Paveldosaugininkai pagrasino kurhauzą perimti valstybės nuosavybėn

Ar gali atsitikti taip, kad valstybėje, savo Konstitucijoje įtvirtinančioje nuosavybės neliečiamumą ir apsaugą, yrantis kurhauzas galėtų būti paimtas valstybės nuosavybėn? Būtent apie tai įspėjo pastarosiomis dienomis  valstybės saugomo kultūros vertybės  kurhauzo bendrasavininkius Palangos miesto savivaldybę ir Jackų šeimą pasiekęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės Dianos Varnaitės raštas.

Įstatymas suteikia galimybę

Paveldosaugininkų atkreiptas dėmesys, kad pasikeitus įstatyminei bazei, yra galimybė kurhauzo atkūrimo darbus prilyginti kapitaliniam remontui ir tokiu būdu pradėti tvarkyti objektą. Taip pat akcentuota, kad artimiausiu metu iš savininkų bus pareikalauta per 3 mėnesius pradėti tvarkymo darbus. Be to, departamentas įspėjo, jei to nebus padaryta, bus svarstoma galimybė pradėti procesą dėl netinkamai laikomo kultūros paveldo statinio paėmimo valstybės nuosavybėn.

Kurhauzo byla teismų karuselėje

Skaitytojams priminsime, kad rugpjūtį miesto bendruomenė kreipėsi į departamento vadovybę, išsakydama savo susirūpinimą dėl sudegusio Palangos simboliu įvardijamo kurhauzo. Departamento direktorė D.Varnaitė, padėkojusi už rūpinimąsi pripažino, kad išties praėjo aštuoneri metai nuo gaisro, kurio metu smarkiai nukentėjo valstybės saugoma kultūros vertybė. Deja, dėl šio objekto per šiuos aštuonerius metus, įvyko visa eilė teismo posėdžių. Teismuose nagrinėtos bylos, susijusios su kurhauzu buvo tiek administracinės, tiek civilinės, tiek baudžiamosios. Nors Palangos miesto savivaldybė bei kiti savininkai buvo ne kartą raginami ieškoti kompromisinių variantų ir susitarti dėl pastato atkūrimo, tačiau pastato vaiduoklio griuvėsiai iki šiol teberiogso kurorto centre.

Baudė dėl nepriežiūros

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys dėl kurhauzo nepriežiūros skyrė  kurorto vadovui administracinę baudą, tačiau meras apskundė nuobaudą ir bylą laimėjo.Vėliau departamentas buvo įsuktas į teismų maratoną dėl žemės sklypo formavimo prie pastato. Nors departamentas teismus laimėjo, tačiau dėl bylinėjimosi beveik dvejiems metams buvo atidėtas problemos sprendimas.

Rūpi ne kurhauzas, o žemės sklypas

D.Varnaitės teigimu, tiek miesto savivaldybė, valdanti mūrinę kurhauzo dalį, tiek Jackų šeima, kuriai priklauso medinė dalis iki šiol niekaip negali susitarti dėl kurhauzo atkūrimo ir sklypo dalybų. Departamento nuomone, tai yra svarbiausia priežastis dėl ko pastatas netvarkomas ir jo būklė kasmet blogėja. Žinant kurhauzo žemės sklypo vertę, manytina, kad savininkams iš esmės rūpi ne atstatyti, kaip ne sykį deklaruojama žiniasklaidos priemonėse, o kaip pelningai padalyti sklypą.

Būta vilties

Departamento vadovė priminė Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo vieną iš nuostatų, kurioje nurodoma apie valdytojo pareigą rūpintis kultūros paveldo objekto išsaugojimu. Prieš dvejus metus, anot direktorės, būta vilties, kad kurhauzas bus pradėtas tvarkyti. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius pažadėjo, kad miesto savivaldybė skirs lėšų pastato konservavimo darbams. Buvo parengtas projektinis pasiūlymas, paveldosaugininkai išdavė projektavimo sąlygas kurhauzo tvarkybos projektui parengti. Pagal minėtą projektą turėjo būti sutvarkyta mūrinė pastato dalis – sustiprintos sienos, uždengtas stogas. Darbų preliminari kaina apie 200-300 tūkst.litų. Tačiau dėl kilusių ginčų pasiruošimas darbams nutrūko.

Nėra konkrečių veiksmų

Tuo pačiu, medinės pastato dalies savininkai Jackos, taip pat kaip ir Savivaldybė netvarko jiems priklausančio pastato dalies. Nesutariant dėl sklypo, atsirasdavo pretekstas netvarkyti pastato. Vadovaujantis tuo metu galiojusia statybos darbų teisine baze, norint gauti statybos leidimą, turėjo būti suformuotas žemės sklypas. Beje, anot departamento vadovės, nors buvo kalbama, kad Jackos pasiryžę gelbėti pastatą, tačiau departamentas neturi jokios informacijos apie konkrečius pastarųjų atliktus veiksmus.

