Senosios statybos butų ir namų pardavimai išsivaduoja iš sąstingio

Nekilnojamojo turto objektus Palangoje, pasak ekspertų, pastaruoju metu pirkėjai renkasi labai įvairiai. Vieniems didelį vaidmenį vaidina vieta, kitiems – šalia esantis prekybos centras, tačiau vis dėlto didžioji parduodamų būstų dalis yra naudojama nuomai.

Pajudėjo senosios statybos namų pirkimas
2015 metų pabaigoje nekilnojamojo turto agentūros „Pajūrio NT“ ekspertė Jolanta Širokaja prognozavo, kad būsto kainos ir toliau kils, tačiau trumpai apžvelgus kainų tendencijas, jos prognozės šiek tiek pasikeitė. Pasikeitė ir pirkimo objektai: „Labai stebimės, tačiau vis dažniau ne tik domisi, bet ir perka senos statybos namus ar butus, esančius senos statybos daugiabučiuose. Šiemet, palyginti su ankstesniais metais, būtent sausio mėnesį, pajudėjo butai senos statybos daugiabučiuose. Perka ir su centriniu šildymu, bendrabučio tipo – įdomūs įvairūs variantai. Ilgai jie stovėjo nejudinami, neretai ir ne vienerius metus. Tokie butai buvo patys pigiausi, tad šiandien tikrai pajutome butų už 25-30 tūkst. eurų aktyvesnį pirkimą. Jei lygintume su praėjusiais metais, tokių butų pardavimai buvo itin vangūs“.
Nekilnojamojo turto ekspertė teigia, jog tokių butų pirkėjams tapo nelabai svarbu ir buto kvadratūra, apstatymas ar apdaila: „Žinoma, skiriasi norai tų, kurie perka butą sau, o kurie – nuomai. Pastarieji vis dažniau renkasi ir netvarkingus, vieno kambario butus, juos perdaro į dviejų. Pirkėjai vis labiau demonstruoja savo išradingumą“.

Ilsėtis arčiau jūros, gyventi – centre
Buto ar namo vieta labai priklauso vėlgi nuo to, ar pirkėjas jį perka pats, gyvendamas kitame mieste, ar naujai įsigytas turtas bus nuomojamas, ar gyvens pats.
„Pirkėjų, ieškančių buto sau, akys labiau krypsta arčiau centro. Kad ir kokia Palanga būtų nedidelė, vis dėlto pageidaujama, kad netoli namų būtų parduotuvė, vaikų ugdymo įstaiga ir pan. Patrauklus Medvalakio raj., Sodų g. O kalbant apie poilsio zonas, tai labiau dairomasi arčiau jūros, norima daugiau ramybės. Tačiau didžioji dalis mūsų klientų tie, kurie įsigyja butus nuomai“, – pasakojo J. Širokaja.

Įstatymo pataisa taip pat paskubino
NT ekspertė pastebėjo, kad praėjusiais metais pardavimų sąstingį lėmė naujoji valiuta: „Žmonės kažkodėl bijojo euro. Nežinojo, kokios bus kainos – pigs butai ar brangs. O šiais metais pirkėjai jau daug aktyvesni ir skųstis negalime“. Pirkėjus, pasak ekspertės, galimai išjudino ir 2016 m. naujai įvestas turto išlaikymo termino pakeitimas. Nuo šių metų sausio 1 d. asmenys, turintys nekilnojamojo turto, kuriame nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos ir norintys jį parduoti nemokėdami gyventojų pajamų mokesčio, tokį turtą turės išlaikyti 10 metų. „Iki šiol tokį turtą reikėjo išlaikyti 5 metus, tad daug kas skubėjo viską sutvarkyti iki 2016 m., nes kitu atveju, jei žmogus parduos anksčiau, valstybei teks atiduoti 15 proc. nuo gautos sumos. Taikoma nebent lengvata tiems, kurie parduodamame būste 2 metus iki pardavimo buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą“, – apie pakeitimus pasakojo J. Širokaja.

Užsienį Palanga domina vis rečiau
O štai UAB „Palnesta“ nekilnojamojo turto agentūros specialistai ne tokių džiugių nuotaikų kaip „Pajūrio NT“.
Nekilnojamojo turto ekspertas Gintaras Mickus mano, kad būstų, sklypų pardavimai Palangoje gerokai sulėtėję, tačiau taip pat gali patvirtinti, kad vis aktyviau pirkėjai domisi senomis statybomis. „Nors butai su centriniu šildymu labai dažnai „nurašomi“ dėl didelių sąskaitų už šildymą, tačiau vertinant pačių namų konstrukcijas, jos tikrai dar nėra atgyvenusios ir, kaip aš pirkėjams sakau, tarnaus dar ilgus metus“, – sako pašnekovas.
Pasak G. Mickaus, anksčiau buvo pastebima ryški tendencija pirkti butus nuomai, nes tai vienas iš papildomų pajamų šaltinių: „Anksčiau tikrai pirkdavo net ne po vieną objektą, kurie vasaromis būdavo patikėti kurorto poilsiautojams, tačiau nežinau, kiek tai gali atnešti naudos, jei per žiemą butas stovi tuščias. Pastebėjome, kad pablogėjo santykiai ir su kaimyninėmis valstybėmis. Jų dėmesio Palanga sulaukia vis rečiau. O galiu pasakyti, kad prieš keletą metų tikrai aktyviai bendraudavome, esame ne vieną objektą pardavę ir egzotiškų šalių piliečiams – Čilė, Ispanija. Dabar beveik visi pirkėjai tik lietuviai“.

