Savanoriai – smalsūs, aktyvūs, ir... neįkainojami

Praėjusiame „Palangos tilto“ numeryje skaitytojų dėmesiui pateikėme jaunosios žurnalistės Giedrės Urnikytės straipsnį apie moksleivių savivaldą Palangoje, kuris buvo publikuotas antrajame mūsų miesto jaunimo jėgomis išleisto laikraščio „Aš esu kultūra“ numeryje. Šį kartą kviečiame susipažinti su tos pačios autorės straipsniu apie savanorystę. „Savanoriams nemokama ne todėl, kad jie beverčiai, o todėl, kad jie neįkainojami“, – taip savo publikaciją, skelbtą jau minėtame laikraščio „Aš esu kultūra“ antrajame numeryje, pavadino G. Urnikytė. 2011 metais savanoriškos veiklos sostine tapusi Palanga puoselėja savanorystę ir 2013 metais. Savanorystė – žodis, pats kalbantis už save: tai savo noru atliekamas darbas, darbas nereikalaujantis pinigų, tai kilnus darbas. Menininkų žodžiais, savanorystė yra gėris, kaip paveikslas, kuriame visos spalvos – šviesios, visi portretai – linksmi ir gėlės ryškiau žydi. Muzikantų žodžiais, savanorystė – tai lyg gražiausia natų gama, vis kylanti aukštyn, su kiekviena nata vis gražėjanti ir vis stebinanti, tai – lyg nesibaigiantis kūrinys, kurio niekada nepabosta klausyti. Muzika visada siejama su jūra, jūra – nuostabus įkvėpimas muzikantams, Palanga – jūros miestas. Todėl Palangoje jaunimui yra puiki galimybė ne tik reikštis ir tobulėti būreliuose, bet ir savanoriauti! Vienos iš populiariausių savanoriškų veiklų yra – Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) Palangos mokinių savivaldų informavimo centras ir Sniego gniūžtė. LMS – tai organizacija, dirbanti su mokyklų mokinių savivaldomis, padedanti spręsti mokinių problemas, sunkumus. Taip pat LMS organizuoja renginius, mokymus, seminarus ir skatina moksleivių užimtumą. Sniego gniūžtė – tai prevencinė veikla, kurianti jaunimui prevencines stovyklas, užsiėmimus, žaidimus, kurie įrodo vaikams, kad galima linksmai praleisti laiką nevartojant alkoholio. Ne tik šios organizacijos yra savanoriškos. Palangoje, Grubiajame teatre visi norintys gali vaidinti, kurti spektaklius ir tai daryti savanoriškai! „Mėguva“ priims visus mėgstančius dainuoti, Palangos sporto klubai – visus mėgstančius sportuoti. O jeigu savanorystė jums – daugiau nei pomėgis, Palangos senelių namuose galėsite slaugyti senolius, klausytis jų išminties ir sužinoti daug įdomių dalykų, tuo pačiu darydami gerą darbą. Palanga tikrai gali didžiuotis jaunimo užimtumo gausa. O paties jaunimo motyvaciją galima apibūdinti Sherry Anderson žodžiais: „Savanoriams nemokama ne todėl, kad jie beverčiai, o todėl, kad jie neįkainojami“. Štai Palangos moksleivių mintys apie savanorystę, savanoriavimą. Lietuvos moksleivių sąjungos Palangos mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkas Vidmantas Mitkus: „Mūsų veikloje ne savanorystė yra pagrindas, mes sau keliame tokius pagrindinius tikslus: darbas su mokyklų mokinių savivaldomis ir mokinių atstovavimas. Tai yra labai svarbu, nes būnant mūsų organizacijoje esi pastebėtas, kaip aktyvi asmenybė ir esi kviečiamas į renginius, paskaitas. Svarbu suprasti, kad savanoriauti galima ir nebūnant LMS dalimi. Savanoriu negali tapti bet kas, todėl, kad šiai veiklai reikia didelio užsidegimo, noro kažką pakeisti, atsakomybės jausmo bei atkaklumo. Aš skatinu visus dalyvauti tokioje veikloje. Esu labai laimingas, jeigu tokių žmonių, kurie užsidegę noru kurti bei atstovauti mūsų miesto jaunimui visoje Lietuvoje, atsiranda ir, tikiuosi, dar atsiras. Man savanorystė yra vienas svarbiausių dalykų gyvenime ir veikloje, kurioje dabar dalyvauju. Savanorystė – tai didžiulė patirtis, vertybių atradimas, galimybė būti atsakingu ir atkakliu. Savanoriška veikla mane moko nesustoti vidury kelio, moko visą laiką eiti tolyn ir siekti savo tikslo“. Darius (17 metų): „Kai savo noru pasisiūlai kažkam padėti – tai yra savanorystė. Padarai gerą darbą ir jautiesi didvyriškai. Geriausia savanoriauti ten, kur priima, ten kur laukiama pagalba, kaip talkoje – renkant šiukšles“. Dovilė (16 metų): „Kas man yra savanorystė? Kai darai gerą darbą kitam, kai dalyvauji su kitais, kad kažkam būtų geriau, ar platintum naudingą idėją, kuri skleistų gėrį, šypsenas, meilę ir padarytum pasaulį gražesne ir mielesne vieta gyventi“. Augustė (15 metų): „Man savanorystė yra gero darymas savo noru, nesitikėjimas atlygio ir niekieno neverčiamas darbas“. Edita (15 metų): „Savanorystė – tai ne tik gero darbo darymas kitam, tai ir gero darymas sau“. Rytis (14 metų): „Savanorystė – tai atstovavimas ir savo interesams, jei esi linkęs daryti gerus darbus“. Ieva (14 metų): „Savanorystė – tai nuoširdus norėjimas padėti kitiems, nesiekiant naudos sau. Tai darbas be atlygio, tačiau savanoriaudami gauname neįkainojamos patirties ir neišdildomų įspūdžių, plečiame akiratį“.