Persipynę kryžiai primins Žemaitijos karių – savanorių didvyriškumą

Šeštadienį Palangoje prisiminta mūsų šalies istorija bei pagerbti kovojusieji už Laisvę: tylos minute ir trijų šūvių salve pagerbti žuvusieji prie tądien iškilmingai atidengto skulptoriaus Jono Jagėlos sukurto paminklo Žemaitijos kariams-savanoriams.

Paminklas Žemaitijos kariams savanoriams, siekiant įamžinti kovojusiųjų už Tėvynės laisvę, atminimą, pastatytas Lietuvos kariuomenės vado, Krašto apsaugos ministerijos bei Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės karių iniciatyva.

Du balti lyg pušys savo viršūnėmis persipynę kryžiai, kurių papėdėje – postamentai su įrašais „Žemaitijos kariams-savanoriams 1918-1991“, – iškilo ant šalia S. Daukanto gatvės esančios reliktinės kopos viršaus, kur, susilieję su čia augančiomis tikromis pušimis, primins ateities kartoms Žemaičių žemės karių-savanorių didvyriškumą.

Į paminklo atidarymo ceremoniją susirinko gausus būrys palangiškių ir miesto svečių, Lietuvos kariuomenės vadų ir kariškių, šaulių, politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narių. Tarp garbių svečių – Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, Karinių Jūrų pajėgų vadas flotilės admirolas Kęstutis Macijauskas, kariuomenės dalinių vadai, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus bei miesto Tarybos nariai.

„Prieškario – pokario Lietuvoje vykstant kovoms dėl Lietuvos nepriklausomybės, kovose su bermontininkais, rusų bolševikais dalyvavo nemažai žemaičių karių“, – šiais žodžiais ceremoniją pradėjo Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos karininkų ramovės viršininko pavaduotoja Dalia Lukienė.

Ji pabrėžė, jog Žemaitija gali didžiuotis tokiais didžiais vyrais, kaip generolas Jonas Žemaitis, kurio pastangomis 1949 m. buvo galutinai suvienytas Lietuvos partizaninis judėjimas. Lietuvos kariuomenės istorijoje išskirtinis vaidmuo tenka žemaičiui Stasiui Raštikiui, kuris 1919 metais savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę ir didelės pagarbos užsitarnavo savo narsa ir išmintimi. Palangos progimnazijoje mokėsi Lietuvos gydytojas, archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, Lietuvos karininkų ramovės steigėjas, generolas, politinis ir visuomenės veikėjas – Vladas Nagius-Nagevičius.

„Dėl Palangos miesto prijungimo prie Lietuvos turime būti dėkingi generolui Povilui Plechavičiui, – akcentavo D. Lukienė, priminusi ceremonijos dalyviams generolo biografiją nuo kovų su bolševikais Rusijos pietuose 1917 m., 1918 m., grįžus į Lietuvą ir apsigyvenus Žemaitijoje su broliu karininku Aleksandru suburtos žemaičių partizanų rinktinės, kovojusios su bolševikais Mažeikiuose ir Telšiuose – abu broliai savo pinigais apginklavo ir apmokė pirmuosius Lietuvos kariuomenės savanorius, – iki kovų su lenkais Seinų, Augustavo miškuose, prie Varėnos ir kitur.

„Siekiant įamžinti bei pagerbti šių garbingų vyrų bei visų Žemaitijos karių savanorių atminimą, šiandien atidengiamas šis amžino atminimo ženklas“, – kalbėjo D. Lukienė.

Paminklą Žemaitijos kariams-savanoriams, apjuostą trispalve tautine juosta, atidengė Lietuvos kariuomenės vadas A. Pocius ir Palangos meras Š. Vaitkus bei palaimino karo kapelionas kapitonas Saulius Noretas.

Iš Žemaitijos kilusių bei visų Lietuvos karių-savanorių kovas ir žygius, jų didvyriškumą bei meilę savo kraštui savo kalbose minėjo Lietuvos kariuomenės vadas A. Pocius, Palangos meras Š. Vaitkus, paminklo autorius J. Jagėla. Už karių savanorių bei generolo Povilo Plechavičiaus atminimo įamžinimą dėkojo generolo brolio pulkininko Aleksandro Plechavičiaus anūkas Thomas Veigel-Plechavičius.

Susirinkusieji į paminklo atidengimo ceremoniją tylos minute pagerbė žuvusiuosius už Laisvę. Jų atminčiai nugriaudėjo trijų šūvių salvė, kuriai aidint prie paminklo padėtos gėlės.

Po ceremonijos susirinkusieji pagerbti karių-savanorių grožėjosi šalia paminklo, S. Daukanto gatvėje, veikusia Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės karių pristatyta ginkluotės bei karinės technikos paroda.