Nori pigesnio sklypo – rinkis Nemirsetą
Pardavimų ekspertas tikina, kad pastaruoju metu pirkėjai teiraujasi vis pigesnių sklypų: „Klausiama dėl 15-20 tūkst. eurų sumos. Patrauklus ilgą laiką vis dar išlieka centras, bet, deja, dažniausiai retai kuriam įperkamas, tad strateginės vietos pasiskirsto pagal kišenę. Patrauklios kainos yra Kunigiškėse. Ten nėra pigu, tačiau palyginti su pačia Palanga, kainos šiek tiek mažesnės. Ten būstą dažniausiai perka tie, kurie tikisi ramybės, bet, manau, kad jei statybų tempai augs tokiu tempu, jos labai greitai nebeliks ir ten. Visai neblogą sklypą galima įsigyti ir Nemirsetoje, maždaug už 40 tūkst. eurų, su kai kuriomis komunikacijomis prie sklypo“.

Ilgalaikė nuoma Palangoje beveik neįmanoma
Nors „Palnesta“ labiau specializuojasi ties butų ar sklypų pardavimais, tačiau G. Mickus gali patvirtinti, kad nuoma kurorte – sudėtingas reikalas: „Nedirbu su nuomojamais būstais, tačiau žinau, jog tikrai ilgam laikui išsinuomoti būstą gana sudėtinga. Kainos taip pat gerokai didesnės nei ankstesniais metais, tačiau jų kilimą sudėtinga būtų komentuoti. Vilniuje butą išsinuomoti kur kas lengviau“.
Panašiais duomenimis dalijosi ir J. Širokaja: „Palangoje nuoma vasaros metu – daugelio pragyvenimo šaltinis, tad tikėtis ilgalaikės nuomos varianto neverta. Būtent dėl šios priežasties mūsų agentūra ir atsisakė tokio tipo veiklos, nes ilgalaikės nuomos, ilgiau nei iki vasaros sezono, pasiūla beveik nulinė“.

Naujų statybų poreikis neatslūgo
UAB „Kauno būstai“ pardavimų vadovė Jūratė Radzevičiūtė tikina, kad naujų statybų namai ar butai, esantys naujuose daugiabučiuose įsigyjami vis dar taip pat aktyviai, nebent galima pastebėti aktyvesnius ir mažiau aktyvius pirkimo mėnesius, kada apskritai vangiau domimasi bet kokiu nekilnojamuoju turtu.
„Ypač nekilnojamojo turto sandorių prasme yra sezoniškas gruodis. Tą mėnesį žmonėms nekilnojamas turtas tikrai neįdomus, o po naujųjų, kuomet po truputį žmonės atsigauna, pardavimai po truputį pradeda judėti. Sausio antra pusė paprastai būna ypač aktyvi“, – sakė J. Radzevičiūtė.
Ekspertė patvirtina ankstesnes išsakytas nuomones, kad įsigyjant būstą labai svarbu, kam jis bus naudojamas – savo reikmėms ar nuomai, tačiau ne ką mažiau svarbu vieta ir, žinoma, kaina: „Labiausiai traukia centras, kad būtų patogu, bet čia jau susiduriama su didelėmis kainomis. Kad būtų arti jūra – tikrai ne pats svarbiausias kriterijus. Žmonės klausia, ar arti bažnyčia, turgus, prekybos centrai. O jau vėliau klausiama atstumo iki jūros. Ir pastebėjome, kad kilometras ar du būsimų gyventojų visiškai negąsdina“.
Anot J. Radzevičiūtės, gana aktyviai nekilnojamuoju turtu Palangoje domisi Lietuvos emigrantai, tačiau santykiai su užsienio šalimis itin pasyvūs. „Jei prisimintume 2013–2014 metus, ypač kalbant apie Rusiją, tai pardavimai vykdavo labai aktyviai. O šiuo metu nebeliko jokio susidomėjimo“, – pastebėjo pašnekovė.
Pasak „Kauno būstų“ atstovės, gyventojus labiausia domina nedideli, lengvai išlaikomi butai: „Jei būstas perkamas nuomai, tai dažniausiai ieškoma kompaktiško, vieno kambario buto. O jei šeima perka sau, gyvenimui ar poilsiui, tokiais atvejais labiausiai domina ekonominiai variantai – 31-35 kv./m butai. Ir, be abejo, kad būtų ekonominis individualus šildymas, visa apdaila, vieta automobiliui. Kitaip tariant, kad šeimai bereikėtų atsivežti savo daiktus ir būtų galima gyventi“.