Šarūnas Vaitkus: „Mes visi turime sukurti miestą“

Ketvirtojoje Palangos mero veiklos ataskaitoje – darbai miestui, poilsiautojams, verslininkams ir gyventojams Trečiadienio vakarą S. Vainiūno meno mokyklos salėn susirinkusiems Palangos bendruomenės nariams miesto meras Šarūnas Vaitkus pristatė praėjusio pusmečio veiklos ataskaitą. Porą valandų trukusiame susitikime su gyventojais meras ne tik vardijo savo ir visos komandos – Tarybos ir Savivaldybės administracijos darbuotojų – atliktus darbus bei artimiausiu metu numatomus pradėti įgyvendinti projektus, bet ir atsakė į palangiškiams svarbius klausimus. O susitikimo pabaigoje akcentavo: „Mes visi turime sukurti miestą“.

Ketvirtoji ataskaita
visuomenei
„Regis, ne taip ir seniai – gruodžio mėnesį – šioje salėje miesto meras Šarūnas Vaitkus, žmogus, išties sergantis miesto problemomis, ieškantis, kaip jas spręsti ir sprendžiantis, pristatė, kas buvo nuveikta per praėjusių metų antrąjį pusmetį. Gerų darbų kraitė pasipildė, ir dabar mums visiems bus pristatyta, kas nuveikta ir kas planuojama nuveikti“, – į susirinkusiuosius salėn prabilo mokyklos direktorė Virginija Marozaitė, pakvietusi visus pasiklausyti jaunųjų pianisčių dueto atliekamų kūrinių.
Į tribūną pakilęs Š.Vaitkus visų pirma pabrėžė, jog jis pristatąs ne vien savo, bet ir visos Tarybos bei „nematomo fronto“ – Savivaldybės administracijos – darbuotojų dėka miestui ir jo žmonėms nuveiktus darbus.
Tuo pačiu jis priminė, jog viena iš 2011 m. kovą keturių centro dešiniųjų partijų pasirašytos koalicijos programos dalis numatė, jog miesto vadovas kas pusmetį gyventojams pateiks ataskaitas, kaip vykdoma ši iš valdančiąją daugumą sudariusių partijų programų sudaryta bendra programa. Ši ataskaita – jau ketvirtoji.

Miestui – Kurhauzas,
salės ir švari Rąžė
Pradėdamas savąją ataskaitą meras priminė, jog pačioje koalicijos sutartyje numatytieji darbai išdėlioti punktais. Pirmasis jų – „Miestui“.
Miestui per šiuos metus nuveikta išties nemažai. Visų pirma buvo paminėta, jog, nepaisant visų Kurhauzo bendrasavininkų – Jackų šeimos – trukdymų ir teisminių ginčų, Kurhauzo restauracija tęsiama, ir tikimasi, jog lapkričio pabaigoje miesto bendruomenei ir svečiams naujai atgimęs vienas kurorto simbolių atvers duris.
Pasidžiaugta, jog sparčiai kyla pernai spalį pradėtas statyti daugiafunkcinis sporto kompleksas, kurį planuojama atidaryti ateinančių metų kovą. Be to, yra užsakytas projektas bėgimo takams sutvarkyti, rengiamas projektas vadinamai atsarginei futbolo aikštei įrengti.
Labai svarbiu ir taip pat sparčiai pirmyn judančiu darbu meras įvardijo Vasaros estrados rekonstrukciją, įrengiant jos vietoje ne tik visus metus veiksiančią ir aukščiausios prabos kultūros renginius pritrauksiančią koncertų salę, bet ir kultūros centrą bei meno mokyklą. Konkursą techniniam rekonstrukcijos projektui laimėję „Uostamiesčio projekto“ architektai jau ne tik parengė, bet ir suderino techninį projektą, ateinančią savaitę turėtų būti gautas leidimas statybai. Pati statyba, po visų reikalingų viešųjų pirkimų rangovui parinkti procedūrų, turėtų prasidėti rudenį, nes vasarą 40 metų švęsiančioje estradoje dar vyks renginiai.
