Paroda palaimintajam arkivyskupui J. Matulaičiui
Visą vasario mėnesį Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje (III aukšte) veikia Žemaičių vyskupystės muziejaus ekspozicija skirta palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui.
Be Dievo įsikišimo Sūduvos ūkininkų mažas piemenėlis, visiškas našlaitis vargu ar kada būtų ištrūkęs iš gimtojo Lūginės kaimo, esančio penki kilometrai nuo Marijampolės, į platųjį pasaulį ir atlikęs daug didžių darbų. Jis buvo aštuntas, jauniausias Andriaus ir Uršulės Matulaičių vaikas. Trejų metų liko be tėvo, dešimties – be motinos.
1879–1886 m. mokėsi Marijampolės pradžios mokykloje ir gimnazijoje, tačiau mokslus turėjo nutraukti dėl prasidėjusios kaulų tuberkuliozės. Jautęs skausmus ir nepriteklių puoselėjo viltį tapti kunigu. 1889 metais iš Lenkijos į tėviškę atostogų atvažiavusiam Jurgio pusbroliui Jonui Matulaičiui, dirbusiam Kelcų gimnazijoje mokytoju, pagailo gabaus, malonaus, pasiligojusio aštuoniolikmečio giminaičio. Grįždamas į Lenkiją, pasiėmė jį kartu, gydė, „lopė “ žinių spragas, padėjo įstoti į Kelcų kunigų seminariją, kur buvo įrašytas Matulewicz pavarde.
Caro valdžiai ją uždarius, Jurgis tęsė mokslą Varšuvos kunigų seminarijoje. Čia buvo pastebėti jo nepaprasti gabumai ir dvasinė branda. Kelcų vyskupo pastangomis persikėlė mokytis į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią baigė 1899 metais teologijos magistro laipsniu. Už labai gerą mokymąsi apdovanotas aukso medaliu. 1899 metais įšventintas kunigu. Svajonė išsipildė – prasidėjo dvasininko kelias…
Vienas iš svarbiausių Jurgio Matulaičio tikslų – rūpintis marijonų vienuolijų atkūrimu Lietuvoje, Lenkijoje, JAV. 1918 m. gruodžio 1 d. buvo konsekruotas Vilniaus vyskupu. Apeigos vyko Kauno katedroje. Šias pareigas vyskupui teko eiti sunkiais laikais. Dirbti trukdė ir bolševikai, ir lenkų nacionalistai. Savo reikalavimus kėlė ir laikinoji Lietuvos valdžia Kaune. Nepasitenkinimas vyskupu lietuviu, nuolatiniai skundai į Romą, šmeižtai spaudoje, paini politinė padėtis privertė vyskupą Jurgį Matulaitį suabejoti savo vieta ir darbu šiame poste. Todėl po ilgų prašymų buvo patenkintas jo noras – atleisti jį iš šių pareigų. 1925 m. vasarą popiežius patenkino jo prašymą, ir tais pačiais metais Jurgis Matulaitis Pijaus XI buvo paskirtas arkivyskupu ir Lietuvos Apaštališkuoju Vizitatoriumi. Dirbdamas Romoje daug pastangų dėjo gerinant Lietuvos santykius su Šventuoju Sostu, steigiant bažnytinę Lietuvos provinciją.
Mirė arkivyskupas Jurgis Matulaitis 1927 m. sausio 27 d. Kaune, po pavėluotai atliktos operacijos. 1934 m. jo kūnas buvo perkeltas iš Kauno katedros į Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią.
Švenčiant Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejų, popiežius Jonas Paulius II arkivyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju.
Pats palaimintasis visu savo gyvenimu, tarnyste Dievui ir žmonėms vadovavosi savo vyskupiškame herbe įrašytu šūkiu – „nugalėk blogį gerumu“.
Bibliotekos inf.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Mobiliografijos paroda
2024 05 25 | Rubrika: Miestas
Birželio 5 d. (trečiadienį) 17.30 val. Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje atidaroma jungtinė Mildos Butkevičiūtės ir mobilografijos klubo „PapaBabaRaci“ paroda.
