Seniūne, duok pinigų asbesto stogui pakeisti!

Nors apie asbesto kenksmingumą Lietuvoje kalbėta daug, tačiau savivaldybės dar nesiima konkrečių priemonių, jog šiferiu dengti stogai, kuriuose yra asbesto, būtų sunaikinami kuo greičiau, o jie būtų pakeičiami sveikatai nepavojingais stogais. Nors prieš porą metų buvo garsiai šnekėta, kad senų, turinčių asbesto stogų keitimui Vyriausybė skirs lėšas, bet tokie ketinimai užstrigo valdžios koridoriuose. Šventosios seniūną Eugenijų Čilinską neseniai pribloškė seniūnijos gyventojos reikalavimas seniūnijai skirti lėšų moters asbestinio stogo keitimu nauju. Seniūnas puolė aiškintis, ar jis pro ausis praleido Vyriausybės nutarimą, kurio, tiesą pasakius, dar nebuvo.

Išpūstas burbulas?

Nuodingo vėžinius susirgimus sukeliančio asbesto turi apie 70 procentų Lietuvos provincijos stogų, dengtų šiferiu. Jo turi ir visuomeniniai pastatai, gyvenamieji būstai, kuriuose panaudota šios cheminės medžiagos, klastingai ėdančios žmonių sveikatą.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2008 metų balandžio pradžioje sudarė darbo grupę, pasinaudodama ES teikiamomis finansinėmis galimybėmis, turėjo sudaryti programą, leidžiančią gyventojams pretenduoti į europines lėšas keisti asbestinius stogus. Tačiau kol ji nėra sukurpta, nei Palanga ar Šventoji negali skirti gyventojams lėšų atsikratyti asbesto stogais.

 „Šiuo metu žmonės, norintys atsikratyti asbesto stogų ir gauti už tai kompensaciją turi registruotis, užpildyti tam skirtus blankus ir laukti. Deja, savivaldybė dabar tam neturi lėšų. Kol kas dėl kompensacijos kreipėsi apie penkiolika žmonių, bet dar net neaišku, ar ši kompensacija išvis bus“,- kalbėjo Palangos savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Vizgirdas.

Pasak V. Vizgirdo, pagal 2008 metų balandžio mėnesio programą yra numatytos priemonės, kaip saugiai pašalinti asbesto gaminius. Tačiau tai tik siūlymas, kuris bus įgyvendintas, jei tik savivaldybė turės pinigų. „Dažniausiai Palangos savivaldybė tokiems „niekams“ pinigų neturi“, - sakė V. Vizgirdas.

Aplinkos apsaugos ministerijos Palangos miesto agentūros inspektorius Vaclovas Kazragis mano, kad asbesto stogų problema - išpūstas didelis burbulas. „Nėra labai didelės žalos aplinkai dėl asbesto. Žmonės šimtus metų gyveno namuose su šiferio stogais, kuriuose yra asbesto, ir kas nutiko? Tiesiog Lietuvai, įstojus į Europos Sąjungą, atsiranda ir papildomų reikalavimų, kurie nėra visiškai  pagrįsti“,- svarstė V. Kazragis.

Gali stipriai pakenkti

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas Remigijus Kučiauskas dėstė: „Asbestas yra mineralinė medžiaga, kuri yra naudojama labai plačiai – buitinėje technikoje, transporte, laivuose ir panašiai. Viena iš medžiagų yra šiferis, kuriame yra asbesto dalelių, tačiau jos pavojingos yra tik tada, kuomet yra skaldomas, šlifuojamas, laužomas šiferis. Šio proceso metu išsiskiria asbesto dalelės, kurios plika akimi yra nematomos ir įkvėpus jos patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą ir ten pasilieka. Būdo pašalinti jų nėra“.

Kaip pasakojo R. Kučiauskas, asbesto dalelės, išbuvusios apie 20-30 metų žmogaus kvėpavimo sistemoje, gali labai stipriai pakenkti. Būtent tuomet gali išsivystyti asbestozė arba kvėpavimo takų vėžys. „Dažnai asbestas yra prilyginamas gyvsidabrio pavojingumui. Todėl žmonės gyvenantys po šiferiniu stogu tikrai neturi baimintis, jog jie susirgs kokia nors pavojinga liga. Svarbiausia, sugalvojus keisti stogą, jo neplėšyti ir nedraskyti, tuomet asbesto dalelės nepateks į žmogaus kvėpavimo sistemą“,- patarė R. Kučiauskas.

Anot jo, logiškas palyginimas asbesto su gyvsidabriu. Juk žmonės savo termometrų neišmeta vien todėl, jog ten yra gyvsidabris. Kaip žinoma, jis pavojingas tik tuomet, kai termometras sudūžta ir išsilieja gyvsidabris. Toks pat principas ir su šiferiu – padengtas ant stogo jis nekenkia, o jeigu jį laužysime, šlifuosime, tuomet išsiskyrusios asbesto dalelės bus pavojingos net žmogaus gyvybei.

„Asbestas yra labai plačiai paplitęs, nes tai labai atspari medžiaga: ji nedega, atspari rūgštims, turi puikias šilumos bei elektros izoliacijas. Būtent dėl šių priežasčių jis ir buvo panaudotas stogo dangai. Todėl kažkokios būtinybės greitai pasikeisti šiferinį stogą nauju, tikrai nėra, tačiau patartina“,- kalbėjo R. Kučiauskas.

Kol kas - tik politikų pažadai

Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas nesuvokia pažadų gyventojams esmės: „Politikai pažada, jog žmonėms bus kompensuojama už asbesto stogo utilizavimą ir visi „sujuda“. Žmonės turi pildyti kažkokius blankus, už kuriuos neva gaus kompensaciją, tačiau kokią, iš kur ir kada neaišku. Manau, kad žadėdami kompensacijas, galėtų apmokėti bent šiferio išvežimą į pavojingų atliekų įmonę, nes dabar ši paslauga kainuoja didelius pinigus“,- kalbėjo E. Čilinskas.

Vienintelė atliekas renkanti, sauganti, šalinanti ir naudojanti įmonė yra „Toksika“, įsikūrusi Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje, Dumpių kaime. „Žmonės gali atvežti pavojingas atliekas patys, tačiau saugiai gabenant arba atvyksta mūsų darbuotojai ir surenka, išveža pavojingas medžiagas patys, tačiau tai kainuoja nemažai pinigų. Kaina priklauso nuo medžiagos kiekio, svorio“,- pasakojo „Toksikos“ direktorius Stasys Vasiliauskas.

Kaip pasakojo S. Vasiliauskas, atvežus pavojingas atliekas yra vykdoma registracija, surašomas lydraštis, jog ši medžiaga buvo saugiai priduota. „Patariame žmonės saugoti šį lydraštį, nes gal ateityje valstybė kompensuos už šių medžiagų saugų sunaikinimą“,- kalbėjo S. Vasiliauskas.

Tačiau kaip teigė Palangos savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vyresnysis specialistas V. Vizgirdas, kai kurie žmonės nesuvokia kompensacijos esmės. „Kompensacijos, jei jos šiam tikslui bus skirtos, bus duodamos ne naujo stogo padengimui už savivaldybės lėšas, o dalis lėšų bus gyventojams grąžinta už tai, jog buvo sunaikinta pavojinga asbesto medžiaga. Žmonės neturi dėti visų vilčių į tai, jog savivaldybė privalo pakeisti jų šiferines stogų dangas“,- paaiškino V. Vizgirdas.