Šarūnai, esate už gėjus, prieš niekadėjus, ar kaip?

Rugsėjo pabaigoje įvyko didžiausios šalies valdančiosios partijos, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, TS-LKD, suvažiavimas. Jame dalyvavo ir saujelė palangiškių, tarp jų – ir partijos kurorto skyriaus pirmininkas Šarūnas Vaitkus.

Net ir akyliau pervertęs žinių portalų puslapius, stebiuosi: apie suvažiavimo diskusijas, partijos pirmininko ir jo pavaduotojų rinkimus – ne šnipšt.

Toks įspūdis, kad įvyko ne TS-LKD, kuri dar neseniai postringavo apie įgyvendintas  demokratines partijos pirmininko rinkimo taisykles, o koks nors Tarybų Sąjungos (TSRS) komunistų partijos suvažiavimas, kuriame visi vieningai paploja – „uraaa“ šlovingai partijai ir šviesiam komunistiniam rytojui!

Tad, chm, Gabrielius Landsbergis buvo tiesiog paskirtas paskutinei pagal partijos statutą partijos pirmininko kadencijai, ar ne?

Na, taip, taip – „kovido“ pandemija, pabėgėliai – ne pyragas, o gal dar ir ateiviai užpuls Lietuvą? Kokie čia dar rinkimai?

Iš konservatorių suvažiavimo nušvietimo šalies žiniasklaidoje įsiminiau tik vieną dalyką – kad partnerystės įstatymas – aha, su leidimu Jonui ir Petrui sudaryti ją! – tikrai bus.

„Rėmiau, remiu ir remsiu partnerystę,“ – dievagojosi suvažiavime premjerė Ingrida Šimonytė, kuri iki šiol neįstojo į Tėvynės Sąjungą. 

Jai konservatorių sąmbūryje dėl partnerysčių antrino ir „Laisvės“ pirmininkė, Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos ministrė Aušrinė Armonaitė: „Tikrai bus!“

Ankstesniuose partijos suvažiavimuose sublizgėjęs Š. Vaitkus – 2015 metais net su krikdemiška Irena Degutiene ir TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė Vincė-Vaidevutė Margevičiene buvo išrinktas partijos vicepirmininku, šįkart tūnojo šešėlyje.

Skirtingai nei anksčiau, šįkart „Palangos tiltui“ atsiuntė savo su skyriaus nariais nuotrauką iš suvažiavimo ne su Gabrieliu, o su Irena Degutiene ir senu bičiuliu Andriumi Kubiliumi, be kurio Palanga 2010-2012 metais, Š. Vaitkui apšylant mero poste, būtų musę kandusi.

Šarūną Vaitkų pažįstu jau 10 metų, bet man jo politinė ateitis už Palangos miesto ribų  dabar tapo itin neaiški.

Kaip ir iki šiol man – o jums? – neaiškus jo požiūris į kultūrinius ir vertybinius karus, pavyzdžiui, Stambulo konvenciją, LGBTQ teises.

Akivaizdu, kad jeigu Š. Vaitkus dar svarsto apie gilesnius politikos vandenis, jis turi viešai šnekėti ne tik, kiek lapų Palanga sugrėbia kiekvieną rudenį ir kokius nuostabius senelių namus pastatys „Auska“  koncesininkas, bet ir pasisakyti kitais,  šaliai aktualiais politiniais, ekonominiais klausimais.  Vertybiniais – taip pat.

Ko gero, Š. Vaitkus „pirmąją kregždutę“ ta linkme išleido: interviu vienam portalui rugpjūtį teigė pasigendąs vyriausybės „ryžtingumo“ ir neatmetė, kad kuriuos ministrus „gali tekti keisti.“

Drąsiau, drąsiau, dramblį!

Žinoma, „amžiną“ Palangos mero diplomatiją galima ir dabar puikiai suprasti: savivaldybės Tarybos rinkimai 2023-ųjų pavasarį bus ypatingai nenuspėjami.

Seimas dar šioje rudens sesijoje turėtų pasakyti, kokie po šių rinkimų bus merų įgaliojimai ir svarbiausia – ar merai bus renkami tiesiogiai?

Kaip dieną jau aišku, kad kurorto konservatoriai – jau dabar aiškiausi favoritai būsimuose rinkimuose, turės itin sunkiai atpažįstamą komandą naujoje miesto Taryboje.

Lažinuosi, kad joje nebus FNTT kaltinimus atremiančio Vaido Šimaičio, vertybinio krikdemo Dainiaus Želvio, aktyvaus pensininko Rimanto Antano Mikalkėno, kitų konservatorių iš dabartinės Tarybos.

Gi logika dabar tokia: kokia prasmė „eiti“ į politiką, jeigu dėl „kovido“ kolegos Tarybos nario gyvo nematysi pusę kadencijos?

Bet tikiu, kad Šarūnas Vaitkus savo žvaigždės valandos dar gali sulaukti – konservatorių liberali šeimos poltika, vanagiška politika užsienio politikos klausimais jiems atsirūgs Seimo rinkimuose 2024 metais.

Būtų stebuklas, jeigu išsipildytų A. Kubiliaus „vizija“ – ši konservatorių vyriausybė galėtų dirbti ir dar vieną kadenciją.

O po Seimo rinkimų, jau 2025-aisiais, pasikeis ir TS-LKD pirmininkas – Gabrielius Landsbergis pagal partijos statutą negalės daugiau būti renkamas kitai pirmininko kadencijai.

Kas tuomet taps TS-LKD pirmininku, jeigu partija į juos ateis susiskaldžiusi  po nesėkmingai susiklosčiusių Seimo rinkimų?

Dar vienas konservatorių liberalas?

Nereikia būti toliaregiu, kad TS-LKD krikdemiškas sparnas nesudėjo ginklų.

Bet Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas, kurie dabar yra jo lyderiai, 2025 metais kitiems krikdemiškiems bendrapartiečiams tiesiog atrodys nepatrauklūs ir/ar „užsibuvę“ Seime.

Vadinasi, bus ieškoma trečio varianto partijai vadovauti – taikdario, ne vilniečio, įrodžiusio savo lyderystę regione ir asmeniniame gyvenime.

Tam puikiai tinka Šarūnas Vaitkus, kurį ir prie žaizdos gali pridėti – pagysi, ir kuriam gali leisti vaikui galvytę paglostyti – tas juoksis, ir leisti pas šimtametę senelę statybiniu keltu į trečią aukštą pakilti, ir senolė iki gyvenimo galo vapės, kad Palangos meras – pats geriausias, o kaip vyras – pats gražiausias.

Aha, truputį per dantį merą traukiu, bet, kalbant rimtai, apie jo lyderystę ir magnetines asmenines savybes visi senai žino ir Vilniuje. 

Neabejoju, ir jis pats.

Tačiau Palangos meras, apie kurį ir po šimto metų kalbės – „prie Vaitkaus“, turi pagaliau išdrįsti kalbėti ne tik apie tai, kokia graži yra Palanga ir kaip joje visiems yra gera.

Šarūnai, tu už gėjus, ar prieš niekadėjus, ar kaip?

Linas Jegelevičius

„Palangos tiltas“ redaktorius