Informavo, kad negali tvarkyti savo dalies

Šią vasarą griuvo vakarinė medinė pastato siena. Klaipėdos teritorinis padalinys kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę prašydamas sudaryti komisiją, kuri ištirtų įvykį ir pateiktų rekomendaciją dėl tolimesnio pastato tvarkymo. Komisijos tyrimo akte nurodoma nedelsiant pradėti ardyti pavojingai pasvirusios vakarinės medinės sienos dalį. Taip pat rekomenduota pastatą konservuoti. Tačiau G.Jacka informavo, kad savo dalies tvarkyti negali, kadangi teismas apribojo jo nuosavybės teisę į 19/100 kurhauzo dalį. Tuomet departamento Klaipėdos teritorinis padalinys kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu panaikinti  G.Jackos nuosavybės teisių į kurhauzo dalį apribojimą, kad jis su kitais bendrasavininkiais galėtų pradėti tvarkyti pastatą.

Pasak D.Varnaitės, jei G.Jacka būtų informavęs KPD Klaipėdos teritorinį padalinį apie nuosavybės teisių apribojimą iš anksto, tuomet kurhauzą būtų buvę galima tvarkyti vadovaujantis iki 2010 m.spalio 1 d. galiojusiais teisės aktais.

Bus pareikalauta kurhauzą tvarkyti

Kol vyko susirašinėjimas, pasikeitė teisinė bazė, reglamentuojanti statybas. Buvo panaikintas statybos leidimas, todėl nebeliko galimybės pradėti pastatą tvarkyti be  statybos leidimo ir projekto. Taigi, šiuo metu norint tvarkyti kurhauzo likučius,  tiek miesto savivaldybei, tiek Jackoms reikia projekto ir statybos leidimo dokumentų.

Kita vertus, departamento direktorės D.Varnaitės nuomone, pasikeitusi įstatyminė bazė, suteikia galimybę kurhauzo atkūrimo darbus prilyginti kapitaliniam remontui. Taip pat nelikus nuostatai, kad norint gauti statybos leidimą pastatui kapitaliai remontuoti, turi būti suformuotas žemės sklypas, anot D.Varnaitės, teisinių kliūčių sumažėjo.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, artimiausiu metu iš pastato savininkų bus pareikalauta per tris mėnesius pradėti tvarkymo darbus. Taip pat departamentas įspėjo, jei to nebus padaryta, tuomet bus svarstoma galimybė pradėti procesą dėl pastato paėmimo valstybės nuosavybėn.

D. Varnaitė neįsigilino?

„Rašydama tokį raštą Palangos miesto savivaldybei ir man D. Varnaitė paprasčiausiai neįsigilino į visą reikalo esmę – nepamatė, kiek daug pagal galimybes esame padarę sprendžiant kurhauzo problemą“, - sakė „Palangos tiltui“ kurhauzo bendrasavininkas Gediminas Jacka. Jis nė kiek nesibaimina dėl jos grasinimų, kad tinkamai netvarkant kurhauzo, jis gali būti perimtas valstybės nuosavybėn. „Būtų negirdėta, kad valstybė šiais laikais atimtų iš pastato savininko jo nuosavybės teisę“, - nesureikšmina Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės grasinimų G. Jacka. Jis pakartojo savo įsitikinimą, kad dėl kurhauzo problemos sprendimo visa kaltė tenka Palangos savivaldybei. „Kol savivaldybė vengė išspręsti žemės nuomos klausimą, jokios kalbos apie pastato tvarkymo darbus negali būti. Kurhauzo klausimo sprendimą turėtų perimti Vyriausybė, nes Palangos savivaldybė nieko netvarko“, - teigė kurhauzo bendrasavininkas. Jis tikisi, kad jau šią savaitę privati projektavimo įmonė išduos projektą, kuris leis nuardyti kurhauzo medinę dalį, o pamatus konservuoti. „Projektą buvo įmanoma užsakyti tik teismui panaikinus apribojimus mano nuosavybės teisėms“, - sakė G. Jacka.

Projektą baigs šią savaitę

Projektą ruošiančios  individualios projektavimo įmonės savininkas Povilas Ramonas „Palangos tiltui“ sakė, kad projektą, leidžianti nuardyti kurhauzo medinę dalį ir konservuoti pamatus, baigs greičiausiai jau šią savaitę. „Projektą Kultūros paveldo departamentas leido daryti, kai teismas panaikino G. Jackos nuosavybės teisės į kurhauzo dalį apribojimus. Jeigu projektas „neužklius“ departamentui, G. Jacka galės imtis medinės dalies nuardymo ir pamatų konservavimo darbų“,  - sakė P. Ramonas.