Palangos senojoje gimnazijoje kuriama Garbės galerija – garbės reikalas

Palangos senąją gimnaziją baigė šalies, kai kurie net pasaulio, mastu žinomi žmonės. Tad atėjo ta diena, kada jų talentai ir nuveikti darbai bus įamžinti gimnazijoje. Dažnai nutinka taip, kad talentingieji kokia nors forma įamžinami tik po mirties. Šiuo atveju daugelis atsidursiančių Garbės galerijoje dar gyvi.

Informacija nekaupiama ir nesisteminama
Palangos senosios gimnazijos direktorius Leonas Šidlauskas stebisi, kad dar niekam iki šiol nekilo mintis įamžinti nusipelniusiuosius, kurie baigė šią gimnaziją: „Man asmeniškai ši idėja labai graži ir prasminga, nes apie gimnazijos istoriją žino ne tik palangiškiai“.
Pasak L. Šidlausko, Senoji gimnazija garsėja ne tik dabartiniais aukštais gimnazistų pasiekimais ir mokinius parengiančiais mokytojais, ją baigė šaliai nusipelniusios asmenybės, kurių vardai šiandien įrašyti į istoriją – teisininkai, aktoriai, politikai, gydytojai, rašytojai, žurnalistai, mokslininkai ar net pats Prezidentas. Dar nei metų nevadovaujantis gimnazijai L. Šidlauskas pastebėjo, kad medžiaga apie gimnazijos istoriją, ją baigusius mokinius nekaupiama ir nesisteminama. „Mokiniai kaupiant žinias apie gimnazijos istoriją, asmenybes taip pat yra įnešę savo indėlį – kartu su pedagogais rašė projektinius darbus, rengė konferencijas, tačiau visa medžiaga yra išsibarsčiusi ir mokyklos viešojoje erdvėje šiandien apie tai nėra jokių matomų ženklų“, – pastebėjo direktorius.

Įamžinti padės vienas geriausių Lietuvos kaligrafų
Gimnazijos direktorius neabejoja Garbės galerijos reikalingumu ir reikšmingumu: „Mokyklos Garbės galerijos reikia neatidėliotinai – tai mūsų garbės reikalas!“. Dėl galutinio ryškių asmenybių biografijų įamžinimo L. Šidlauskas jau tarėsi su Vilniaus dailės akademijos profesoriumi grafiku Rimvydu Kepežinsku. „Mano asmeninėmis įžvalgomis, šiandien šis žmogus yra vienas iš geriausių kaligrafų, tad su juo aptariau, kaip būtų galima gimnaziją baigusias ryškių asmenybių pavardes įamžinti“, – atskleidė mokyklos vadovas.
Kaligrafijos meistras, pasak gimnazijos direktorius, pažadėjo prisidėti prie galerijos kūrimo ir sudarytą žinomų pavardžių sąrašą užrašyti kaligrafiškai, tačiau kokį pavidalą įgys pati galerija, dar nėra aišku. „Gal tai bus didelio formato albumas, gal stendas – sunku pasakyti neturint galutinio sąrašo ir nežinant jo dydžio. Tačiau viena yra žinoma, kad patalpinti viską gimnazijos viešojoje erdvėje neįmanoma. Manau, kad visai realu daryti didelio formato kilnojamuosius stendus, kurie bus dažnai keičiami“, – svarstė gimnazijos direktorius. Stendai galėtų būti su informatyviomis nuotraukomis, naudojami įvairių gimnazijos bendruomenės organizuojamų renginių metu, minint tarptautines dienas ir pan. „Dar net nenusprendėme, kaip visa tai įvardysime – Garbės galerija ar Garbės sąrašu, tačiau tai didelės reikšmės nesudaro. Svarbu, kad bet kokiu formatu šis sumanymas būtų įgyvendintas“, – optimizmo neslėpė L. Šidlauskas.
Planuojama, jog kaligrafijos meistras įrašys pavardes stambiame meno kūrinyje, kuris kabotų gimnazijoje, o visa kita – albumų, stendų formatu. Tačiau galutinė koncepcija dar bus sprendžiama. „Tai nėra pati sunkiausia užduotis, svarbiausia surinkti reikiamą medžiagą“, – teigė L. Šidlauskas.

