoti. „Tiek Kretinga, tiek Gargždai, tiek Skuodas tvarkosi gerai. Kretingiškiai net sugeba dirbti pelningai. Tad baimintis, kad Palanga neišgyvens be UAB „Litesko“, nevertėtų“, - tikino palangiškis, įgėlęs ponui S.Juodkai, kad  jo „trinykla“ per dešimtmetį itin ištobulėjo.

Užveriama kilpa

Miesto meras V.Stalmokas, norėdamas sušvelninti įkaitusią atmosferą, suskato pats klausti šilumos ūkio nuomotojų, kokios būtų miestui taikomos sankcijos, jeigu sutartis būtų nutraukta. S.Juodka paaiškino, kad sutarties nutraukimo kaina įspūdinga – 19 mln. litų. Pasiteiravus, už kokią kainą pagal sutartį miestui turi būti grąžintos investicijos, atsakyta, kad už l litą.

Miestelėnai, nepasidavę gąsdinimui dėl milijoninių nuostolių, vėl prakalbo apie UAB„Litesko“ norus pratęsti sutartį. Pensininkų partijos atstovas Zigmas Vaičiūnas sakė norįs sužinoti, jei siekiama sutartį pratęsti, ką veiks tuos penkerius metus be investicijų. S.Juodka pripažino, kad dar norėtų pratęsti sutartį penkiolikai metų ir investuoti 9 mln. litų, nes yra galimybė gauti europinių pinigų. Salėje sėdėjusios moterys neteko amo, o viena teištarė, kad  UAB „Litesko“ norai aiškūs, ir palangiškiams užveriama kilpa dar dviems dešimtmečiams.