Palangos vardą reprezentuojančios komandos raginamos ieškotis rėmėjų

Jeigu viskas vyks, kaip suplanuota, metų pabaigoje Palanga pagaliau turės ilgai lauktą universalią sporto salę. Ir ne tik ją: ruošiamasi atnaujinti futbolo aikštę bei sirgalių tribūnas, kalbama apie naują aikštę su dirbtine danga. Tačiau ar liks kam atstovauti mūsų miestui, nes, kaip beveik kasmet, Palangos vardą garsinantys krepšinio ir futbolo klubai abejoja, ar jiems pavyks išsilaikyti.

Priėmė palankiai
„Prieš šešerius metus atsiradus galimybei Palangoje turėti stiprią krepšinio komandą, šiai idėjai ir sukurtam planui vienbalsiai pritarė visi Palangos miesto tarybos nariai, – krepšinio klubo „Naglis“ bei komandos, neseniai pavadintos „Palanga“ kūrimo istoriją prisiminė klubo direktorius Regimantas Juška. – Ir tai buvo nuoširdus ir teisingas be jokių asmeniškumų priimtas sprendimas kurti Palangoje komandą, į kurią sugrįžtų įvairiuose Lietuvos klubuose žaidžiantys palangiškiai. Vadovauti šiam projektui patikėta man. Pusę komandos išlaikymui reikalingų lėšų įsipareigojo skirti politikai, kitą pusę turėjau surasti aš“.
Pasak R. Juškos, nuo tos dienos ir prasidėjo bendravimas, virtęs darbu su politikais. Prasidėjo pozicija-opozicija, myliu-nemyliu. Jeigu vienas politikas atėjo pažiūrėti rungtynių, tai kitas to daryti neva negali, nes yra opozicijoje. Planuotą trenerio darbą komandoje teko iškeisti į vadybinį. Rėmėjų paieška tapo kasdieniu klubo direktoriaus rūpesčiu.

Rėmėjų buvo
„Situaciją išgelbėjo susitikimas su tuo metu vienos iš didžiausių statybinių įmonių Žemaitijoje, UAB „Adakris“, vadovu Viktoru Jasinsku, sutikusiu paremti Palangos krepšininkus, – pasakojo R. Juška. – Savo įsipareigojimus komandai „Adakris“ vykdydavo su kaupu, kartu keldamas ir uždavinius. Tik jo dėka jau pirmaisiais komandos dalyvavimo Nacionalinės krepšinio lygos čempionate metais Palangos komanda rungtyniavo NKL finale ir iškovojo antrąją vietą“.
Perėmus „Adakrio“ vadovavimą Islandijos verslininkui, o kaip vėliau paaiškėjo ir politikui, komanda liko tik su pažadais remti. Iškovota septintoji vieta.
Trečiąjį sezoną komandos pagrindiniu rėmėju buvo Klaipėdos konteinerių terminalas. Šios įmonės finansinė parama sudarė galimybę suburti pajėgią komandą, kuri tapo NKL čempione, o kartu iškovojo teisę dalyvauti stipriausioje Lietuvos krepšinio lygoje.
„Pirmasis sezonas LKL tapo tikru iššūkiu ne tik krepšininkams, bet ir klubo rėmėjams. Treniravimasis keliose salėse, o rungtyniavimas Klaipėdos LCC salėje neleido pasiekti aukštesnės kaip 12-os vietos tarp 13-os komandų. Savivaldybės skiriamos lėšos sudarė trečdalį komandos biudžeto. Pagrindiniu rėmėju vėl buvo KKT. Trečiąją lėšų dalį reikėjo surinkti iš kitų rėmėjų. Tai tapo sunkiai įmanomu, o po lažybų skandalo ir nebeįmanomu reiškiniu. Komanda liko be pagrindinio rėmėjo, kurio surasti nesiseka iki šiol. Finansavimas pasidalino į dvi dalis: savivaldybės skirtos lėšos aukšto sportinio meistriškumo programoms vykdyti ir rėmėjų, kuriuos surasti šiais laikais darosi vis sunkiau, lėšos“, – kalbėjo R. Juška.

Pažadus ne visada vykdo
„Sunkiausia, kai prieš sezoną susirenki pažadus remti komandą vienokia ar kitokia pinigų suma. Sudedi tas pažadėtas sumas į krūvą, sukomplektuoji komandą, pradedi sezoną, o po to prasideda visokios problemos kaip „nesiseka verslas, reikia palaukti“, „neleido žmona“, „neatidavė skolininkai“, „Būtingės terminalas nesumokėjo numatyto turto mokesčio“. O viršūnė buvo tada, kai
Palangoje garsus verslininkas, pažadėjęs komandai skirti paramą, to nepadarė, o sezonui pasibaigus apkaltino mane pavogus tuos pinigus, kurių jis nedavė“, – prisimena klubo direktorius.
„Galų gale, pradedu suprasti, kad ši komanda reikalinga tik man, – neslepia nuoskaudos R. Juška. – Kaip minėjau, prasidėjo viskas nuo mano idėjos ir 21 Tarybos nario pritarimo. Manau, kad pasiektais rezultatais tikrai neturėjau nuvilti Tarybos ir miesto gyventojų. Per tris dalyvavimo NKL metus tapti čempionais ir pereiti į LKL nepavyko dar nė vienai komandai. Tokios komandos kaip „Lietuvos ryto“ dublerinė komanda „Perlas“, Pasvalio „Pieno Žvaigždės“, Utenos „Juventus“ vietas LKL nusipirko. Laimėti NKL yra sunkesnis ir brangesnis kelias. Šiemet tai padaryti jau kelintus metus iš eilės stengiasi Mažeikių, iš LKL prieš du metus iškritusios Alytaus, ir Marijampolės bei dar kelios komandos“.

