Paskelbti priėmimo į aukštąsias rezultatai daugumai palangiškių palankūs

Kaip gyveni, abituriente?

Kuo šiomis dienomis gyvena neseniai brandos atestatus gavę Palangos abiturientai? Ogi tuo, kuo po šeštadienio gyvena absoliuti dauguma vidurinį išsilavinimą įgijusių buvusių moksleivių visoje Lietuvoje. Tie, kurie planavo siekti aukštojo mokslo: džiaugiasi arba liūdi išvydę paskelbtus priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus. Ir nors tai, kaip sekėsi palangiškiams, bus žinoma tik rugsėjį, kai buvę ketvirtųjų Senosios gimnazijos klasių auklėtojai pateiks duomenis, iš pokalbių su būsimaisiais studentais aiškėja, kad paskelbtieji rezultatai daugumai palangiškių buvo palankūs.

Rezultatus paskelbė
šeštadienį
Šeštadienio rytą skelbiami priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Pakvietimus į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose gavo 14 713 asmenų, į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 17 858 stojantieji.
Iš viso konkurse dalyvauja 34 981 stojantysis.
Tokią informaciją ankstų šeštadienio rytą paskelbė „Delfi“.
Nuo nakties stojantieji rezultatą galėjo pamatyti prisijungę prie Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) informacinės sistemos. Visi stojantieji gavo ir elektroninius laiškus.
Stojantieji galėjo gauti du kvietimus: vieną – į valstybės finansuojamą vietą, o kitą – į mokamą vietą, jei tokios pageidavo. Įstojusieji turi nepamiršti iki rugpjūčio 2-os dienos pabaigos atvykti į aukštąją mokyklą pasirašyti studijų sutarties.

Ne viskas dar prarasta
Jeigu stojančiojo niekur nepakvietė, jau sekmadienį buvo sudaryta galimybė dalyvauti antrajame etape, kurio rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 6 dieną.
Neabejojama, jog, kaip ir kasmet, po antrojo priėmimo etapo liks laisvų vietų, nes dalis pakviestųjų studijų sutarčių nepasirašys – pasiūlymo studijuoti atsisakys. Taip dažniausiai nutinka su tais, kurie stoja į užsienio aukštąsias. Kadangi dalis užsienio universitetų dar nepaskelbė priėmimo rezultatų, stojantieji laimę bando ir Lietuvoje. Šios vietos bus padalytos papildomo priėmimo metu rugpjūčio 9-13 dienomis.
Iki rugpjūčio 11 d. dar 401 asmuo bus pakviestas studijuoti tikslinėse vietose. Dar liko ir 57 studijų stipendijos.

Trys „lyderiai“
Į nemokamas vietas daugiausiai studentų priėmė, taigi daugiausiai studijų krepšelių ir gabiausių abiturientų sutraukė Vilniaus universitetas (2573), Kauno technologijos universitetas (1241), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1224).
LAMABPO duomenimis, konkursai į kai kurias grupes buvo labai dideli, pasitaikė ir daugiau kaip po šešis asmenis į vieną vietą. Medicinoje, teisėje, verslo, vadybos grupėse konkursinis balas labai aukštas, viršija 19 balų iš 20,6 galimų.
Šiais metais taip pat stebėta padidėjusi trauka į technologinius ir fizinius mokslus.
Daugiausia valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų universitetuose surinko šios studijų programos: ekonomika, teisė ir medicina Vilniaus universitete; programų sistemos Vilniaus universitete bei Kauno technologijos universitete; medicina Lietuvos sveikatos mokslų universitete; politikos mokslai Vilniaus universitete; kūrybinės industrijos, multimedija ir kompiuterinis dizainas bei transporto inžinerija Vilniaus Gedimino technikos universitete.
Kolegijose „lyderiauja“ šios studijų programos: miško ūkis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje; automobilių techninis eksploatavimas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje; bendrosios praktikos slauga, tarptautinis verslas, buhalterinė apskaita bei programų sistemos Vilniaus kolegijoje, jūrų laivavedyba Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje; automobilių techninis eksploatavimas Kauno technikos kolegijoje; informacijos sistemos Vilniaus kolegijoje bei kompiuterinių tinklų administravimas Kauno kolegijoje.

