Paroda „anapilio matymai“ Palangos kurorto muziejuje

Liepos 1 d., penktadienį, 17 val. Palangos kurorto muziejuje (Birutės al. 34A), kultūrinėje visuomenėje žinomam kaip vila „Anapilis“atidaroma šiuolaikinio meno paroda „anapilio matymai“. Dalyvės: Eglė Gineitytė, Laisvydė Šalčiūtė, Laima Kreivytė, Eglė Ganda Bogdanienė. Kuratorė – Skaidra Trilupaitytė. Koordinatorė – Solveiga Gutautė.

Paroda „anapilio matymai“ tiria regėjimo galimybes. Žvelgiančiosios žvilgsnis čia klajoja tarp intencionalaus žingeidumo ir (netikėto) pasąmonės blyksnio, gelsvą alyvmedžių giraitę nutvieskusios šviesos ir atsitraukimo į mėlynas sutemas už lango. Sunkiai apibrėžiamos anapusybės – „kito pasaulio“ (anapilio) – prasmė tiesiogiai nėra siejama su vilos „Anapilis“ vardo istorija, tačiau „anos pilies“ legenda neišvengiamai įsiterpia į tai, ką matome ir suvokiame. Šiandien, tarkime, žinoma, jog žmonių pasakojimais apipintas kurorto statinys kadaise priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei Sofijai Tiškevičienei. Muziejaus lankytojams pristatoma miesto istorija ir ekscentriška architektūra; dabarties tyrėjų pastangomis rekonstruojami pastato interjerų kontūrai, netgi buvusių gyventojų papročiai. Tačiau žiūrovai nejučia provokuojami galvoti ir apie tai, kas nėra žinoma.

Pasitelkiant žinomų Lietuvos menininkių kūrybą – tapybos, raižinių, tekstilinių objektų, balso įrašo, audio vizualinius darbus – čia apmąstoma vizijos erdvė. Trumpam „pagauti“ tai, kas skirta ne biologinėms akims, galima per garsą (juk viloje kažkada skambėjo grafienei neva ramybę teikdavę vėjo vargonai). Vis dėlto šioje ekspozicijoje siekiama atrakinti ne tiek primirštą istoriją, kiek dairomasi anapusybės properšų, t. y. to, kas greičiausiai iš principo negali būti atrasta materijoje. Poetės skaitoma legendinė poema mus kviečia patirti pasakos gelmes. Kelio atgal į marių dugne esančią pilį ieškantys ne šios žemės gyventojai pasiklysta nematomoje laiko šliūžėje. Neatpažintų senovinių maskaradų ir cirkininkių pavidalai sušmėžuoja išnykusių miestų prisiminimuose. Anapusinio matymo iliuziją netiesiogiai sužadina ir lengvabūdiški pasakojimai apie spiritizmo seansus, taip pat kiti Palangoje rezidavusių didikų laisvalaikio užsiėmimai. Pastarieji išryškinami pasitelkiant istorinės fotografijos pavyzdžius. Įvairūs triukai XIX a. – XX a. kurorto gyvenime užėmė savitą vietą: vasarotojų atokvėpis ir pramogos buvo fiksuojami išgalvotų „jūrinių“ dekoracijų fone, populiarūs buvo šviesos eksperimentai, pvz. keliagubo apšvietimo kadrai, fotografijos „su vaiduokliais“.

Su linijiniu istoriniu laiku mažai ką bendro turinti anapusinio gyvenimo gaudyklė meninės vaizduotės dėka leidžia rekonstruoti maironišką regėjimą nuo Birutės kalno, sužadina munchišką melancholiją. Eglės balsas vedą į kelionę dūzgiančiomis smėlio kopomis ir nematomais Žalčio takais. Jūros bangos ir išmeta, ir įtraukia serpentin(i)ų prižiūrėtojų, o galbūt prašalaičius akimirksniu pakerinčių nebylių undinių, figūras. (Melo)dramatiškai rąžomos kilmingos rankos taps gulbės sparnais, prieblandos lelijos išsiskleis angelo abejonėse. Išbalę deivių veidai ko gero netrukus pavirs kūną stingdančiomis medūzomis. Vis dėlto sutemų veidrodžiuose besiblaškantį žvilgsnį neišvengiamai pasitiks brėkštanti nauja Veneros diena. Paryčių būdravimo sapnuose nėra užtikrintumo, nėra apibrėžto laiko, į juos įžengti retai kam pavyksta. Migloti tarp žmogaus ir šmėklos žvilgsnio įsiterpę regėjimai čia byloja anapilio matymą.

Parodos organizatoriai: VšĮ Baltic culture, Lietuvos dailininkų sąjunga, Palangos kurorto muziejus.

Paroda veiks iki liepos 30 d.

Lankymo valandos III–VII 10.00–19.00 val.

 *Iliustracija: Laisvydė Šalčiūtė „Būtinas angelas“. Sukūrimo metai: 2018.