Palangoje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Kas išsigando Šliūpo?“ , parengta pagal Miglės Anušauskaitės komiksų knygą.
Sausio 28 d., penktadienį, 16 val. Palangos gintaro muziejuje (Vytauto g. 17) atidaroma juvelyrės Karinos Kazlauskaitės paroda „Organiniai žaidimai. Juvelyrika ir objektai“. Tai devintoji autorės solo paroda, kurioje stebinantys juvelyriniai kūriniai iš neįprastų organinių medžiagų prabils apie žmogaus ir gamtos, gyvūnijos pasaulio ryšius ir bendrabūvį.
„Ramybės“ galerijoje – paroda-kelionė „Psyche ir gamta“
2021 07 29 | Rubrika: Miestas
„Psyche ir gamta“ – tai tarsi paroda-kelionė. Fizinė, mentalinė ir dvasinė viename. Tai paroda apie gamtą ir joje vaikščiojantį nerimą, apie klaidžiojančią „psyche“, kuri stebi, analizuoja, nori suprasti“, – taip savo tapybos parodą, nuo liepos 29-osios eksponuojamą „Ramybės“ galerijoje, pristatė jaunosios kartos tapytoja Goda Lukaitė.
Palangos galerijoje "Ramybė" atidarytos dvi parodos: Šiuolaikinės autorinės juvelyrikos paroda "Simbiozė" ir tapybos paroda "Multivitaminai".
Pasaulinei turizmo dienai paminėti – gidų paroda
Rasa GEDVILAITĖ, 2018 09 27 | Rubrika: Kultūra
Trečiadienį Palangos miesto savivaldybės administracijos erdvėse atidaryta aktyvios palangiškės, Klaipėdos apskrities gidų gildijos narės Birutės Mockuvienės fotografijų paroda „Gidai – sustabdytos akimirkos“, skirta Pasaulinei turizmo dienai paminėti. Simboliška, jog paroda atidaryta būtent Pasaulinės turizmo dienos išvakarėse.
Paroda palaimintajam arkivyskupui J. Matulaičiui
2018 02 11 | Rubrika: Kultūra
Visą vasario mėnesį Palangos viešosios bibliotekos parodų salėje (III aukšte) veikia Žemaičių vyskupystės muziejaus ekspozicija skirta palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Matulaičiui.
Tapytojos Miglės Kosinskaitės paroda „Naktinėtojai“
2017 08 31 | Rubrika: Kultūra
Praėjusį šeštadienį „Ramybės“ galerijoje atidaryta specialiai šiai erdvei kurta tapytojos Miglės Kosinskaitės paroda „Nocturnalanimals“.Itin gausiai susirinkusiems dailininkės kūrybos gerbėjams „Ramybės“ galerijos projektų vadovė Virginija Giniotytė paskelbė, jog, regis, kuriama nauja tradicija: vasaros sezoną „Ramybėje“...
Bibliotekoje – tapytojo Prano Griušio paroda
Rasa GEDVILAITĖ, 2010 07 26 | Rubrika: Miestas
Praėjusį antradienį Palangos viešojoje bibliotekos parodų salėje buvo atidaryta Prano Griušio personalinė paroda. Susirinkusius palangiškius sužavėjo žymaus kurorto menininko Juozo Griušio brolio atvežta paroda, kurioje galima išvysti ir šiuolaikinių, ir istorinių detalių.
Bibliotekoje – unikali paroda „500 Baltijos švyturių“
Rasa GEDVILAITĖ, 2010 04 14 | Rubrika: Miestas
Praėjusį penktadienį, balandžio 9-osios vakare, Palangos viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Aido Jurkšto darbų paroda „500 Baltijos švyturių“ (Lietuva, Latvija, Estija, Kaliningradas, Rusija XVI-XXI a.), palangiškius džiuginsiančią iki balandžio mėnesio pabaigos. Keturių valstybių švyturius apimanti paroda parodo visą šių statinių skleidžiamą grožį, kurį ir norėjo perteikti pats darbų...
