Poilsiautojų skrandžio saugumas – ne tik jų pačių reikalas

Vos prasidėjus kurortiniam sezonui, gegužės viduryje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patikrino 193 Palangoje veikiančias viešojo maitinimo įstaigas. Patikrinimai buvo vykdomi pagal vietos gyventojų ar poilsiautojų pateiktus skundus. Dėl galiojančių normų pažeidimų, laikinai buvo sustabdyta dviejų viešojo maitinimo įstaigų veikla.

Išaugo besikreipiančiųjų skaičius
Anot VMVT vyriausios specialistės-maisto produktų inspektorės Birutės Simutienės, per tą patį laikotarpį pernai laikinai buvo sustabdyta tik vienos įstaigos veikla.
Padėtis galbūt dar neverčia sunerimti, tačiau vis tik verta atkreipti dėmesį į tai, kas ir kaip pateikta mūsų lėkštėje bei ką ir kur valgome.
„Palyginti su praėjusių metų kurortiniu sezonu, šiais metais ryškiai išaugo į šią tarnybą besikreipiančiųjų skaičius dėl galimų įvairaus tipo pažeidimų, tačiau tuo pačiu išryškėjo ir tai, kad pateikiamų skundų pagrįstumas sumažėjo”, - teigė B. Simutienė. Vartotojų reiklumas tokio pobūdžio paslaugoms yra išaugęs, o pačios maitinimo įstaigos išties siekia teikti kokybiškesnes paslaugas.
VMVT maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų patikrinimus vykdo reguliariai, atsižvelgiant į maitinimo paslaugą teikiančios institucijos riziką, tačiau tarnybos vizitus kavinėse ar užkandinėse dažnina lankytojų skundų skaičius.

Dažniausi pažeidimai – higienos?
Inspektorės B. Simutienės teigimu, nors ir užfiksuotų pažeidimų pagrįstumo tendencija mažėja, tačiau pagrindiniai bei dažniausiai pasikartojantys maistą teikiančių institucijų pažeidimai yra tiek bendrosios, tiek ir personalo higienos pažeidimai, dėl kurių gali būti taikomos įvairios nuobaudos.
Šiais metais baudos buvo sumažintos, tačiau už higienos pažeidimą įmonės darbuotojui gresia nuo dvidešimt penkių litų, o už kokybės pažeidimus minimali bauda siekia 200 litų.
Inspektorės nuomone, personalo higienos pažeidimų gausėjimas galimas ne tik dėl darbdavių kontrolės stokos, bet ir dėl paties aptarnaujančio personalo per mažo dėmesio asmeninei higienai, sąmoningumo stokos, todėl lankytojui itin svarbu atsižvelgti ne tik į tai, ką valgo, bet ir į tai, kas ir kaip jį aptarnauja.
Nuostabą kelią tai, kad verslininkai vis daugiau lėšų skiria maistą teikiančių įstaigų įrangos modernizavimui, o higienos pažeidimų skaičius vis tik išlieka pastovus ir nepakitęs.
„Baudos išties nėra didelės, ko gero menkai drausminančios. Aptikus pažeidimų neretai siūloma „susitarti”, todėl tenka „atsimušinėti“ nuo tokių pasiūlymų“, – pastebėjo pašnekovė.
Kartais lankytojai skundžiasi dėl paprasto nesusikalbėjimo su personalu, nes renkantis pigesnę ir prastesnės kokybės prekę poilsiautojai neretai turi itin didelius lūkesčius.

Bando susidoroti su
konkurentais
Pasak kai kurių maitinimo įstaigų vadovų, skundų nepagrįstumo priežastimi būna ir varžovų bandymas negarbingai konkuruoti ar kitaip susidoroti, nes tarnyba į anoniminius skundus reaguoja taip pat operatyviai kaip ir į viešai prisistatančių asmenų.
B. Simutienė itin rekomenduoja poilsiautojams atkreipti dėmesį į nelegalią prekybą maisto produktais paplūdimiuose ir nesinaudoti jų teikiamomis paslaugomis, nes šių prekiautojų teikiamų produktų kokybės nekontroliuoja niekas. Ypatingai karštomis dienomis pliažuose ar kitose tam nepritaikytose vietose pirkdami čeburekus, žuvį ir pan., poilsiautojai rizikuoja taip ilgai lauktas atostogas pratęsti ligoninės lovose – jie rizikuoja ne tik sveikata, bet ir gyvybe.
Policija vien per pastarąją savaitę užfiksavo net šešis nelegalios prekybos maisto produktais atvejus.