Savo balsus išbarstę palangiškiai netikėtai padarė stebuklą

Miesto tarybos rinkimai - ne balsavimas už labiausiai patikusią šokėjų porą, o tarybos nario mandatas - ne prizas, kuriuo galima būtų kažkam atsidėkoti ar įvertinti kieno nors gerumą.

Balsuojant už plaktuką visuomet skolinantį kaimyną, gerą giminaitį ar draugą, su kuriuo taip smagu prie butelio susėsti, gali būti padaryta tokia didžiulė klaida, kurios nebepataisysi ketverius metus.

Tai turėjo suvokti visi po rinkimų pirmadienį atsibudę Palangos gyventojai.  Naująją miesto tarybą rinkome taip, kad dabar bandant dėlioti būsimos valdžios mozaiką vis išlenda detalių kampai. Analizuojant rinkimų rezultatus darosi neaišku ką kai kurie palangiškiai rinko:  miesto problemas turėsiančius spręsti tarybos narius, ar populiariausius Palangos gyventojus?

Ko tikėjosi už šviežiai Palangoje susitvėrusias partijas balsavę palangiškiai?  Kad į rinkimus jų pasiūlyti mažai kam žinomi žmonės išspręs įsisenėjusias Palangos bėdas?  Kad jų pastangomis bus paruošti kurortą atgaivinsiančių naujų objektų projektai, kurie gaus finansavimą iš Europos Sąjungos fondų?

Vos po 12 - 13 kandidatų sugraibiusios partijėlės negavo nė po 200 balsų.  Net šalyje žinoma, tačiau Palangoje kelintą kartą savo kailiuką keičianti Darbo partija antrus rinkimus negauna nė vienos vietos miesto taryboje.  Balsuodami už beviltiškus kandidatus savo balsus vėjais iššvaistė 935 palangiškiai.  Kažkuriai miestą valdyti pajėgiančiai politinei jėgai jie galėjo suteikti beveik 4 papildomus mandatus ir pilną veikimo laisvę.

Apie kokius rinkimus galvojo 218 palangiškių, kurie Liberalų ir centro sąjungos sąraše pirmumo balsą atidavė Raimundui Palaičiui.  Jis gi aiškiai ir viešai pasakė, kad pasilieka dirbti ministru ir į tarybą neis.  Kokia prasmė balsuoti už žmogų, kuris iš anksto atsisako tarybos nario mandato?  Jei būtų renkama populiariausia miesto asmenybė, R.Palaitis būtų tinkama kandidatūra - aktyvus palangiškis, buvęs meras ir Seimo narys, vienintelis iš palangiškių tapęs ministru.  Bet dabar gi vyko rinkimai į miesto tarybą, kuri turi valdyti Palangą.

Kai balsuojama už pažįstamą, draugą, giminaitį tarybos mandatus gauna tokie asmenys, kurie šią savaitę prasidėjusiose derybose dėl būsimos koalicijos, be pageidaujamų postų savivaldybėje, nesidrovi pareikalauti ir penkių papildomų prekybos vietų J.Basanavičiaus gatvėje.  Apie kokį bendrą darbą Palangos labui su tokiais išrinktaisiais galima kalbėti? Politine partnere pasirinktos partijos žmonėms suteiksi papildomas prekybos vietas - gausi pritarimą kokio nors miestui reikalingo objekto statybai.  Jei ne - balsuos prieš.  O kad Palanga neteks investicijų - jiems nė motais.  Svarbu, kad tokio tarybos nario, ar jo artimojo kišenė papilnėtų.

Ko į įvairias partijėles sulindę tokie žmonės veržėsi į miesto taryba - aišku kaip diena.  Bet kodėl jiems savo balsą atiduoda palangiškiai, kurie iš naujosios tarybos tikisi, kad gatvė bus išasfaltuota, kad rinkliavos sumažės, vanduo, atliekų surinkimas atpigs, baseinas mieste atsiras, net ir žiemą poilsiautojų Palangoje knibždės?

Mieste kažką apčiuopiamo galima padaryti tuomet, kai sumanytų žingsnių nereikia derinti su galybe politinių partnerių, kurie paprastai pritvinkę tik sau naudingų norų.  Net septynių partijų kandidatams 21 tarybos mandatą patrupinusi Palanga sulaukė tiek daug būsimos valdžios mozaikos gabalėlių, kad bet kokia dėlionė tampa sudėtinga.

Jei valdančiąją koalicija ima burti 5 metus skirtingose barikadų pusėse buvę konservatoriai ir liberalai, abiem atvejais būsimoji valdžia taryboje turėtų vos vieno balso persvarą.  Tokia dauguma galėtų subyrėti bet kurią akimirką, o per ateinančius metus šansų trumpam pasėdėti mero kėdėje turėtų bent pusė tarybos narių.  Tačiau tokia trapi valdžia mieste nieko nenuveiktų.  Skirtingai nei kituose Druskininkų, Birštono, Neringos kurortuose, kuriuose aiškia persvara daugumą tarybose gavusios partijos dabar nešvaisto laiko vienas kitą žeminančioms deryboms ir postų dalyboms, o iš karto imasi konkrečių darbų.

Praėjusią kadenciją absoliučią daugumą turėję ir miesto į gerąją pusę nesugebėję pakeisti liberalcentristai ir liberalsąjūdiečiai per šiuos rinkimus nukentėjo nežymiai.  Juos pakeisti pasiryžę konservatoriai, regis, turėjo gauti tiek vietų taryboje, kad iš karto galėtų imtis programoje numatytų darbų.  Užuot pasirinkę vieną iš dviejų mieste kažką realiai galinčių nuveikti politinių jėgų, daugiau nei tūkstantis palangiškių savo balsus ištaškė draugams, pažįstamiems, giminėms ir sugėrovams.

Tačiau patys to nenujausdami, politine nuovoka nepasižymintys rinkėjai, regis, padarė didelį stebuklą.  Nematydami kitos išeities, mirtinais politiniais varžovais ką tik buvę konservatoriai ir liberalai priversti jungtis bendram darbui.  Iškilus realiam pavojui, kad kurortas ketveriems metams vėl gali nugrimzti į letargo miegą, politiniai priešininkai verčiami užmiršti ambicijas, asmeninius pykčius, buvusias nesantaikas ir prisiminti, kokiai užduočiai atlikti juos rinko Palangos gyventojai. Ne tarpusavyje pasiskirstyti postai lemia gerą rezultatą, o kažkurios pusės prisiimama atsakomybė prieš didesnį pasitikėjimą suteikusius palangiškius.

Kiek ilgai tokia sąjunga išliks ilgaamžė - šių politikų sąžinės ir padorumo reikalas.