Palangos senosios gimnazijos jaunieji filologai – tarp geriausių šalyje

Balandžio 5-7 dienomis į Vilnių sugrįžo 50-asis Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkursas, kurio pirmasis renginys įvyko 1965 metais Vilniuje, o vėliau jis kasmet keliavo po įvairius Lietuvos miestus ir rajonus. Jubiliejinio filologų konkurso atidarymo renginys vyko Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, kur susirinko net 102 jaunieji kūrėjai iš 35 Lietuvos miestų ir rajonų. Palangiškių jaunųjų filologų būrys – vienas iš gausiausių: vien iš gimnazijos į finalinį konkurso etapą buvo pakviesti šeši mokiniai.
Pasveikinti dalyvius ir palinkėti jiems sėkmės susirinko vertinimo komisijų nariai, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Vėliau net tris dienas jaunieji filologai kartu su žymiais kūrėjais profesionalais ir savo bendraamžiais prozos, poezijos, literatūros kritikos, publicistikos, tautosakos, kalbos ir vertimų sekcijose pasinėrė į savo darbų nagrinėjimą ir diskusijas Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje. Mokinių darbus vertino ir kartu su mokiniais aptarė komisija: Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto mokslininkai, žymūs publicistai, vertėjai, rašytojai ir poetai, bei jos pirmininkas doc. dr. Regimantas Tamošaitis. Geriausių darbų autoriai savo kūrybą skaitė Rašytojų sąjungos klube, visi konkurso dalyviai lankėsi Valdovų rūmuose ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje žiūrėjo švedų filmą „Ledo drakonas“, kuris BUFF tarptautiniame kino festivalyje Malmėje pripažintas geriausiu vaikų kino filmu (šią galimybę suteikė Švedijos ambasada Vilniuje).
Iškilmingas baigiamasis renginys – konkurso dalyvių apdovanojimai – balandžio 7 dieną sugrįžo į Lietuvos nacionalinę biblioteką. Palangos senosios gimnazijos IVE klasės mokinei Austėjai Mikutytei literatūros kritikos sekcijoje už darbą ,,Atverties akimirkų įprasminimas V.Papievio knygoje ,,Žiebtuvėliai anarchistai“ paskirta II vieta. Konkursui ją ruošė mokytoja ekspertė Jūratė Galinauskienė. Didžioji šios sekcijos dalyvių dalis – tai Vilniaus licėjaus mokiniai. Komisijos pirmininkė, Vilniaus universiteto mokslininkė dr.Brigita Speičytė išskyrė Austėjos darbą už įdomias įžvalgas, už gebėjimą tiksliai vartoti literatūros teorijos sąvokas, kurias paprastai savo darbuose vartoja filologijos studentai. Mokslininkė pasidžiaugė, kad po Austėjos parašyto kritikos darbo anksčiau neįvertintas V.Papievio romanas buvo pamatytas kitoje šviesoje, aptarimo metu net pavadintas estetikos filosofijos pavyzdžiu.
II vieta prozos sekcijoje džiaugėsi dar viena mokytojos J.Galinauskienės mokinė, abiturientė Ieva Marija Sokolovaitė. Komisijos pirmininkė, rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė, aptardama Ievos noveles, akcentavo, kad mokinė turi viską, ko reikia tikram rašytojui – ir logiką, ir jausmą. Šiemet, kaip teigė komisija, prozos sekcijoje buvo jaučiamas savotiškas proveržis – pateikta daug ypač gerų darbų. Todėl Ievos pasiekimas labai džiugina. Ji, kaip prozos sekcijos atstovė, buvo išrinkta savo kūrinio ištrauką perskaityti konkurso dalyviams ir svečiams vakare, kuris vyko Rašytojų sąjungos klube.