Kiekvienai asmenybei – individualus dėmesys
Garbės galeriją sudarys gimnaziją baigusių, joje besimokiusių mokinių, dirbusių pedagogų vardai ir pavardės: „Bus parengta medžiaga apie kiekvieną Garbės galerijos asmenį, jo mokymosi ar darbo gimnazijoje laikotarpį, svarbiausius gyvenimo faktus ir pasiekimus ir kitą, mūsų nuomone, svarbią, įdomią bei aktualią informaciją“, – su užsidegimu apie sumanymą pasakojo L. Šidlauskas. Visa tai bus viešinama ir gimnazijos internetinėje svetainėje, parengti pristatymai skaitmeninėse laikmenose, kilnojamieji stendai viešiems pristatymams.
L. Šidlauskas mano, kad visai nesvarbu, koks bus šio sumanymo formatas, kaip visa tai bus eksponuojama ir viešinama: svarbiausia, kad ta medžiaga būtų. Ji gimnazijai tiesiog būtina.

Nebūtina laukti senatvės
Pasak gimnazijos direktorius, kilo nemažai diskusijų dėl sąraše esančių pavardžių: „Kalbantis su vyresnės kartos atstovais, ne vienas iš dalies neigiamai pasisakė dėl asmenybių, kurios dar gana jauno amžiaus ir, neva, nieko nenuveikusios. Į tai žiūrėjau skeptiškai“. Jei, pasak Garbės galerijos iniciatoriaus, žmogus jau turi auksinį scenos kryžių, tapo prestižinio apdovanojimo laureatu ir pan., nereikia laukti, kol jis pasieks garbingą amžių, kad būtų pas mus įrašytas ir nuveiktų dar ką nors įsimintino: „Kodėl negalime įvertinti jaunų ir laukti pensinio amžiaus? Tegu šias asmenybes atpažįsta šiandien besimokantys, tegu skleidžia žinią visiems“.
O jei ilgainiui nutiktų taip, kad žmogaus pavardė dėl tam tikrų priežasčių nebegalėtų būti skelbiama tarp garbingųjų, ji būtų išbraukta.

Atrankos į Garbės galeriją kriterijai
Kas bus įtraukti į Garbės galeriją (o toli gražu tikrai ne visi, kurie čia mokėsi ar dirbo), spręs gimnazijos direktoriaus sudaryta darbo grupė: „Be manęs dar garbingąjį sąrašą sudarinės lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Jūratė Galinauskienė, pavaduotoja neformaliam ugdymui Aurelija Jazbutienė, biologijos mokytoja ekspertė Daiva Urbštienė ir pavaduotoja ugdymui Jolita Vaičiulienė. Komisija ne tik turės visišką teisę spręsti, kokie žmonės sudarys Garbės galeriją, bet ir galės nedeklaruoti savo sprendimų, kurie vestų į aršias diskusijas ar net konfliktus“.
Į Garbės galerijos patekimą yra nemažai pozicijų: valstybės ar valstybės institucijų vadovai (Prezidentas, Ministras pirmininkas, Seimo nariai). Čia patektų Palangoje mokęsis Antanas Smetona, Nepriklausomybės akto signataras Steponas Kairys, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Jurgis Šaulys. Į atrankos kriterijus įtraukiami ir Lietuvos kariuomenės karininkai, Lietuvos mokslo asmenybės, tarp kurių – akademikai, nacionalinių mokslo premijų ir kitų reikšmingų mokslų laureatai, universitetų rektoriai, medikai, menininkai, žurnalistai, aktoriai, sužeisti 1991 metų sausio 13-ą. Pagerbti turi būti ir mokytojai, kurių ugdytiniai pasiekė reikšmingų rezultatų, partizanai, rezistentai.
„Pretendentų sąrašas išties platus ir dar vis pildomas, tačiau labai svarbu įvertinti tą, kuris paliko pėdsaką gimnazijoje ir šalyje, o gal net pasaulyje. Ypač svarbus įvertinimas tiems, kurie dar gali juo džiaugtis šiandien, nes dažnai talentai ir ryškios asmenybės visuomenėje įvertinami tik išėjus Anapilin“, – pastebėjo direktorius.

