„Ramybės“ galerijoje tapybą papildė juvelyrika

„Ramybės“ galerija Palangoje tęsia vasaros parodų ciklą. Čia eksponuojamos galerijos bičiulių Palangoje tapytojų Dalios Kirkutienės ir Adelės Liepos Kaunaitės parodos. Jas papildė taip pat ne pirmus metus su „Ramybės“ galerija draugaujančio juvelyro Vaido Gaižausko šiuolaikinės juvelyrikos paroda “Evoliucija”, kurios atidarymas įvyko vakar, liepos 28-ąją.

Juvelyrikos fantazijomis perteikta „Evoliucija“

Juvelyrą Vaidą Gaižauską trumpai galima įvardinti taip: juvelyrikos fantazijų meistras. Nuo mažų dienų žavėjęsis menu ir kūryba, augdamas ir bręsdamas išbandęs įvairiausias technikas – nuo medžio drožybos, tapybos aliejumi iki metalo plastikos, kūrėjas ir dabar vis dar kartais paima į rankas teptuką – 2020-ųjų vasarą „Ramybės“ galerijoje, be juvelyrikos, buvo pristatyta ir jo akvarelių paroda, – bet tikroji jo aistra yra juvelyrika.

V. Gaižauskas yra prisipažinęs, kad jį iki šiol džiugina tai, kaip taurieji metalai paklūsta žmogaus rankai ir kaip iš paprastos sidabro plokštės įmanoma sukurti meno kūrinį, kuriuo galima ne tik gėrėtis, bet ir dabintis.

„Man labai patinka minimalistinis ir architektūrinis stilius. Savuosius darbus stengiuosi padaryti praktiškus ir patogius, pritaikytus šiuolaikinei moteriai“, – apie savo skurtus papuošalus, kuriuose  persipina lietuviškas subtilumas ir ispaniška aistra gyvenimui yra sakęs juvelyras. – Daug eskizuoju, turiu kalnus pripaišytų sąsiuvinių. Nuo pradinio eskizo iki baigto kūrinio kartais praeina ir keleri metai. Nemėgstu kurti pagal užsakymą, pagautas impulso darau tik tai, ką noriu daryti tuo metu. Labiausiai mėgstu kurti žiedus. Patinka juos puošti safyrais ir briliantais“.

„Ramybės“ galerijoje pristatęs juvelyrikos parodas „Netikėti posūkiai“, „Vieno degtuko istorija“, „Akcentai“, šią vasarą V. Gaižauskas grįžta su naujausia šiuolaikinės juvelyrikos kūrinių kolekcija „Evoliucija“.

Magiškasis „Žvėris iš Oro“

Apie tapytoją Adelę Liepą Kaunaitę, surengusią daugiau nei 30 personalinių parodų, dalyvavusią daugiau nei 50 jungtinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, beveik trijose dešimtyse tarptautinių plenerų ir performansų, menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė yra rašiusi: „Kaunaitės monumentalumas vienu metu ir didingas, reprezentuojantis gamtos reiškinių taurumą, ir žaismingas, spalvotas, nuotaikingas. Jos kompozicijos kviečia neapleisti savo šaknų, išsikerojusių gamtos įvairovėje“. 

Ji taip pat pabrėžė, kad tapytojos, parengiančios išskirtinius savo parodų pristatymus, žodinė ir vaizdinė kūryba sudaro nedalomą visumą: „Siužetus autorė skolinasi iš savo pasąmonės gelmių. O šios gelmės turtingos, painios ir žavingos. Adelė moka įsiklausyti į savo vidinius virpesius ir juos perteikti. Geba užkrėsti jautrumu savo vidiniam balsui ir žiūrovą. Užsikrėtusi laisvos pasąmonės bacila, pradedu suprasti šios autorės darbus“. 

Dailininkės  drobės pulsuoja spalvingumu ir išskirtinumu kaip ji pati. Paveiksluose atsispindi ryšys su artima aplinka, gamta, tačiau kitokioje - simbolinėje, magiškoje dimensijoje. Visa tai – ir „Ramybės“ galerijoje pristatomoje  parodoje „Žvėris iš Oro“, kurioje – naujausi, dar niekur neeksponuoti A. L. Kaunaitės darbai, nunešiantys žiūrovą į mistikos pasaulį ir panardins į susimąstymo klodus. Perskaičius tapytojos sukurtąjį parodos anonsą ir sekant drąsius jos potėpius žiūrovas ieškon atsakymų: ar gali gimti Žvėris iš Oro? Ar galime kvėpuoti užterštu oru ir nebūti žvėrimis, ar Oras gali būti užterštas? Ar menas padarys pasaulį geresnį?

Žalsva „Mėtinės vasaros“ vėsa

Dalia Kirkutienė įsiliejo į tapytojų būrį su ryškiu savo braižu. Jos tapyba labai dekoratyvi, orientuota į optinį meną. Drobės švyti išplaukusiu, tarsi išdidintu vaizdu. Mirgėjimas sukelia paslapties iliuziją. Jos teptukas drąsiai manipuliuoja motyvais: peizažu, augalais, gyviais.

Pasak menininkės, kūrybiška vaikystės namų atmosfera, tėvų suteikta laisvė gyvenime rinktis tai kas įdomu, atvedė ją į Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo tekstilės meną. Pasiblaškiusi tarp įvairiausių veiklų ir darbų, nors ir visi jie buvo susieti su menais, nuo 2004-ųjų ji visiškai atsidavė tapybai. Labai greitai suradusi savo tapymo stilių, pagal kurį tapo atpažįstama – drobę nuklodavo spalvotais kvadratėliais, o nuo 2017 metų iš į tam tikruose rėmuose įspraustų kompozicijų peršoko į, rodos nesibaigiančias, atviras, abstrakčias ir gana gaivališkas drobes.

„Dabartinis mano tapymo stilius – tai pasąmonės vaizdinių užfiksavimas, kai galutinio vaizdo neturi nei eskizuose, nei galvoje. Tarytum viskas priklauso nuo tavęs ir tavo judesių, tačiau galutinis rezultatas ir tas netikėtumo jausmas išduoda, kad tu esi tik įrankis – tarpininkas.  Kartais lengvai ir grakščiai, kartais kiek sudėtingiau ir ilgiau dėliojasi tonai ir pustoniai, o kartais lyg atsitiktinai, bet į vietą nukritęs dažų lašas, užbaigia viso paveikslo kompoziciją. Man labai svarbu, kad mano darbuose jaustųsi šviesa, judesys ir erdvė“, – pasakojo D. Kirkutienė, prisipažinusi, kad „Mėtinė vasara“ sugulė ant drobių, išgavus vėsų nepaprastai tyrą, žalsvą atspalvį – ši spalva tapytoją užbūrė ir nejučia nugulė net keliose drobėse.

„Ramybės“ galerijos informacija