Paminėjo meras ir rudenį prasidėsiančią Palangos aplinkkelio statybą: nors tai ne paties miesto projektas, bet kurortui jis labai svarbus ir reikalingas, kad pro jį neplauktų išties milžiniški srautai link sienos su Latvija važiuojančių automobilių.
Pasidžiaugta, kad sprendžiasi vilos „Anapilis“ restauracijos klausimai: baigiamas rengti projektas, pateikta paraiška Kultūros paveldo departamentui dėl lėšų, ir, kiek žinoma, pagal pateiktųjų projektų eilę, „Anapilis“ yra antroje pagal svarbą vietoje.
Be to, toliau vyksta Rąžės, Ošupio ir Žiogupio ekologinės būklės gerinimo projektas, ir iki vasaros vidurio bus išvalyta per centrinę miesto dalį tekančios Rąžės atkarpa.

Poilsiautojams bei
verslininkams
Iš darbų, kurie nuveikti dėl poilsiautojų, meras išskyrė spalio 17-ąją prasidėjusias ir sparčiai į priekį judančias 4 mln. Lt kainuosiančias modernaus kempingo Nemirsetoje statybas, kurių pirmasis etapas bus baigtas iki šių metų lapkričio, o visas projektas bus įgyvendintas 2014-aisiais.
Paminėtas tęsiamas Birutės parko rekonstrukcijos projektas, kurio antrajam etapui skirta 3 mln. Lt bei jau prasidėję Gintaro muziejaus pritaikymo reprezentacijai ir turizmui darbai.
Neužmiršta ir tai, jog jau sutvarkyta paplūdimio infrastruktūra, kuriai įrengti Vyriausybė šiemet skyrė 300 tūkst. Lt – paklota apie 1 tūkst. 800 kv. m medinių takų į Palangos ir Šventosios paplūdimius. Priminta, jog ir šiemet 500 metrų paplūdimio ruožas prie Birutės kalno įvertintas Mėlynąja vėliava.
Taip pat meras pasidžiaugė, jog koalicijos sutartyje numatytas įsteigti Savivaldybės viešosios tvarkos skyrius sėkmingai darbuojasi: pavyzdžiui, ne be jo specialistų pagalbos pavyko bendrovę „Palink“ įtikinti pagaliau išardyti jai priklausiusius griuvėsius ir sutvarkyti šią teritoriją, „pridengtas“ akis badęs buvusios pirties pastatas Ganyklų g., tvarkomas kioskų balaganas J. Basanavičiaus g. – iki šio sezono pradžios pavyko iškeldinti arba deramai sutvarkyti apie 28 laikinuosius statinius.
Dideliu laimėjimu įvardinta tai, kad pasirašytos taikos sutartys su dviejų „įšaldytų“ statybų savininkais, ir rudenį turėtų prasidėti darbai buvusių „Jūratės“ baseino ir poilsio namų „Eglė“ vietose.

Gyventojams – nuo
katilinių iki autobusų
stoties
Kalbėdamas, kokie darbai nuveikti dėl gyventojų, meras akcentavo šilumos ūkio klausimus. Jau įgytas biokuro katilas, kuris bus pastatytas Palangoje, artimiausiu metu bus perkamas Šventajai skirtas katilas. Taip pat priminta, jog šilumos mazgų priežiūra, nors ir sunkiai, perėjo į „Palangos šilumos tinklų“ rankas. Paskaičiuota, kad Savivaldybei pavaldžiai įmonei perėmus šiuos darbus, šilumos suvartojimas sumažėjo iki 11 proc.
Toliau palangiškiams priminta, jog jau parengtas naujojo Savivaldybės administracinio pastato Vytauto g. 112 rekonstrukcijos techninis projektas bei patalpų išdėstymo planas, beje, ten jau darbuojasi statybininkai. Tiesa, techninio projekto rengimas pačios Savivaldybės jėgomis užsitęsė – tą darbą buvę galima atlikti greičiau. Tačiau diena, kai visi po Palangą išsibarstę ir sunkiai gyventojams pasiekiami Savivaldybės administracijos skyriai susiburs po vienu stogu, artėja.