Garbės galerijoje puikuosis ne visi
Nesvarbu, jog asmenybė baigė gimnaziją ar joje dirbo. „Esama tokių pavardžių, kurios šiandien įtrauktos į Katalikų bažnyčios kroniką už mokinių persekiojimą dėl tikėjimo. Negalime Garbės galerijoje viešinti ir tų, kurie atvirai rodė savo prieraišumą sovietinei santvarkai, dirbo sovietinėse represinėse struktūrose ar su jomis bendradarbiavo“, – minėjo L. Šidlauskas. Negali būti įtraukti ir asmenys, Nepriklausomos Lietuvos teismų nuteisti už kriminalinius, finansinius nusikaltimus, piktnaudžiavimą valdžia. Taip pat asmenys, dalyvavę holokauste, buvę stribai ar dalyvavę tremiant žmones į Sibirą, stalinistinėse represijose. Sovietinio laikotarpio gimnazijos veiklos įvykiai bus itin atidžiai peržiūrėti. „Ir visai nesvarbu, kad mokytojas buvo atsidavęs savo darbui ir profesionaliai atliko jį, mokinių ugdymo rezultatai aukšti, tačiau jei jis viešai neigiama forma reiškė savo politinius ar tikėjimo įsitikinimus, tokio žmogaus negalime įtraukti tarp nusipelniusių“, – teigė idėjos iniciatorius.

Pavardės ryškios ir visiems žinomos
Palangoje besimokiusių, veikusių ir dirbusių asmenybių skaičius nemažas. „Galime minėti Lietuvos žurnalistą, publicistą ir signatarą Rimvydą Valatką, dainininką Stasį Povilaitį, Nacionalinės premijos laureatą Rolandą Rastauską, technologijos mokslų daktarą Vytautą Joną Stauskį, aktorę Airidą Gintautaitę, kompozitorių Juozą Tallat-Kelpšą, dainininkus Jurgą Šeduikytę, Edmundą Kučinską, Stanislovą Kuiziną (aktorių, vaidinusį pirmajame lietuviškame teatre „Amerika pirtyje“, – aut.), skulptorių Adomą Raudį – Samogitą, režisierę Astą Einikytę, fotomeninką Adą Sendrauską, nusipelniusius pedagogus, tarp kurių ir miesto Garbės pilietis Jonas Brindza ar Jonas Šarka. Sąrašą galima tęsti ir tęsti. Ir jis vis pildomas“, – vardijo direktorius..
Čia pateiktos tik kelios iš didžios gausybės, kurie jau pretenduoja būti įrašyti garbingųjų ir nusipelniusiųjų sąraše.

Reikalinga pagalba
Paklausus gimnazijos direktoriaus, kas sudėtingiausia kuriant galeriją, L. Šidlauskas nedvejojo: „Nepamiršti svarbaus žmogaus. Būtų labai apmaudu, jei neįtrauktume kokios ryškios asmenybės dėl neapdairumo, nežinojimo ir duomenų bazės nebuvimo. Tad prašome visų palangiškių ir ne tik jų pagalbos“. Gimnazijos direktorius kartu su visa galerijos įkūrimo darbo grupe prašo informacijos apie asmenis, kurie visuomenės manymu galėtų tapti Senosios gimnazijos Garbės galerijos nariais: „Prašome ir unikalių fotografijų, kurias galėtume panaudoti. Palangiškiai, ypač garbesnio amžiaus, tikrai galėtų praversti siųsdami mums žinią. Kurkime ir didžiuokimės Garbės galerija visi kartu“.
Kaip pasakojo direktorius, duomenys kažkodėl nebuvo kaupiami: „Tarkim šiandien neturime informacijos apie mokinius, kurie baigė mūsų gimnaziją, o šiandien turi mokslinį daktaro laipsnį ir gali būti įtraukti į garbingųjų sąrašą“.

Informaciją ir fotografijas galite siųsti: psgpastas@gmail .com; preliminarus Senosios gimnazijos garbės sąrašas yra paskelbtas gimnazijos svetainėje http://senojigimnazija.lt/ ;tel. nr. 8-460-51275 (direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui Aurelija Jazbutienė).