„Pušyne“ aplenkia neviltis ir atsiranda viltis pasveikti

Palangoje įsikūrusiame poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ pacientų sveikata rūpinasi darni specialistų komanda. Pacientų širdies sveikata reabilitacijos centre besirūpinanti gydytoja kardiologė ir fizinės medicinos reabilitacijos gydytoja Irena Barkauskienė teigė, jog nuo to, kaip dirba mūsų kūno variklis, priklauso ir gyvenimo kokybė. „Širdis – pagrindinis žmogaus organas. Reikia ją branginti, saugoti, tausoti, nes nuo širdies darbo priklauso viso žmogaus organizmo veikla. Kuo geriau šis organas dirba, tuo geresnė žmogaus gyvenimo kokybė“, – tikino specialistė.

Polinkis – nuo vaikystės
Kalbėdama apie profesijos pasirinkimą, kardiologė I. Barkauskienė pasakojo, jog jo šaknys slypi jau vaikystėje. „Nuo vaikystės mylėjau žmones. Būdama maža mergaitė bandžiau gydyti lėlytes, žaisliukus, – galbūt tai turėjo įtakos profesijos pasirinkimui“, – sakė medikė. Polinkis rūpintis ir globoti – ne vienintelė priežastis, nulėmusi specialistės gyvenimo kryptį – I. Barkauskienė pasakojo, jog didelę įtaką jai taip pat padarė giminėje buvę medikai. „Mūsų giminėje dar iki manęs buvo medikų. Ir tie pokalbiai su jais, kaip gali padėti žmogui, jų gyvenimo kelias, gebėjimas gydyti žmones tikriausiai taip pat labai prisidėjo prie mano pasirinkimo pasukti tuo keliu. Niekas manęs neskatino ir nevertė – tai buvo mano pačios pasirinkimas, – pasakojo kardiologė. – Ko gero, nesigailiu, kad einu šiuo keliu. Džiaugiuosi, kad pasirinkau šią specialybę“.
Pasiteiravus, kodėl iš daugelio medicinos sričių pasirinko būtent kardiologiją, pašnekovė sakė, jog iš pradžių buvo tiesiog noras studijuoti mediciną, o kryptį pasirinko jau studijuodama. „Širdis – pagrindinis žmogaus organas. Reikia ją branginti, saugoti, tausoti, nes nuo širdies darbo priklauso viso žmogaus organizmo veikla. Kuo geriau šis organas dirba, tuo geresnė žmogaus gyvenimo kokybė“, – įsitikinusi specialistė.

„Pušyne“ dirbti gera
Pabaigusi studijas I. Barkauskienė iš pradžių dirbo Palangoje, tačiau vėliau išvyko į Kauną toliau studijuoti. Kaune specialistė įsidarbino reabilitacijos ligoninėje, bet po kurio laiko likimas medikę vėl grąžino į kurortą. „Palangos „Baltijos“ sanatorijai reikėjo medikų. Galvojau, kad ir padirbėsiu, ir kartu pailsėsiu prie jūros, tačiau man pasiūlė etatą. Palangoje esu nuo 1999 metų“, – apie naują pradžią Palangoje pasakojo pašnekovė.
Palangos centre „Pušynas“ pradėjus kurtis reabilitacijos skyriui, I. Barkauskienė buvo pakviesta čia dirbti. „Dirbu centre jau septynerius metus. Darbu džiaugiuosi – pas mus labai geras kolektyvas: vienas kitam padedame, suprantame. Gydytojas A. Šatas – labai geras vadovas. Mes čia dirbame kaip viena komanda: kartais ir žodžių nereikia – ir be jų vienas kitą suprantame. Ir aptarnaujantis personalas puikus, mityba labai gera, ligoniai gauna tinkamą priežiūrą. Ir vieta mūsų centro labai gera – visai prie pat jūros“, – džiaugėsi specialistė.

