Pasigirti greiti. O ištesėti?

Vis smarkiau pakaušius kaitinanti saulutė miesto valdžią verčia prisiminti, kad iki vasaros – ranka pasiekti.
Nežinia, ar dėl ankstyvo perkaitimo, ar iš neturėjimo ką žurnalistams pasakyti, vicemeras Rimantas Mikalkėnas ėmė ir leptelėjo, kad jau šią vasarą Palangos paplūdimiuose atsiras poilsiautojų asmeninių daiktų saugojimo seifai. Na, gal ne seifai, gal dėžutės, tačiau, esą, į pliažą atėję žmonės turės kur saugiai pasidėti telefoną, piniginę ar savo rūbus.
Idėja sena, bet aktuali. Iš tiesų, nebūna taip, kad poilsiautojai į paplūdimius ateina tik maudymosi kostiumėliais nuogumą prisidengę. Šalia kiekvieno įsitaisiusio ant smėlio būtinai pūpso rūbų krūvelė, kurioje būna „paslėptas“ nuolatinis žmonių palydovas – mobilusis telefonas, piniginė. Vien dėl to, kad kažkam reikia ganyti ant smėlio paliekamą turtą į paplūdimį atėjusi šeima ar porelė negali kartu išsimaudyti. Vienam iš viso bėda – nevalia prisnūsti, baugu net trumpam pasitraukti.
Akivaizdu, kad daiktų saugojimo paslauga paplūdimiuose yra būtina. Tačiau jau šiemet ją pažadėjusi savivaldybė eilinį kartą lipa ant grėblio, kuris iš karto žiebia kakton. Ar miesto vadovai dar nepasimokė su kadaise pažadėtu paplūdimio apšvietimu, vienos krypties eismu Vytauto gatvėje, mokamu įvažiavimu į miestą?
Gal kalbėdamas su žiniasklaida vicemeras nieko tvirtai šiems metams ir nesakė, tačiau, matyt, kalbėjo taip, kad žurnalistai suprato vienareikšmiai – jau bus. Nors iš tiesų, nieko neaišku, nei kas, nei kaip. Tą pripažįsta ir pats R. Mikalkėnas: „Mintis dar tebėra svarstymų lygmenyje“. Tokiu atveju, kam iš viso apie tai kalbėti?
Paaiškėjo, kad viešai paskelbti apie tokią paslaugą savivaldybę sugundė 23 metų studentas iš Vilniaus, kuris elektroniniu paštu miesto valdžios pasiteiravo, kokios yra galimybės įgyvendinti šį sumanymą. Sulaukus pageidaujančio teikti tokią paslaugą, artimiausiame miesto tarybos posėdyje politikams ruošiamasi pasiūlyti prekybos ir paslaugų teikimo schemą papildyti dviem naujom daiktų saugojimui skirtomis vietomis.
Vilnietis tik dabar aiškinasi, kokio dydžio investicijų pareikalaus jo sumanymas. Ar šia naujove paplūdimyje susidomės pakankamai poilsiautojų, kad vos dviem metams konkursą laimėjusiam studentui atsipirktų investicijos ir dar šioks toks pelnas liktų?
Kad vilnietis šiemet ryšis šiai investicijai, jokios garantijos dar nėra. Kam tuomet viešai žiotis, kad tokia paslauga jau bus? Juolab, kad už vieną tokios paslaugos teikimo vietą ketinama nustatyti metams po 500 eurų siekiančią rinkliavą. Tai išgirdęs studenčiokas purto galvą: tokiu atveju jis konkurse nedalyvaus.
Jo skaičiavimais, abiejų vietų įrengimas, per 140 metalinių spintelių su elektroniniais užraktais gamyba, vaizdo kameros jam gali kainuoti apie 15 tūkst. eurų. Gal papildomas tūkstantis eurų rinkliavai visos investicijos fone ir nėra daug, bet čia jau principo reikalas. „Jei Palangos kurortui tikrai reikia tokios poilsiautojams reikalingos paslaugos, investuoti norintiems verslininkams savivaldybė vietą turėtų suteikti nemokamai“, – teigia vilnietis.
Ir yra teisus. Nepaisant to, ar studentas surizikuos imtis šio verslo, ar jau po pirmos vasaros galimų nuostolių jis nenusvils nagų, poilsiautojų daiktų apsauga paplūdimiuose pirmiausia turėtų rūpėti kurorto savivaldybei. Lygiai taip pat, kaip ir žmonių gelbėjimas jūroje, pliažuose suteikiama galimybė jiems persirengti. Juo labiau, kad Palangos valdžia jau seniai žadėjo pagerinti poilsio paplūdimiuose infrastruktūrą. Kad jie būtų labiau civilizuoti. Su įrengtomis aktyvaus poilsio zonomis, žaidimų aikštelėmis, dušais ir (kodėl gi ne) su asmeninių daiktų saugojimo spintelėmis.
Deja, Palangos politikai dažnokai be jokios atsakomybės švaistosi gražiais pažadais. Tai jie daro su pasididžiavimu, nesivaržydami gausybės televizijų kanalų filmavimo kamerų. Nors pernelyg drąsiai kalbama dar apie migloje skendinčią idėją, kuri neaišku kaip bus realizuota.
Antai, metų pradžioje ir miesto valdžia pagaliau suprato, kad vasarą nuo eismo chaoso kurortą išvaduotų vienos krypties eismas Vytauto gatvėje. Kad taip būtų sumažintas avaringumas, atsirastų daugiau mašinų stovėjimo vietų bei pagaliau būtų pasirūpinta dabar dažniau šaligatviais nardančiais dviratininkais, pripažino ir Eismo saugumo komisija.
Tačiau apie tokią eismo pertvarką paviešinusi valdžia artėjant vasarai jau deda į krūmus. Girdi, šią idėją pateikėme visuomenės aptarimui, o ją įgyvendinsime kitąmet. Tariamu aptarimu dangstoma kitkas – vienos krypties eismo pertvarkymui šiemet nerandama vos 100 tūkst. eurų. Jei savivaldybei iš tiesų rūpėtų mašinomis ir dviračiais važiuojančių poilsiautojų bei pačių palangiškių saugumas, tokia suma miesto biudžete būtų lengvai surasta. Ir iki aktyviojo vasaros sezono pradžios laiko dar likę pakankamai. Juolab, kad savivaldybės valdomai komunalinio ūkio bendrovei šį darbą galima pavesti be jokio konkurso.
Tačiau noro nėra. Ir tuščiai prisižadėjusio politiko garbės negaila. Juk pažadėti ir netesėti yra taip lengva. Kas tik sudėtingiau įgyvendinama – miesto valdžia skuba atidėti kitiems metams. Lyg po metų tai padaryti bus lengviau.
Manot, jau 2017 metų vasarą, kaip valdžios eilinį kartą pažadėta, į Palangą automobiliais plūstantys poilsiautojai mokės įvažiavimo rinkliavą ir mažiausiai dviem milijonais eurų kasmet turtins kurorto biudžetą?
To dar ilgai nesulauksime. Kaip Palanga prieš šalies premjerus ir ministrus lankstėsi su ištiesta ranka, taip lankstysis ir toliau.