Paminėta ir tai, jog, nutraukus sutartis su privačia ritualines paslaugas teikusia įmone, kuri per 10 metų nieko nepadariusi laidojimo namams atnaujinti, ir juos perėmus Savivaldybės valdomai įmonei „Palangos komunalinis ūkis“, laidojimo namai jau renovuojami, ir rugsėjo mėnesį jie bus iš pagrindų sutvarkyti. Be to, bus kapinėse įrengtas apšvietimas (šie darbai jau vyksta). Taip pat rengiamas projektas kolumbariumui, kuris turėtų būti įrengtas naujųjų kapinių šiaurinėje pusėje.
Juda ir dar vienas koalicinėje sutartyje numatytas darbas: rengiamas naujos modernios autobusų stoties su prekybos ir paslaugų kompleksu apleistos aikštelės Klaipėdos pl. 56 vietoje, projektas, kuris turėtų būti baigtas trečiąjį šių metų ketvirtį, ir rudenį turėtų prasidėti statyba.
Paminėta ir prasidėsianti Palangos miesto globos namų rekonstrukcija, kuriai skirta 3 mln. Lt, ir tai, kad jau vyksta Palangos miesto socialinių paslaugų tarnybos patalpų kapitalinis remontas.
Akcentuota, jog, atsižvelgus į gyventojų prašymus bei siekiant butų ūkio įmonės veiklos skaidrumo, šiemet buvo sudaryta galimybė palangiškiams pasirinkti daugiabučių administratorių – arba privatų, arba „Palangos komunalinį ūkį“. Šia galimybe pasinaudojo 21 daugiabutis, dar 6 rengia dokumentus.
Taip pat priminta, jog kovo 15 d. pasirašyta partnerystės sutartis su Aplinkos ministerija dėl 16 daugiabučių namų renovacijos.
Suminėjo meras ir pradėtas įrengti naujas vietas automobiliams statyti Medvalakio bei Kastyčio gatvėse, išvardijo rekonstruojamas gatves: Jūratės, Kęstučio, Kalgraužių, Žvejų.
„Turiu atsiprašyti gyvenančiųjų Žvejų gatvėje, tačiau nėra galimybių gatvę rekonstruoti ne sezono metu: lapkritį baigiasi sutartis su rangovais, ir jei darbai nebus baigti, turėsime daug problemų. Prašau jūsų supratingumo ir kantrybės išgyvenant nepatogumus, tačiau kitąmet turėsime naują gatvę“, – kalbėjo Š. Vaitkus.
Paminėta, jog rengiamas Jūros g. Šventojoje techninis projektas, rekonstrukcija turėtų prasidėti kitąmet. Baigiamas koreguoti Rytų kvartalo gatvių techninis projektas: dalis jo bus baigta liepą, dalis – iki metų pabaigos.
Savo ataskaitos pabaigoje meras dar kartą pasidžiaugė, jog 760 metų jubiliejų švenčianti Palanga yra Lietuvos kultūros sostinė, ir įrodo tai jau vykusiais bei būsimais renginiais.

Renovacijos,
rekonstrukcijos ir kitos problemos
Aplodismentais palydėję mero ataskaitą, žodį perėmė salėn susirinkę palangiškiai. Visi jie dėkojo miesto vadovui ir jo komandai už akyse gražėjančią Palangą, atliktus, atliekamus ir planuojamus darbus. Tačiau iškelta ir problemų bei užduota klausimų, tiesa, ne visi jie susiję su mero ir Savivaldybės veikla bei kompetencija.
Pavyzdžiui, teirautasi, kodėl renovacijos kaina kiekvienam butui skaičiuojama pagal jo kvadratūrą – esą toks principas nėra teisingas. Tačiau, kaip paaiškėjo, taip numatyta Civiliniame kodekse.
Priekaištų išsakyta dėl neseniai vykusių seniūnaičių rinkimų organizavimo – gyventojai stebėjosi, kodėl taip mažai informacijos apie juos buvo. „Mūsų seniūnaitijoje rungėsi trys pretendentai. Gerai, kad E. Simutį pažįstu. O su kitais susipažinau tik rinkimų dieną prie salės durų, – ironizavo Palangos miesto seniūnaitijos seniūnaičio rinkimuose dalyvavusi ponia.
