Pirmyn, konservatorių nužemintieji, išalkusi valdžios minia, pirmyn!

Liaudies išmintis sako: ankstyva varna dantis krapšto, o vėlyva – akis.
Nežinia, kiek politinių partijų skyrių ir jų lyderių Palangoje gali prilygti varnoms – neabejotinai, tarp jų yra ir labiau kilmingų paukščių ar visai nušepusių žvirbliukų, bet savivaldybės Tarybos rinkimais Palangoje kol kas nekvepia, nors iki jų teliko tik pusantro mėnesio.
Savaitgalį sukoriau beveik tūkstantį kilometrų po Lietuvą – Raseiniai, Tauragė, Šilutė, Kaunas, Alytus ir Lazdijai jau kunkuliuoja rinkimų aistromis: vyksta partijų skyrių ir kandidatų tiesioginiuose mero rinkimuose debatai, susitikimai su rinkėjais – atsiskaitoma apie nuveiktus darbus, dėstomos rinkimų programos, keičiamasi požiūriais, kaip artimiausius ketverius metus gyventi toliau, ko tikėtis.
Žodžiu, vyksta normali, sveika rinkimų kampanija, dėl kurios išlošia demokratija ir rinkėjai taip pat.
Palangoje, tarsi ypatingo statuso savivaldybėje, – priešrinkiminė tyla.
Jeigu ne kelios TS-LKD Palangos skyriaus informacijytės apie akciją Ukrainai paremti ir jaunųjų konservatorių šiandieniniai pasvarstymai dėl Sausio 13-osios tragiškų įvykių viename miesto laikraštyje, ir kito partijos skyriaus drungnas epizodinis, nesiveliant į detales pasireiškimas kitame leidinyje, būtų galima pamanyti, kad vyksta kokie nors simboliniai patriotiškiausios partijos rinkimai.
Jokiu būdu ne rinkimų kampanija į savivaldybės Tarybą.
Galima sakyti, kad Palanga tokios rinkimų kampanijos – labai vėluojančios, nykios ir neįdomios – dar nematė. Tiesą pasakius, sunkiai ir liežuvis apsiverčia tai, kas dabar vyksta Palangoje, vadinti rinkimų kampanija.
Ir kažin, ar čia kuo nors dėtas koks nors varniškas tingumas ar darbštumas.
Taip, tenka visiems pripažinti, kad rinkimų politinės kampanijos jau iš esmės pasikeitė – didele svorio dalimi, ypač miestuose, ir Palangoje, persikėlė į socialinius tinklus. Žinoma, pirmiausia į socialinį tinklą „Facebook“.
Šiuo požiūriu, meras Š. Vaitkus puikiai naudojasi savo, kaip mero, padėtimi ir virtualios erdvės teikiamomis galimybėmis. Turintis šiek tiek daugiau nei 3300 draugų ir kelis tūkstančius sekėjų jame, Š. Vaitkus kiekvieną dieną naujais įrašais – informacija – pasiekia daugiau kaip trečdalį kurorto rinkėjų.
Žinoma, matyt, tik laiko klausimas, kol susizgribę įstatymų leidėjai paseks, pavyzdžiui, Naujosios Zelandijos pavyzdžiu ir išdėstys įstatymiškai, kokia informacija politikų asmeniniuose tinkluose ir socialinių tinklų diskusijų grupėse, tokiose kaip „Mano Palanga“, „Myliu Palangą“, pavyzdžiui, yra laikytina rinkimų agitacija, o kokia – ne.
Net nieko, apart laiko, nekainuojančioje virtualioje erdvėje, tenka pripažinti, šiandien Š. Vaitkus visa galva labiau pastebimas nei kiti.
Palyginimui, pavyzdžiui, socialdemokratų lyderis Danas Paluckas savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje turi triskart mažiau nei Š. Vaitkus draugų ir joje, keistai atrodo, metų pradžioje kalba apie žvejybą, šašlykus ir apie Vilniaus socialdemokratus, bet, nors užburk, nė žodžio apie LSDP Palangos skyriaus veiklą ar savo, kaip pirmininko, veiklą, rinkimų programą.
Negi nėra ką pasakyti?
Galbūt blogai ieškojau, bet „Facebook“ kurorto Liberalų sąjūdžio Palangos skyriaus pirmininko Arūno Štaro asmeninėje paskyroje „Arūnas Štaras Palanga“ paskutinis įrašas padarytas tik 2012-ųjų pradžioje apie šilumos kainas. Sunku patikėti!
Sunku patikėti ir tuo, kad, pavyzdžiui, partijos Tvarka ir teisingumas Palangos skyriaus pirmininkės Aldonos Stasiulaitienės visai nėra populiariausiame socialiniame tinkle.
Kadangi į rinkimus Palangoje, kaip įprastai, ateina balsuoti daugiausiai vyresnio amžiaus žmonės, kurie yra iš Sodų, Taikos, Vytauto, Medvalakio ar kitų kurorto gatvių – ne iš virtualaus pasaulio, gal partijų Palangos skyriai ir jų lyderiai yra nuvertę kalnus realiame gyvenime?
