Septintojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės taryba baigė darbą

Vakar į paskutinį 54-ąjį 7-ojo šaukimo Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdį rinkosi šventiškai apsirėdę 2011 metais išrinkti miesto politikai. Prieš vidudienį, išklausę mero Šarūno Vaitkaus kalbos, padėkos raštais bei Malgorzatos Omilanovskos knygomis „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tiškevičių laikais“ apdovanoti ketverius metus prie kurorto vairo stovėję tarybos nariai oficialiai baigė savo darbą.

Susirėmė dėl išbraukto klausimo
Paskutiniojo šios kadencijos Tarybos posėdžio darbotvarkėje buvo įrašyti 29 klausimai bei pasiūlyti trys papildomi tarybos sprendimų projektai. Vienas jų, sudėtingai pavadintas „Susitarimas dėl sutarties dėl paramos suteikimo Palangos miesto viešosios infrastruktūros plėtojimui pakeitimo“, iš darbotvarkės išbrauktas, nes posėdžiui pirmininkavęs meras Š. Vaitkus perskaitė tik ryte gautą Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje atitinkamo veiksmo prašiusį raštą.
Atidėtame susitarime bendrovė „Vaitint Lithuania“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Pinus Proprius“) siūlė pripažinti, jog nereikia toliau finansuoti Jūratės g. rekonstrukcijos, kaip tai buvo numatyta 2007 m. pasirašytoje paramos sutartyje, o pagal minėtą sutartį nepanaudotos savanoriškos paramos dalis sudaro 231 tūkst. 696 Eur. Bendrovė šias lėšas norėtų panaudoti Palangos miesto infrastruktūros, esančios žemės sklypo S. Nėries g. 44, gretimybėse – sutvarkyti Naglio alėją bei pėsčiųjų ir dviračių takus, esančius palei sklypą, kuriame vietoj buvusio Jūratės baseino vis dar tebetelkšo pelkė.
Atsižvelgę į Vyriausybės atstovės raštą Tarybos nariai nusprendė neįtraukti šio klausimo į darbotvarkę. Kalbėta, jog jis bus teikiamas kito posėdžio metu, kai administracija išsinagrinės Vyriausybės atstovei kilusius klausimus.
Posėdžio pabaigoje UAB „Vaitint Lithuania“ įgaliotas atstovas Kęstutis Navickas, priekaištavęs, jog raštas dėl šio susitarimo buvęs pateiktas dar vasario pradžioje, ir į jį nebuvo atsakyta per įstatymų numatytą terminą, pareiškė, jog bendrovė vienašališkai nutraukia, jo žodžiais, geranorišką paramą miestui. Meras Š. Vaitkus savo ruožtu pabrėžė, jog jokio spaudimo Tarybai negali būti daroma.

Pritarė taikos sutarčiai
Po ilgų diskusijų Taryba pritarė Palangos miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei RUAB „Pajūrio rezidencija“ taikos sutarties projektui.
Sutartyje kalbama apie S. Daukanto ir A. Mickevičiaus gatvių kampe dar sovietmečiu statytos ir viena iš urbanistinių Palangos klaidų vadintos tuomet devynaukštės „Neringos“ rekonstrukciją, kai pats pastatas paaugo dar dviem aukštais, o šalia iškilo keli agresyvaus tūrio papildomi korpusai.
Pritarus dar 2011 m. Vyriausybės sudarytos darbo grupės, nagrinėjusios įtartinų statybų bei objektų atsiradimą Palangoje bei Neringoje, ilgai rengtam bei su visomis institucijomis – tarp jų ir tomis, kurios buvo sustabdžiusios statybas, – derintam taikos sutarties projektui, bus keičiami žemės sklypo S. Daukanto g. 10,8/A. Mickevičiaus g. 1 sprendiniai, nustatyti Palangos miesto tarybos dar 2000 m. gegužę patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu bei minėto sklypo detaliojo plano, patvirtino 2006 m. vasarį, sprendiniais.

„Raudonųjų linijų“ teks dar palaukti
Dar vienu papildomu klausimu į darbotvarkę buvo įtrauktas seniai lauktas sprendimo projektas dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo.
Sprendimo projektą pristatęs Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pareigas einantis Vidmantas Danta sulaukė nemažai priekaištų visų pirma todėl, kad toks svarbus dokumentas teikiamas „paskutinę minutę“ skubos tvarka. Tarybos nariai sakė esą labai nepatenkinti šį dokumentą rengiančios UAB „Geometra“ darbu – rengėjai tik vieną kartą teikė pasiūlymus Tarybai. Be to, kaip pastebėjo Tarybos narys V. Šimaitis, naujos gatvės brėžiamos neatsižvelgiant į turimą žemės nuosavybę.
„Septynerius metus bylinėjausi dėl sklypo vandens parko statybai, dabar gi „Geometra“ per jo vidurį man brėžia C2 kategorijos gatvę. Tai ką – teismai neatėmė, atims miestas?“ – piktinosi V. Šimaitis.
Pasak V. Dantos, plano rengėjai maksimaliai atsižvelgė į žemėvaldą bei į Bendrąjį planą, o žemės savininkams, paimant žemę visuomenės poreikiams, ketinama atitinkamai atlyginti. Be to, dabar teikiamas ne pats planas, o jo koncepcija, kuri būtų teikiama Saugaus eismo komisijai, kad pastaroji galėtų dirbti prie transporto organizavimo schemų. Beje, kaip užsiminė Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, šį planą reikia turėti iki liepos mėnesio, kad būtų galima gauti lėšų iš ES fondų.
Pasak Tarybos nario D. Želvio, išties keista, kad šešerius metus lauktas dokumentas – tegu ir koncepcija – teikiamas papildomu klausimu, o ir jo kokybė bei „Geometros“ komunikavimas su Taryba „netelpa į jokius rėmus“.
„Kaip atrodytų, jeigu paskutiniame kadencijos Tarybos posėdyje būtų siūloma papildomu klausimu tvirtinti miesto Bendrąjį planą?“ – retoriškai teiravosi Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas.
Į šį retorinį klausimą Tarybos nariai atsakė balsuodami atidėti koncepcijos tvirtinimą.