Pacientai grįžta
Gerą specialistų darbą netruko įvertinti ir pacientai – pašnekovė džiaugėsi, jog yra nemažai tokių, kurie kasmet grįžta į „Pušyną“. „Nebereikia reklamos, ji eina iš lūpų į lūpas, ligoniai papasakoja vienas kitam. Grįžta kardiologiniai ligoniai po vienos intervencijos, po kraujagyslių plėtimo – tai reikia koreguoti kasmet. Ir tie, kurie pasirinko sveikatinimo programas, grįžta kasmet – kartais net po du kartus per metus“, – pasididžiavimo neslėpė specialistė.
I. Barkauskienė pasakojo, jog pacientui atvykus į centrą, jam sudaromas individualus gydymo priemonių planas, labiausiai tinkantis konkrečiam žmogui. Pasak specialistės, paslaugų pasirinkimas centre yra tikrai nemažas: tai ir kineziterapija, ir ergoterapija, purvo bei kitos sveikatinimo procedūros, kurios kiekvienam ligoniui parenkamos atsižvelgiant į jo sveikatos būklę. „Pagal poreikį pas mus teikiamos ir psichoterapinės bei socialinės paslaugos. Jei pastebime, kad ligoniui sunku susitaikyti su savo būkle, psichologė mielai ateina, pabendrauja su juo“, – kalbėjo kardiologė.
Pasidomėjus, kokiomis ligomis sergantys ligoniai sudaro didžiąją dalį jos pacientų, kardiologė tikino, jog atvykstančiųjų būklė būna labai įvairi. „Atvyksta ligoniai po miokardo infarkto, koronarų šuntavimo operacijų, elektrokardiostimuliatoriaus implantavimo, širdies ritmo sutrikimų korekcijų operacijos“, – vardijo medikė.

Lemia daugelis veiksnių
Kasdien su sunkių būklių kardiologiniais ligoniais susidurianti specialistė teigė, jog išsivystyti šie sutrikimai gali dėl daugelio veiksnių. „Dažniau šie sutrikimai yra ne paveldėti, bet atsiradę gyvenimo eigoje. Juos atsirasti skatina labai spartus gyvenimo tempas, veikia psichoemociniai faktoriai, dėl to atsiranda kraujagyslių pakitimai, didėja cholesterolio kiekis kraujyje. Sergant cukriniu diabetu kenčia kraujagyslės, atsiranda jų pakitimų, taip pat nutukimas, padidėjęs kraujo spaudimas susijęs su širdies ligomis. Reikėtų sekti arterinį kraujo spaudimą, cukraus kiekį kraujyje, stebėti širdies darbą – greičiau plakdama ji greičiau nuvargsta, atsiranda širdies nepakankamumo požymių“, – kalbėjo I. Barkauskienė.
Kita, gerokai mažesnė, kardiologų pacientų grupė – ligoniai su įgimtomis patologijomis. „Paveldimumas, ne kiekvienoje kartoje, tačiau daro įtaką. Jei tėveliai sirgo širdies ligomis, tai ir ateities kartoms dera atkreipti dėmesį, nes gali būti paveldimų patologijų“, – sakė pašnekovė.
Kardiologė pastebėjo, jog šiandienos žmogus per mažai dėmesio skiria savo sveikatos būklei, neretai nepastebi ankstyvųjų ligų simptomų, ignoruoja pradinius požymius – per didelį kraujo spaudimą, didesnį cholesterolio kiekį kraujyje, nemoka valdyti streso, kuris taip pat yra širdies ligų faktorius, todėl į gydytojus ligoniai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai organizme jau būna įvykę ryškūs kraujagyslių pakitimai, išprovokuojantys ūmias situacijas.

Kreiptis kuo anksčiau
Kalbėdama apie širdies ligas, specialistė akcentavo, kaip svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmuosius pavojaus signalus ir laiku kreiptis į gydytojus. „Jei jaučiamas sunkumas, spaudimas už krūtinkaulio, dusulys net nedidelio fizinio krūvio metu, silpnumas, galvos svaigimas, oro stoka, jei mažėja fizinio krūvio tolerancija – tarkime, anksčiau žmogus galėjo greičiau vaikščioti, panešti sunkesnį nešulį, užlipti laiptais nejausdamas jokio diskomforto, o dabar taip nebėra, reikia būtinai atkreipti į tai dėmesį ir kreiptis į specialistus“, – tikino širdies žinovė.
Pajutus, kad širdis dirba neritmingai, vartosi, nereikėtų į tai numoti ranka. „Reikėtų pasidomėti, nuo ko taip atsitiko. Jei ši būklė kartojasi dažnai, būtinai reikia susirūpinti – tai gali būti pirmieji širdies ligos požymiai“, – perspėjo specialistė.
Kartais pasitaiko, kad žmogui maudžia, duria širdį, tačiau kardiologai neranda jokių pokyčių. Specialistės teigimu, tokiais atvejais reikėtų ieškoti kitos priežasties. „Reikėtų pažiūrėti, ar nėra stuburo patologijos, nervų sistemos išsekimo – stuburo pokyčių ir širdies simptomai labai panašūs. Bet į kitus specialistus dera kreiptis tik atmetus kardiologinę ligą – pirmiausia dera kreiptis į kardiologą“, – įspėjo medikė.
Pasiteiravus, ar artimieji gali įtarti, jog jų giminaičiui kažkas negerai su širdimi, kardiologė teigė, jog ankstyvojoje stadijoje tai pastebėti sunku. „Jei širdies liga toli pažengusi, žmogus gali būti blyškesnis, lūpos mėlynesnės, bet ligos pradžioje šie požymiai nėra pastebimi“, – kalbėjo I. Barkauskienė.