Laukia salės, bet...
R. Juška sako suprantantis, kad „Palangos“ komanda yra ne tokia, apie kokią svajoja visi palangiškiai. Bet jau visai greitai ateis tas laikas, kai komanda žais savo mieste, savo salėje, savo žiūrovų akivaizdoje.
„Rungtyniaudama NKL mūsų komanda buvo antra pagal sirgalių skaičių lygoje. Lenkė tik Mažeikiai. LKL esame taip pat ne paskutiniai, nors žaidžiame silpnai ir ne savo mieste.
Politikų meilė krepšiniui išnyko kartu su pergalėmis ir galimybe pasireklamuoti su komanda Šventosios salėje. Opozicijos politikavimai prieš „Palangos“ komandą yra paprasčiausias ir nevykęs būdas tapti populiaresniais ir taip kelti savo reitingus. Galbūt reikėtų sekti Vilniaus savivaldybės pavyzdžiu, kur Taryba supranta, ką reiškia miestui turėti stiprią krepšinio komandą ir kai jai nesiseka, būtina ne mažinti, o didinti paramą nuo 3 iki 4 milijonų litų“, – mano R. Juška.
Ir dar vienas skaudus faktas: praėjusį sezoną komandai buvo žadama skirti 200 tūkst. Lt iš Savivaldybės biudžeto. Pažadas išsakytas girdint Lietuvos krepšinio federacijos prezidentui Arvydui Saboniui, buvusiam Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiajam treneriui Kęstučiui Kemzūrai, LKL prezidentui Šarūnui Kliokiui. Klubo išlaidos planuotos patikėjus šiuo pažadu. Tačiau iki šiol komandai pervesta 182 tūkst. 700 Lt – žaidėjams liko neišmokėti dienpinigiai.
„Suprantame, kad biudžetas – ne guminis, dirbame, ieškodami rėmėjų. Tačiau mums būtinai reikalinga žinoti, kad finansavimas iš Savivaldybės pusės nebus mažesnis, nei žadama, ir reikia garantijų, kad pažadėtieji pinigai tikrai pasieks komandą. Kai paskui tenka vaikščioti ranką ištiesus ir priminti pažadus, o vietoj pinigų gauni priekaištus dėl rezultatų – tiesiog rankos svyra“, – kalbėjo R. Juška.
Tačiau klubo direktorius nepraranda vilties, jog Palanga vis dėlto išlaikys savo komandą, o, pastačius salę, pavyks įgyvendinti pirminę idėją – kad joje žaistų palangiškiai, kurie, deja, dabar išsilakstė po kitus klubus. Gal net pavyktų susigrąžinti tokius puikius žaidėjus, kaip Adomas Drungilas, Mindaugas Reminas, Evaldas Kairys, Laurynas Sakalauskas. Be to, būtina užsiauginti ir išlaikyti Palangoje tokius jaunus ir perspektyvius krepšininkus, kaip Erikas Kubilius, Matas Budrys ir kitus.
Kita vertus – jeigu vėl krepšininkams pinigai bus skiriami pasibaigus sezonui, arba už premijoms skirtus pinigus bus perkamos kėdės sporto salei, tai nauja arena gali likti ir be krepšinio komandos.