Šventojiškių vardu klausimus uždavė seniūnaitis Ramutis Šeštokas. Jis priminė, jog prieš pusę metų meras sakęs, jog Šventojoje surinkti „pagalvės“ mokesčio pinigėliai liks miesteliui. Tačiau net nežinoma, kiek jų buvo surinkta; teiravosi, kodėl Šventosios paplūdimyje iki šiol nėra nei vienos kabinos ir kodėl ne tik nepastatoma nei vieno padoraus tualeto, bet ir esantys tebėra užrakinti. Ir apskritai: žiūrint į sutvarkytą Palangą ir priešingą Šventąją, susidaro įspūdis, jog miesteliu „centrinė“ valdžia nesirūpina. Meras sakė, jog pasidomėsiąs dėl „pagalvės“ mokesčio pinigų ir kiek jų ten buvę – 7 ar 30 tūkst., o dėl apleisto miestelio sakė, jog patys šventojiškiai neturėtų kurti tokio balagano, koks yra dabar įvairiausio dydžio kioskeliais užverstoje Jūros gatvėje.
„Mes darom, ką galim – ieškom apleistų pastatų ir sklypų savininkų, tačiau jie, gyvenantys kituose miestuose, sunkiai sugaudomi, nors Viešosios tvarkos skyriaus specialistai deda visas pastangas ir net patys važiuoja iki pat Vilniaus jų ieškoti. Galų gale, juk neįmanoma per porą metų padaryti to, kas nebuvo daryta 20 metų. Be to, mes visada pirmiausiai tvarkome Palangą, o paskui Šventąją, Jau šią savaitę pradedame tvarkyti ir miestelį, ir paplūdimius“, – sakė meras, pridūręs, jog Šventosios problemų eskalavimas panašus į politikavimą.
Įvyko proveržis
Žvejų g. gyventojai teiravosi: jeigu jau nėra galimybės, kad darbai nevyktų sezono metu, gal bent įmanoma kaip nors „suvaldyti“ rangovus – mat būta tokių situacijų, kad į darbus išvykę automobilius kiemuose palikę gyventojai grįžę pamatė, kad išvažiuoti iš kiemų jau nebepavyks. Klausta, ar nenumatyta pakeisti vandentiekio vamzdyno bei ar nėra galimybės gatvę padaryti platesnę. Pastarosios galimybės, pasirodo nesą, vandentiekio vamzdyno keisti projekte nenumatyta, o rangovus meras žadėjo drausminti.
Priminta ir vasaros naktų triukšmo problema senojoje Palangoje. Paaiškinta, jog nuo birželio pirmosios vasaros sezono metu naktimis bus draudžiamas automobilių eismas nuo Vytauto g. iki jūros vedančiomis gatvėmis. Draudimas negalios čia gyvenantiems palangiškiams bei privačiam sektoriui ar poilsinėse apsistojusiems svečiams.
Priekaištų išsakyta kai kuriems Savivaldybės administracijos darbuotojams, kurie esą netinkamai bendrauja su gyventojais, teirautasi dėl kitų gatvių rekonstrukcijų, priekaištauta tiems Tarybos nariams, kurie esą trukdo darniam darbui, teirautasi, kas kontroliuoja ir kontroliuos, kad būtų nerūkoma atitinkamose zonose.
Poilsiautojas Juras pastebėjo, jog rekonstruotas dviračių takas susiaurėjo; atkreipė dėmesį, kad pareigūnai galėtų dažniau užsukti į naujuosius kvartalus ir drausminti automobiliuose pasiliekantį nakvoti ir triukšmauti jaunimą; išreiškė susirūpinimą, kad Palanga netenkanti savo žaliojo rūbo.
„Nuo vaikystės atvažiuoju į Palangą. Mačiau jos nuopuolį ir pastebiu dabartinį renesansą ir galiu pasakyti: įvyko proveržis“, – sakė Palangos svečias.