Susirgimų daugėja
Kalbėdama apie savo pacientus, kardiologė apgailestavo, kad kardiologinių susirgimų nuolat daugėja – specialistė tai siejo su didėjančiu gyvenimo tempu, nuolat žmonių patiriamu stresu.
Specialistės teigimu, didesnę riziką sirgti širdies ligomis patiria jautresni žmonės, daugiau psichoemociškai dirbantys, persitempiantys darbe, nesureguliavę darbo ir poilsio režimo. „Jei žmogus neatostogauja vieną kartą per metus, širdies raumuo nuvargsta. Nuovargis, įtampa, emocinis krūvis – šias priežastis reikia būtinai šalinti, norint, kad širdis būtų sveika. Žmogus turi pats sau padėti – nors po trisdešimt minučių kasdien reikėtų pasivaikščioti, nes fizinis krūvis yra būtinas“, – sakė pašnekovė.

Būtina profilaktika
I. Barkauskienė teigė, jog susirūpinti savo širdimi derėtų gerokai anksčiau negu ji ims siųsti pavojaus signalus – organizmo variklio būkle derėtų rūpintis dar esant sveikiems. Pasak specialistės, norint, kad širdis dirbtų tinkamai ir būtų sveika, derėtų domėtis tuo, ką dedame ant stalo. „Širdies darbui mityba daro didžiulę įtaką. Rūpinantis širdimi derėtų atsisakyti riebaus, aštraus maisto, rūkytos mėsos gaminių, rinktis kalakutieną, veršieną, triušieną, daugiau valgyti vaisių, daržovių, žuvies. Rudenį gerai būtų kasdien suvalgyti nors po porą obuolių. Vasarą daugiau prakaituojame, todėl netenkame kalio – jo trūkumas gali skatinti širdies sutrikimus. Reikia gerti pakankamai skysčių, kad kraujas netirštėtų, kad nebūtų pakankamai galimybių susidaryti trombams. Vienam kūno svorio kilogramui reikėtų išgerti 30 mililitrų paprasto vandens – tokia yra norma. Taip pat labai naudinga prabudus ryte išgerti stiklinę vandens“, – patarė kardiologė.
Ne paslaptis, kad šiandien žmonės per mažai juda, renkasi labiau sėslų gyvenimo būdą, kuris tikrai neprisideda prie širdies sveikatos. I. Barkauskienė patarė net ir visai sveikiems žmonėms nepamiršti fizinio krūvio naudos. „Gydomoji mankšta ir fizioterapija pas mus taikomos ir širdies ligoniams, ir kitiems pacientams. Ir sveikiems žmonėms reikia pasimankštinti. Kvėpavimo mankštelės, kasdieniai judėjimo pratimai yra naudingi. Tik reikia atsižvelgti į sveikatos būklę – jei yra rimti širdies pakitimai, nedera sunkiai nešti, kardiologiniams ligoniams negalima kelti rankų į viršų – viskas turi būti pečių lygyje. Ir ligoniams, ir sveikiesiems dera vengti sunkių apkrovų – jei nešulys sunkus, jį reikėtų nešti abiejose rankose. Bet fizinis krūvis visiems reikalingas: galima sode pasidarbuoti – darbas lauke suteiks dar ir teigiamų emocijų“, – patarimais dalijosi kardiologė.

