Rinkimai pristabdė darbiečių agoniją Palangoje

Panašu, kad Darbo partijos pažadai ir daugiau nei mėnesį per televiziją kartojama mantra „mes žinome kaip“, net ir politiniam sukčiavimui atspariems palangiškiams, regis, susuko protą.
Iki šiol su panašiais pažadais Palangoje greitai sukurti šviesų rytojų į miesto tarybą bandę prasmukti „darbiečiai“ per visus tris savivaldybių rinkimus nuo miesto gyventojų gaudavo per nagus ir likdavo už tarybos borto. Iš Palangos pradingus jų lyderiui V.Žylei „darbiečiai“ Palangoje iš viso neberodė jokių gyvybės ženklų, kol jų neprikėlė merdėjantį Darbo partijos skyrių perėmę Naujosios sąjungos atstovai.
Ne ką geriau Darbo partijos atstovams Palangoje sekėsi ir per Seimo rinkimus. Antai, 2008 metais „darbietė“ Aldona Petrauskienė kurorto rinkimų apylinkėse tegavo 325 balselius.
Tad kas palangiškiams susuko protą, kad už „darbiete“ patapusią Genoveitą Krasauskienę spalio 14 dieną balsavo 958 kurorto gyventojai?
Tai gal ir būtų galima paaiškinti tuo, kad buvusi ilgametė Palangos mokyklos mokytoja ir vadovė mūsų mieste yra geriau žinoma, nei prieš ketverius metus Seimo rinkimuose mūsų palankumo siekusi klaipėdietė A.Petrauskienė. Tačiau ir praėjusiuose rinkimuose vienmandatėje apygardoje Seimo nario mandato siekusi Naujosios sąjungos kandidatė G.Krasauskienė Palangoje tesurinko 392 balsus.
Nepanašu, ir kad per tą laikotarpį kurorto pedagogė sublizgėjo kaip politikė. Priešingai, jos populiarumas mieste dar labiau buvo sumažėjęs. Štai, pernai vykusiuose savivaldos rinkimuose Naujosios sąjungos skyriui vadovavusi G.Krasauskienė tegavo tik 183 pirmumo balsus.
Dabar jau išnykusi Naujoji sąjunga tuomet miesto taryboje teišstenėjo vos du mandatus, kurie dabar virto Palangoje visuomet ignoruotos Darbo partijos vietomis. Per 2011 metų savivaldos rinkimus už Naująją sąjungą balsavę palangiškiai liko apgauti, nes jų balsai galų gale atiteko Darbo partijai, už kurią jie nė neketino balsuoti.
Ko gero net ir pačiai G.Krasauskienei netikėtą sėkmę šiuose rinkimuose lėmė Darbo partijos pažadais apakinti rinkėjai, kurie tik dabar pradeda susivokti ką padarė. Valdyti Lietuvos stumiama žmonių palankumą nesivaržanti pirkti partija, kurios lyderis aiškina būsiąs geriausias Lietuvos premjeras. Pradžiai gal būtų užtekę pabūti geriausiu ūkio ministru, tačiau prieš keletą metų šiame poste supainiojęs privačius interesus jis buvo priverstas gėdingai atsistatydinti.
Tuo tarpu konservatorių kandidato Prano Žeimio patekimas į antrą turą yra gana dėsningas. Užtemus amžino jo varžovo liberalcentristo Raimundo Palaičio saulei, vienmandatėje rinkimų apygardoje jam nebeliko jokių potencialių varžovų.
Už antroje vietoje likusią G.Krasauskienę P.Žeimys Palangoje gavo beveik du kartus daugiau balsų. Jei ne klaipėdiečių simpatijos „darbiečiams“, vietoj palangiškės į antrąjį turą neabejotinai būtų patekusi Liberalų sąjūdžio atstovė, Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė.
Už G.Krasauskienę labiau tikėtinas P.Žeimio konkurentas buvo ir socialdemokratas Danas Paluckas. Juo labiau, kad socialdemokratai Palangoje visuomet turėjo negausų, bet stabilų rinkėjų būrį. Tačiau jauną, karštakošišką ir mažiau patyrusį socialdemokratą prislėgė P.Žeimio politinis autoritetas.
Tiesą sakant, „ant plauko kabojo“ ir per ketverius metus populiarumą gerokai išbarsčiusios konservatorių partijos kandidato šansai. Akivaizdu, kad iš savo vadovavimo miestui laikotarpio nekokius prisiminimus palangiškiams keliantį P.Žeimį rinkimuose „už ausų tempia“ per paskutinius pusantrų metų Palangoje sublizgėjęs kurorto meras Šarūnas Vaitkus.
Jei ne konservatorių valdžios sėkmė tvarkantis Palangoje, P.Žeimys pirmame rinkimų ture nebūtų sulaukęs 1902 palangiškių balsų. Tai net 179 balsais daugiau, nei per 2008 metų Seimo rinkimų pirmąjį turą, kai konservatorių partija jojo ant balto žirgo.
Jei gerų permainų Palangoje nesumažės ir per ateinančius dvejus metus, P.Žeimio pasiekti rezultatai pirmame rinkimų ture yra aiški preliudija į absoliučią Š.Vaitkaus vedamų kurorto konservatorių pergalę ateinančiuose savivaldos rinkimuose.
Nors susumavus Palangos, Neringos ir dalies Klaipėdos rinkėjų balsus P.Žeimio persvara prieš G.Krasauskienę nėra labai ženkli, labiau patyrusio ir žinomo konservatoriaus pergalė antrame balsavimų ture, matyt, mažai kam kelia abejonių.
Savo kompetencija ir žinių bagažu P.Žeimys atrodo gerokai pranašesnis už savo varžovę. Visos rinkimų kampanijos metu, be bendros nuotraukos su V.Uspaskichu ir žadamų permainų, taip ir neteko išgirsti, kaip pati G.Krasauskienė įsivaizduoja savo darbą Seime, ką ji mano apie šalies ekonomiką, socialinę politiką ar šalies energetinės nepriklausomybės būdus.
Seime net ir atsidūrusios G.Krasauskienės įtaka politiniame gyvenime būtų nepalyginamai menkesnė. Kad Darbo partijos frakcijoje palangiškei atitektų statistės vaidmuo, įrodo ir daugiamandatės apygardos rinkimų sąraše jai skirta tik 64 vieta.
Be to, sunkiai būtų įsivaizduojamas ir į Seimą patekusios Palangos taryboje opozicijoje esančios partijos skyriaus vadovės bendradarbiavimas su miesto valdžia.