Pamilus muziką atsiveria ir kelias į pasaulio pažinimą

Folklorinės atributikos kupina klasė, padėkų raštais papuoštos sienos, už nugaros įamžintas giedantis kikilis – simbolis vaikų folklorinės grupės, pavadintos tuo pačiu pavadinimu, - toks vaizdas džiugina akis ir sielą, pravėrus šios grupės vadovės, nuolatinės šypsenos savininkės Dianos Šeduikienės klasės duris. Pasirinkusi muzikos diktuojamą kelią, moteris teigia neapsirikusi, neveltui žengianti juo iki šiol.

Pabuvus poilsiautoju ir gyventoju

Palangoje Diana negimė ir net neaugo, tačiau čia ji jau kaip tikra palangiškė. „Palangoje gyvenu 21 metus, kaip sakoma, atitekėjau, nors gyvenau Vilniuje“, - savo gyvenimo detalę atskleidė D.Šeduikienė, nuoširdžiai pripažinusi, jog meilė Palangai visuomet buvo. Kaip patikino moteris, žinoma, kas gi neatvyksta vasaromis prie jūros, tačiau atvykus pabūti poilsiautoju ir būti gyventoju – du skirtingi dalykai, pajuokavus, jog visgi palangiškiai retai kada randa laiko pasikepinti saulutėje. 

Kaip namie

Visuomet švytinti tiek išore, tiek vidumi, - toks įspūdis susidaro, pabendravus su D.Šeduikiene. Matyt, neveltui ir jos būrelį lankantys vaikai susirinkę jaučiasi kaip namie. „Mes drauge ir arbatos atsigeriam, ir pasikalbam. Vienas berniukas, augantis daugiavaikėje šeimoje čia atranda ramybę, kurios kartais pritrūksta namie“, - papasakojo vaikus subūrusi vadovė. Kaip pastebėjo veikli moteris, vaikams būti užsiėmusiems – labai svarbu, nes tik tuomet jie tobulėja. „Apskritai, popamokinė veikla yra labai naudinga, o jei ji baigiasi su lyg mokykla, tuomet ateitis gali pasitikti ir liūdnesnė“, - savo mintimis pasidalino D.Šeduikienė.

„Aš pati papildomos veiklos dėka apkeliavau visą pasaulį, ko niekada nebūčiau padariusi“, - privalumus įvardino pašnekovė, pati su savo vaikais taip pat neapsiribojanti vien kurorto aplinka.

„Ar jūs dainuosit?“

Pati turėjusi smagią vaikystę, tokią D.Šeduikienė bando sukurti ir savo globojamiems vaikams. Juolab, jog tokių gabumų pas palangiškę esama. „Mano tėvelis visuomet mėgo dainuoti, tad jo svajonė buvo, jog visos trys dukros taptų muzikantėmis“, - nusišypsojo pašnekovė, pripažinusi, jog tėčio svajonę jos visos vienaip ar kitaip ir išpildė.

„Mano visos vasaros būdavo praleidžiamos kaime, o kelyje, važiuojant, visuomet visi drauge dainuodavom, net jei sutikdavom kokį pakeleivį, tėtis paklausdavo, „ar jūs dainuosit?“, tik sulaukęs teigiamo atsakymo, sutikdavo pavėžėti“, - prisiminė miestelėnė, papasakojusi, jog vis dėlto jos pačios šeimoje šios tradicijos nebeliko.

Dabartiniame gyvenime, kuomet tėvai su vaikais bendravimui skiria vis mažiau laiko, toks ryšys labai tvirtina šeimos santykius, ką patikino ir pašnekovė. „Nuvykę į kaimą, kas kur atrasdavom veiklos, tiek ir besusitikdavom, o ką veikti važiuojant – dainuoti“, - įsiminusią gražią tradiciją atskleidė D.Šeduikienė.

Genuose likusi meilė muzikai

Muzika, tikriausiai, tiems, kurie turėjo vienaip ar kitaip galimybę prie jos prisiliesti, ir nepaleidžia visą likusį gyvenimą. Galbūt tai įtakoja puikią muzikantų nuotaikų, neblėstančią gerą energiją, perduodamą ir kitiems. „Pamenu, kaip tėvelis pasakodavo, jog jį tiesiog burte užburdavo klausomas pučiamųjų orkestras“, - aistrą, galbūt užsilikusią genuose, atskleidė palangiškė, pabrėžusi, jog būtent tėvelio dėka visuomet visi giminių susitikimai tapdavo kur kas linksmesni, jis netrukdavo suorganizuoti ansamblį.

Folkloras – nepopuliarus?

„Folkloras tarp dabartinio jaunimo nėra labai populiarus“, - apie šiuolaikinio gyvenimo tendencijas ėmė pasakoti pašnekovė, tačiau jai visgi pavyksta suburti jaunuosius folklorinės muzikos gerbėjus į būrį. Pasak vaikų ansamblio vadovės, vaikus įtikinti lankyti folklorinį ansamblį nėra taip paprasta, sunku juos sudominti veikla, kurios galbūt jie niekuomet gyvenime neregėję ir negirdėję. „Vaikams galbūt nieko nereiškia žodis „folkloras“, nežino, kas tai yra, todėl būtina suteikti galimybę sužinoti“, - teigė mylima vaikų vadovė. Pasak jos, kartais užtenka sudominti vos vieną vaiką, o šis atsiveda draugus, panorusius drauge lankyti būrelį. „Prasideda tarsi grandininė reakcija“, - konstatavo Diana, atskleidusi, jog vaikams kur kas smagiau užsiimti kuria nors veikla su savo draugais. Anot pašnekovės, svarbus ir „Tramtatulio“ – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkursas – uždavinys. Jis vykdomas savuose miestuose, kuriuose vaikai regi vienas kito pasirodymus, vėliau persikelia į regionus.

Visi vaikai gali dainuoti

„Netinkamų vaikų nėra, visus galima išmokyti“, - net nesuabejojusi patikino D.Šeduikienė, papasakojusi, jog pradžioje, jei vaikui sunkiau sekasi dainuoti, patariama dainuoti su visais tyliau, tačiau būta tokių atvejų, kuomet „persilaužia“ būsimieji dainininkai ir kuo puikiausiai atlieka patikėtas dainas. Pasak jos, svarbiausia yra tai, jog „pasėtas grūdas gyvuoja“. O kad tai vyksta, įrodo nenutrūkstama veikla, kurioje vaikai atskleidžia savo talentus.