Jau ne pirmus metus sėkmė lydi Palangos senosios gimnazijos jaunuosius vertėjus – šiemet IIIB klasės mokinė Livija Perminaitė (mokytojos Liudmila Augucevičienė ir Aušra Šeštokienė) vertimų sekcijoje laimėjo II vietą. Konkursui ji pateikė modernaus rusų rašytojo A.Snegiriovo apsakymo „Abdula ir Amina“ vertimą, už kurį iš komisijos pirmininkės, vertėjos, Šv. Jeronimo premijos laureatės Irenos Aleksaitės sulaukė pagyrimo už labai gerą kalbinę intuiciją ir gimtosios kalbos jausmą. III vieta publicistikos sekcijoje nudžiugino jau antrus metus filologų konkurse dalyvavusi gimnazijos IVE klasės mokinė Iveta Danieliūtė (mokytoja J.Galinauskienė). Praėjusiais metais ji užėmė II vietą. Komisijos pirmininkė, žurnalistė, rašytoja Gintarė Adomaitytė pagyrė Ivetos darbą „Sugrįžusiųjų balsai“ už subtilų stilių ir įdomią struktūrą. Filologų konkurso finaliniame etape taip pat dalyvavo mokytojos Raimondos Kačerauskienės mokinės Austėja Daukšaitė (prozos sekcija) irAida Bradauskaitė(vertimų sekcija), kurios džiaugėsi įgyta patirtimi ir naudingais profesionalų patarimais. Aidos vertimas liko vos per žingsnį nuo prizinės vietos. „Įspūdžių tiek daug, kad net sunku juos sudėlioti į žodžius, – pasakoja I. Danieliūtė. – Tai paskutiniai mokslo metai, tad daugiau jaunųjų filologų konkurse nebeturėsiu galimybės dalyvauti, todėl šiek tiek liūdna. Šiais metais rašiau apie kadaise emigravusius, bet grįžusius į Lietuvą palangiškius. Iš pradžių bijojau, kad tie interviu gali būti nejaukūs, tačiau žmonės taip atvirai dalijosi savo istorijomis, kad aš net pamiršau turinti paruoštų klausimų lapą. Tai buvo ne tik informacijos rinkimas, bet ir nuoširdūs pokalbiai. Labai džiaugiuosi naujomis pažintimis, pagyvinusiomis visas konkurso finalo dienas“.
Paklausta, kas lemia sėkmę tokiame konkurse, A.Mikutytė sako, kad kruopštus išankstinis pasiruošimas lemia labai daug. Taip pat svarbu jausti tiriamą knygą, pačiam suprasti jos pagrindinę idėją ir mokėti perteikti ją pristatymo metu, gebėti „pastovėti“ už savo rašinį.
Kaip teigia Iveta, „rašant konkursinį darbą reikia „išsigryninti“ idėją ir nepamiršti aktualijų. Dažnai publicistikos ir eseistikos sekcijoje dalyviai samprotauja apie šių dienų visuomenę, apie tai, kas vyksta dabar. Tai tikrai yra įdomu ne tik dalyviams, bet ir vertintojams. Tačiau profesionalų vertinimas jau nepriklauso nuo tavęs, tad nesijaudink ir tiesiog džiaukis akimirka bei galimybe dalintis savo kūryba“.
Jaunųjų filologų konkursuose Palangos senosios gimnazijos mokiniai dalyvauja jau nuo pirmųjų šio konkurso metų – tai buvusio mokytojo Jono Brindzos ir jo mokinių pradėta tradicija, kurią tęsia mokytoja Jūratė Galinauskienė ir kiti lituanistai bei užsienio kalbų mokytojai ir jų ugdytiniai. Jaunųjų filologų konkurso dalyviai tampa paženklinti savita žyme: jie ne tik pristato savo darbus, bet ir susipažįsta, bendrauja, o kartais susidraugauja net ir visam gyvenimui.

Gabrielė PILIBAITYTĖ ir Veronika JUCEVIČIŪTĖ
Palangos senoji gimnazija, IIIC klasė