Rinkosi ir populiariausias specialybes
Palangiškiai abiturientai, su kuriais pasisekė susisiekti mobiliuoju ryšiu, turėjo progos džiaugtis – jie įstojo, kur labiausiai norėjo. Ir sakė, kad didžiajai daugumai jų bičiulių taip pat pasisekė – net ir tiems, kurie rinkosi šiemet populiariausias specialybes.
Jūratė Riepšaitė prašymus studijuoti lietuvių filologiją buvo pateikusi į Vilniaus, Kauno Vytauto Didžiojo bei Klaipėdos universitetus. Kiek anksčiau paminėjusi, jog labiausiai norėtų studijuoti Vilniaus universitete, Jūratė džiaugiasi, kad būtent iš šios aukštosios mokyklos gavo kvietimą studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje.
„Džiaugiuosi, labai džiaugiuosi, bet tuo pačiu ir nerimauju: kaip ten, Vilniuje, seksis“, – prisipažino būsimoji seniausios Lietuvos Alma Mater studentė.
Paklausta, kaip sekėsi jos bičiuliams ir kokias specialybes jie rinkosi, J. Riepšaitė sakė, jog išties nemažai palangiškių norėjo studijuoti teisę bei mediciną. Ar pasisekė visiems, ji nežinanti.
„Kiek teko bendrauti su gimnazistais, šiemet daug kas rinkosi studijuoti filologiją – ne tik lietuvių, bet ir anglų, ispanų, o ypač populiari buvo skandinavistika“, – vardijo buvusi gimnazistė.

Palanga turės jauną
architektę?
Kartu su J. Riepšaite IV D Palangos senosios gimnazijos klasę baigusi Skaistė Domarkaitė taip pat sako esanti laiminga. Abiturientė buvo padavusi prašymus studijuoti architektūrą Vilniaus dailės akademijoje ir Vilniaus Gedimino technikos universitete.
„Buvau pakviesta į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, studijuosiu architektūros inžineriją, – džiaugėsi Skaistė, neatmetusi galimybės po studijų grįžti į Palangą ir papildyti kurorte kuriančių architektų gretas. – Kodėl gi ne? Palangai architektų reikia...“
Kaip sekėsi draugams bei draugėms Skaistė sakė dar ne viską žinanti. Tikrai daug bičiulių norėjo studijuoti mediciną, bet ne visų norai išsipildė. Daug kas rinkosi ir teisę.
„Tikrai žinau, kad viena draugė studijuos grafinį dizainą Vilniaus dailės akademijoje, pora draugių gavo pakvietimus studijuoti kosmetologiją“, – kiek retesnes specialybes sėkmingai pasirinkusias gimnazistes prisiminė S. Domarkaitė.

Studijuos tai, kas
labiausiai traukia
Pasisekė ir Tautvydui Lubiui – jis jau seniai buvo apsisprendęs studijuoti kultūros veiklos vadybą Vilniaus kolegijoje. Ten ir studijuos, beje, studijas finansuos valstybė. Ir, kaip seniau sakė, vasaromis grįš ir jungsis prie jaunimo, o po studijų bent jau dabar ketina grįžti dirbti į gimtąjį miestą.
„Kiek bendravau su klasės draugais, žinau, kad ne vienas rinkosi teisę, tačiau ar visiems pasisekė, negaliu pasakyti, – pasakojo buvęs IV F klasės mokinys. – Žinau, kad vienas iš bičiulių sėkmingai įstojo į tokią pat kaip mano specialybę. Viena iš draugių norėjo studijuoti kraštovaizdžio architektūrą, ir nors buvo gavusi kvietimus studijuoti valstybės finansuojamose vietose kitas su architektūra susijusias specialybes, pasirinko mokamas būtent kraštovaizdžio architektūros studijas. Dar vienas bičiulis pasirinko retą specialybę – hidrometeorologiją, ir sėkmingai įstojo“.