Prof. J. Kupčinskas: „Vėžiniai susirgimai taps dominuojančia sveikatos problema“

„Jei pažvelgtume į ateitį po 20–40 metų, tikėtina, jog pagrindine žmogaus mirties priežastimi išsivysčiusiose šalyse taps onkologiniai susirgimai. Nemaža dalis ir mūsų darbų, kuriuos teikėme valstybinei mokslo premijai, buvo skirti uždegiminių virškinimo sistemos ligų tyrimui. Naujausi tyrimai rodo – ateityje šios ligos bus gydomos personalizuotai“, – sako LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovas, Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas prof. Juozas Kupčinskas.

Tyrimams pasitelktos moderniausios technologijos

Šįmet prof. J. Kupčinskui ir jo trims kolegomis, LSMU mokslininkams – doc. dr. Jurgitai Skiecevičienei, prof. dr. Laimui Virginijui Jonaičiui ir prof. dr. Gediminui Kiudeliui –  buvo paskirta mokslo premija biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje už darbų ciklą „Navikinės ir uždegiminės virškinimo sistemos ligos: nauji molekuliniai biožymenys, klinikiniai-epidemiologiniai aspektai, šiuolaikiniai gydymo metodai“.

Pasitelkusi platų molekulinių tyrimų spektrą, ši mokslininkų grupė 2010–2020 metais aiškinosi uždegiminių virškinimo sistemos ligų priežastis, kad gydytojai galėtų jas anksti diagnozuoti ir pasiūlyti tinkamą gydymą. 

„Šie daugiau ne dešimt buvo įdomūs ir kupini atradimų, kurie lėmė didelį proveržį kompleksinių ir vėžinių ligų tyrimuose. Mes pasitelkėme moderniausias molekulines technologijas ir svariai prisidėjome prie šių tyrimų, atrasdami visą eilę molekulinių biožymenų (genetinių, epigenetinių, mikrobiomo, baltymų), kurie svarbūs suprantant navikines ir uždegimines virškinimo sistemos ligas, jas diagnozuojant bei stebint“, – detaliau aiškina prof. J. Kupčinskas.

Ryšys tarp uždegiminių žarnyno ligų ir vėžio – labai menkas

Analizuotos uždegiminių žarnyno ligų – opinio kolito ir Krono ligos – rizikos veiksniai ir paplitimo tendencijos Europoje. Pastebėta, jog vakarinės Europos dalies populiacijoje uždegiminių žarnyno ligų aptinkama net tris kartus daugiau. 

„Atlikome visą eilę genetinių ir molekulinių tyrimų, vertindami molekules, kurios galėtų padėti identifikuoti asmenis, kuriems yra didesnė rizika išsivystyti virškinamojo trakto vėžiui.

Anksčiau buvo manoma, jog sergant šiomis uždegiminėmis žarnyno ligomis – Krono liga, opiniu kolitu – žymiai padidėja storosios žarnos vėžio rizika. Tačiau pastarojo meto duomenys, taip pat ir mūsų grupės atlikti tyrimai rodo, jog ta rizika yra minimali. 

Taigi sergantieji opiniu kolitu ar Krono liga gali nesigąsčioti – kontroliuojant ligą vaistais, onkologinių susirgimų galima išvengti“, – svarbią žinutę perduoda Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas prof. J. Kupčinskas.

ŠKL išstums onkologinės ligos

Anot mokslininko, jei pažvelgtume į ateitį po 20–40 metų, tikėtina, jog pagrindinė žmogaus mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse bus onkologiniai susirgimai. Todėl ne veltui ir Europos Komisija yra atkreipusi dėmesį į su vėžiu susijusius sprendimus. 

„Nemaža dalis ir mūsų darbų buvo susijusi su fundamentiniais virškinamojo trakto vėžio tyrimais, analizavome genetinius veiksnius. 