Tenkina viskas
Palangos poilsio ir reabilitacijos centre „Pušynas“ besigydanti pacientė, Kelmės diabeto klubo vadovė Larisa Rarovskaja tikino esanti visiškai patenkinta čia suteikiamomis paslaugomis. „Kenčiu nuo visų diabeto komplikacijų. Esu prižiūrėta. Čia mane tenkina viskas: man čia nereikia virti maisto, labai džiaugiuosi čia dirbančia dietos seserimi Jovita Myzakiene, kuri kasdien ateina ir pasiteirauja, ar maistas tenkina. Aš negaliu valgyti daugelio produktų, o čia aš gaunu tinkamą maistą. Turiu širdies stimuliatorių, man persodinta kraujagyslė, todėl sveikata neleidžia man gauti visų paslaugų, bet čia man parenka ir pritaiko visas įmanomas, pavyzdžiui, mankštinuosi lovoje, negaliu vaikščioti į kineziterapiją, bet gaunu masažus. Esu labai patenkinta – mane išmokė, kaip masažuoti kojas namuose“, – džiaugėsi pacientė.
Tęsdama kalbą apie „Pušyną“, L. Rarovskaja neslėpė dėkingumo. „Yra „Versmė“ Birštone, „Eglė“ Druskininkuose – aš visur buvau, bet man čia geriausia. Čia lankausi jau kokį šeštą kartą, ir man čia gera. Švara, tvarka – noriu padėkoti kambarių tvarkytojoms Simonai Kaminskienei, Janinai Laureckienei, Irenai Šauklytei, kurios rūpinasi švara, taip pat medicinos seselėms. Džiaugiuosi ir gydytojų darbu, noriu jiems pasakyti ačiū: daktaras Mikutis, A. Šatas – šis medikas jau seniai daro viską, kad žmonėms būtų gerai. Tai stiprus endokrinologas, ir jam galiu išdrįsti pasakyti visas savo bėdas“, – atviravo ligonė.
Nemažai sveikatos problemų turinti L. Rarovskaja tikino, jog, gydantis Palangoje, ją aplenkia neviltis. „Man čia nebūna juodų minčių – esu jūros vaikas, mano tėvas buvo jūreivis. Niekur man nėra taip gerai, kaip prie jūros. Jeigu man šiandien norisi kurti eiles, vadinasi, čia mano vieta, čia mano reabilitacija, ir daugiau niekur nenoriu. Labai džiaugiuosi ir Palangos sutvarkymu, kad J. Basanavičiaus gatvėje neįgalus žmogus turi galimybę kas keli metrai prisėsti. Vienintelis minusas Palangoje – kad, autobusui sustojus stotyje, į aikštelę negali įvažiuoti taksi – neįgaliam žmogui, išlipusiam iš autobuso, sunku eiti prie taksi. Reikėtų pagalvoti apie neįgaliuosius“, – sakė pašnekovė.

Klastinga liga
Kadangi pokalbis vyko, galima sakyti, Pasaulinės diabeto dienos išvakarėse, kalba nejučia pasisuko ir apie šią ligą, kuria pasaulyje kasdien suserga vis daugiau žmonių. „Tai yra liga, kurios geriau nebūtų. Tie, kurie ja neserga, yra toli nuo tos ligos, sako, kad tai yra gyvenimo būdas, bet aš noriu paprieštarauti: negali vaiko vaikystė, priklausoma nuo insulino, būti gyvenimo būdas. Šiandien tokiam vaikui gydyti jau yra įvairių palengvinimų, tačiau jo mamai nepalengvinsi. Man pačiai ši liga diagnozuota 1991 m. Tai baisi, klastinga ir kol kas neišgydoma liga. Ar gali būti gyvenimo būdas amputuoti pirštai ar inkstų nepakankamumas? Jokiu būdu ne. Kad tokių ligų būtų kuo mažiau, turime susivienyti ir kovoti – ir ligoniai, ir medikai, ir valstybė – visi“, – įsitikinusi L. Rarovskaja.
Pasaulinės diabeto dienos išvakarėse „Pušyno“ direktoriaus pavaduotojas reabilitacijai A. Šatas palinkėjo visiems šios klastingos ligos paliestiems ligoniams bei jų artimiesiems kuo daugiau domėtis šiuo susirgimu, kad galėtų kuo geriau kontroliuoti ligą, nes nuo ligos kontrolės labai priklauso ir pacientų gyvenimo kokybė.