Futbolininkai pasitiki tik savimi
Pačioje šių metų pradžioje kitos kurorto vardą reprezentuojančios rinktinės – futbolo komandos „Palanga“ vadovas Romas Zubernis turėjo rimtų abejonių dėl klubo ateities.
Priminsime, jog Palangos „Gintaro“ vyrų futbolo komanda buvo suburta 1991-aisiais. 2005-ųjų metų sezono gale ekipa pasitraukė iš LFF II lygos Vakarų zonos varžybų. 2010 m. klubas atkurtas ir tapo FK „Palanga“, o nuo 2011 m. „Palanga“ pradėjo kovas Lietuvos futbolo federacijos II lygos Vakarų zonoje, kur pasiekė aukštų rezultatų.
„Pernai mums iš Savivaldybės biudžeto buvo skirta 50 tūkst. Lt. Greičiausiai ir šiems metams finansavimas liks toks pat, jei ne mažesnis. Ir tų pačių 50 tūkst. niekaip neužtektų, kad galėtume dalyvauti LFF rungtynėse – tam mažiausiai reikia 100 tūkst. Lt. Bet – Savivaldybės biudžetas menkas, visi jį, kaip antklodę, į save tempia. Žinant, kokios problemos yra dėl finansavimo, mes nieko gero nesitikime. Turim viltį, kad galbūt rudenį, jeigu biudžetas bus gerai renkamas, perskirstant jo lėšas mums skirs papildomų pinigų“, – kalbėjo R. Zubernis, pridūręs, jog iš dalies didelis pliusas futbolui Palangoje būsiąs tada, kai, pastačius naująją sporto salę bus renovuotos žiūrovų tribūnos.
Pasak klubo vadovo, futbolininkai pasitiki tik savimi. Ir jiems sužibusi viltis, kad FK „Palanga“ turės rimtą rėmėją, kurio parama leis dalyvauti Lietuvos futbolo federacijos varžybose.

Būtų galimybė – skirtų daugiau
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Vytautas Stalmokas, paklaustas dėl Palangą reprezentuojančių komandų finansavimo, sakė, jog šių metų biudžetas dar nesvarstytas ir dar nekalbėta, kiek lėšų šiems metams komandoms bus skirta.
„Manau, kad finansavimas liks praėjusių metų lygyje. Kad jis padidėtų, labai abejoju, tačiau stengsimės bent jau nemažinti“, – sakė V. Stalmokas.
Pasiteiravus dėl R. Juškos minėtųjų 200 tūkst. Lt, komiteto pirmininkas sakė tokių kalbų negirdėjęs: jo žiniomis, krepšininkams buvo žadėta 150 tūkst. Lt, skirta 182 tūkst. Tačiau jeigu tokių pažadų būta, juos tesėti esą privalu.
„Jeigu tik būtų galimybė, tiek krepšinio, tiek futbolo klubams, garsinantiems Palangą, tikrai derėtų skirti didesnį finansavimą. Tačiau jie turėtų būti remiami ne vien Savivaldybės biudžeto lėšomis – reikia ieškoti rėmėjų“, – sakė V. Stalmokas.

Reikia būti aktyvesniems
„Palangos miesto savivaldybės strateginiame plane abiems klubams – tiek krepšinio, tiek futbolo – yra numatyta bendrai skirti 130 tūkst. Lt metams, – apie finansavimą sakė kurorto mero pavaduotojas Saulius Simė. – Kiek iš viso lėšų bus skirta šiems metams planuota dar nebuvo. Sutinku, kad jiems reikalingas didesnis finansavimas, bet jeigu miesto biudžetas palyginti menkas, nėra iš kur daugiau lėšų paimti“.
Apie 200 tūkst. Lt krepšininkams vicemeras sakė negirdėjęs. Tačiau prasitarė, kad klubai turėtų patys būti aktyvesni ieškodami rėmėjų.
„Manau, kad norinčių paremti mūsų komandas tikrai atsiras tada, kai bus pastatyta naujoji salė. Ypač tai turėtų atsiliepti krepšininkams – juk nenormalu, kad jie dabar važinėja žaisti į Klaipėdą. Didelis pliusas futbolininkams turėtų prisidėti įrengus aikštę su dirbtine danga“, – sakė S. Simė.
Vicemeras įsitikinęs, jog miestui labai svarbu išlaikyti abi komandas. Tai būtų savotiška paskata ir kitų miestų – ir ne tik Lietuvos – sportininkams, kurie atvyktų stovyklauti į Palangą.
„Jeigu atvažiuojantys į sporto stovyklas žaidėjai turės galimybę žaisti su miesto komandomis, tai būtų didžiulis pliusas ir mūsų rinktinėms, galėsiančioms tokiu būdu kelti savo meistriškumą, ir atvykstantiesiems“, – kalbėjo S. Simė.

Situacija dėl biudžeto – įtempta
„Šiais metais situacija dėl miesto biudžeto yra labai sudėtinga, – aiškino Palangos meras Šarūnas Vaitkus. – Mūsų prioritetai yra įstaigos – mokyklos, vaikų darželiai, nors, gali būti, kad po „Mažeikių naftos“ akibrokšto gali tekti ir joms biudžetus šiek tiek apkarpyti. Labai sudėtingai viskas dėliojasi, turint omeny ir tai, kad miesto ižde teks rasti lėšų padidintai minimaliai algai mokėti“.
Pasak mero, Palangos vardą garsinantys klubai neturėtų labai skųstis: kol kas jiems numatytas toks pat lėšų kiekis, kaip ir praėjusiais metais. Nors galbūt reikėtų daugiau pinigų skirti kitoms sporto veikloms.
„Stebuklų šiais metais niekas negali tikėtis, tad ir komandų vadovų pradžiuginti negalime: kiek pinigų turėsime, tiek ir skirsime“, – akcentavo miesto vadovas.