Kokią dalį programinių pažadų Palangos konservatoriai įvykdė iš savo „žaliosios knygutės“, kurioje prieš ketverius metus, 2011-aisiais, išdėstė savo rinkimų programą 2011–2015 metams, kurorto gyventojams įtakingiausias kurorto partijos skyrius primins jau sausio 15-ąją – palangiškiai namuose sulauks svečių ir jiems bus asmeniškai įteikta nauja „žalia knygutė“ – ataskaita apie per paskutinius ketverius metus mieste nuveiktus darbus.
Redakcijos vertinimu, TS-LKD Palangos skyrius įvykdė apie 90 procentų savo rinkiminės programos. Tai – išties įspūdinga.
Bet, būkime nešališki, o kuo gi gali pasigirti kitų partijų skyriai?
Ilgai prie miesto vairo stovėjusi Liberalų ir centro sąjunga išnyko. Kovoje dėl liberalų vėliavos Palangoje, „senieji“ liberalsąjūdiečiai iškriko kas sau – iš skęstančio laivo po Liberalų sąjūdžio vėliava subėgusių liberalcentristų vadinti kitaip nei senuoju, palangiškiams gerai žinomu „palaitinių“ ir „stalmokinių“ vardu, nesinori.
Liaudiškai tariant, suknelė nauja, bet panelė sena.
Liberalų sąjūdis, tiesą pasakius, Palangoje paskutinius penkerius metus buvo minų laukas – valdžios ištroškęs buvęs turgaus buhalteris Eimutis Židanavičius, virš kurio vis dar kybo įtarimai pagal, redakcijos žiniomis, kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl veiklos „Kleve“, pirmiausia „išsprogdino“ skyriaus pirmininką Tomą Julių Žulkų, o vėliau privertė palikti partijos gretas ir moralumo politikoje pavyzdį Arvydą Dočkų, kuris taip pat, žinia, pasuko pas konservatorius.
Iš „senojo“ liberalsąjūdiečių būrio šiandien telikę vienas kitas.
E. Židanavičiaus suburtas „Nepartinių palangiškių sąjūdis“, galime lažintis, tėra vienų, artėjančių rinkimų projektas, subūręs ir grupelę teistų asmenų, ir didelį būrį priešgynų, visais gyvenimo atvejais kaip mantrą kartojančių: „Palangoje – viskas blogai, kai ateisime mes – bus geriau“.
Ilgai nesėkmingai, net su buvusios ministrės Birutės Vėsaitės pagalba, darbo ieškojęs D. Paluckas, socialdemokratų lyderis, tapęs palangiškių iki šiol nemėgstamo UAB „Palangos butų ūkis“ direktoriumi, apsiramino.
Suvokęs, kad sutikdamas vadovauti privačiai daugiabučių eksploatacijos bendrovei, išbarstė visus turėtus palangiškių palankumo balsus, negarbingai bet kuriam lyderiui, į tiesioginius mero rinkimus pasiuntė iš konservatorių pabėgusią Eleną Kuznecovą.
Kas šiandien Palangoje ką nors girdėjo apie partijos Tvarka ir teisingumas ar Darbo partijos skyrius?
„Centristai“ Nerijus Stasiulis ir Albinas Stankus , kaip visada, unikali išimtis šiaip jau nuobodžių, neoriginalių Palangos partijų skyrių sąraše.
Štai tokia yra partijų skyrių padėtis šiandien, dėl kurios, žinoma, labiausiai džiūgauja kurorto konservatoriai, vedami Š. Vaitkaus.
Būtent jiems tokia pasyvi, iš esmės dar neprasidėjusi savivaldos Tarybų rinkimų kampanija yra parankiausia.
Akivaizdu, kad, visoje šalyje verdant batalijoms, Palangoje pasirinkta kita, vėl labiau gyvūnų pasauliui būdinga taktika – sotaus katino, kuriuo neabejotinai šiandien yra konservatoriai, ir išgąsdintų, silpnų ar ligotų graužikų – būtent taip galima apibūdinti visas likusias partijas kurorte.
O gal taip tikimasi, kad nesuerzinti rinkimų kampanijos metu sunkaus svorio kategorijai priklausantys konservatoriai atsidėkos kokiu nors posteliu po kovo 1-osios?
Kai galbūt jiems, formuojant valdžią, prireiks ir kitų, net ir „partijų šešėlių“, pagalbos?
Net į kovą – nors virtualiame pasaulyje! – nekviečiami konservatoriai, akivaizdu, puikiai „sustrategizavo“ savo rinkimų programą – nešvaistyti tuščiai šovinių prieš šešėlius, o driokstelėti kokia nors nauja, įspūdinga „žalia knygute“ prieš pat finišo pabaigą, tai yra kovo 1-ąją.
Bet, sutikite, net jeigu tokia TS-LKD Palangos skyriaus taktika priimtina visiems kitiems partijų skyriams, ji akivaizdžiai netarnauja demokratijai. Ir Palangai, sutikite, taip pat.
Juokinga, bet jeigu kam nors ne prie širdies Š. Vaitkus ir jo konservatoriai, tiesiog daugiau nėra už ką balsuoti.
O gal rinkimų niekam jau Palangoje ir nereikia?
Besivaržančiųjų juose paprasčiausiai nėra.