Mūsų darbų cikle buvo svarbios mutacijos, kurios įvyksta vėžiniame audinyje. Pavyzdžiui, susiformavęs vėžys į kraują išskiria tam tikras vėžines molekules, pakitusią vėžio DNR. Taigi pagal kraujo mėginius bandėme rasti specifinius pakitimus sveikuose žmonėse ir tuose, kurie serga, tarkim, skrandžio ar kasos vėžiu. 

Beje, paveldimumas sudaro nedidelį – gal iki 5 proc. – vėžinių susirgimų, priklausomai nuo vėžio rūšies. Genomas vis detaliau nagrinėjamas, o genetika apima ne tik paveldimumą, bet ir mutacijas, kurios įvyksta savaime, nepriklausomai nuo to, ar tėvai sirgo, ar ne“, – tyrimo aspektus aiškina vienas mokslo premijos laureatų.

Prof. J. Kupčinsko paprašėme paaiškinti, kodėl ateityje mirties priežastį Nr. 1 – širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL) – išstums onkologinės ligos: 

„Jau anksčiau pastebėta, jog ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja ir onkologinių susirgimų, t. y. žmogui gyvenant ilgiau, didesnė tikimybė atsirasti kažkokiai klaidai ląstelėje, ji tampa vėžine, pradeda daugintis ir pan. Tai tiesiog natūralus procesas. Taigi vėžiniai susirgimai vis dažniau taps mirties priežastimi.“

Fundamentiniai tyrimai skatina biomedicinos progresą

Anot prof. J. Kupčinsko, virškinimo sistemos organų  (skrandžio, kasos) vėžio riziką itin didina antsvoris ir rūkymas. Kiti veiksniai nėra tiek ištirti, todėl LSMU mokslininkų grupės nemaža dalis darbų buvo susijusi su žarnyno mikrobiotos tyrimais. 

„Sveiko žmogaus ir to, kuris serga uždegiminėmis žarnyno ligomis, žarnyno bakterijų sudėtis kardinaliai skiriasi. Žarnyne gyvenančios bakterijos gamina daugybę metabolitų, o jie turi įtakos mūsų imuniteto formavimuisi. 

Viena naujausių mūsų studijų rodo, jog žmogaus mikrobiotą itin veikia aplinka. Štai dvynių, kol šie gyvena kartu, mikrobiota būna panaši, o kai pradeda gyventi atskirai, tų panašumų nebelieka, mikrobiotos tampa skirtingos. Užtat mes dedame labai daug pastangų, tyrinėdami, kaip mikrobiota sąveikauja su žarnyno ląstelėmis ir kokius atsakus sukuria. 

Tyrimų rezultatai leidžia daug sužinoti apie ligas ir tikslingiau taikyti gydymo programą. Esame dalyvavę įvairiose klinikinėse studijose, kuriose buvo vertinamas naujų vaistų poveikis. Taigi, kai kalbame apie Krono ligą ar opinį kolitą, šių ligų gydymo ateitis yra personalizuota medicina. Regis, liga ta pati, tačiau skirtingiems žmonėms bus reikalinga skirtinga biologinė terapija, nes pacientų molekulės yra skirtingos.

Toks personalizuotas gydymas bus taikomas ir onkologiniams ligoniams – jau dabar tai daroma, ir naujausi tyrimai rodo, jog ateityje ši personalizuoto gydymo kryptis dar labiau sustiprės“, – teigia prof. J. Kupčinskas.

Premija mokslininkui gali būti skirta kartą per 15 metų

Premijos kiekvienais metais skiriamos mokslininkams už Lietuvai reikšmingus ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus. 

Iš viso skiriamos ne daugiau kaip septynios premijos: po dvi – humanitarinių ir socialinių, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų, viena – technologijos mokslų srityje. 

Vienos premijos dydis – 32 tūkst. 760 eurų, (780 bazinių socialinių išmokų).

Premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema, kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, reikšmingai paskatino tolesnę mokslo krypties raidą. Taip pat tie darbai, kurie itin prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant bei diegiant naujausias technologijas.

Lietuvos mokslo premijos laureatai pristatomi visuomenei Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva, įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“.