Palangos reabilitacijos ligoninė plačiau atvers duris

Beveik dvejus metus laukusi Sveikatos apsaugos ministerijos konkurso direktoriauspareigoms eiti, Palangos reabilitacijos ligoninė turi naują vadovą: direktore tapo Romantė Aleknavičienė, kuri po 25 metų prie ligoninės vairo stovėjusio Virginijaus Biskio išėjimo– iki rugsėjo vidurio ji laikinai vadovavo ligoninei – jau atsikratė žodžių „laikinai einanti“.
– Jūsų paskyrimas į direktorės pareigas gerokai užsitęsė. Kodėl?
– Konkursą direktoriaus pareigoms užimti organizavoSveikatos apsaugos ministerija, kuri yra mūsų ligoninės steigėja. Ministerijos kompetencijos priklausančių sprendimų nelabai galėčiau ir norėčiau komentuoti. Kad beveik dvejus metus laikinai ėjau direktorės pareigas, nei džiaugiuosi, nei reiškiu pretenzijas dė to.
Vistik pasakyčiau, kad dabar šį laikotarpį vertinu kaip gerą, pakankamai ilgą startinę poziciją, kuri man net buvo naudinga: įgijau daugiau patirties, žinių, išmokau daugybės naujų dalykų.
Įvykus konkursui, mano, kaip naujo vadovo, paskyrimas vėl gi užtruko, bet taip yra dėl privalomų organizacinių procedūrų, būdingų ministerijos organizuojamiems konkursams.
– Aštuonerius metus dirbote direktoriaus pavaduotoja medicinai. Kokių naujų dalykų išmokote laikinai eidama ligoninės direktoriaus pareigas?
– Išties, kaip direktoriaus pavaduotoja medicinai, kuravau plačią sritį, tačiau direktoriaus pareigos, be abejonės, apima gerokai daugiau funkcijų. Kalbant paprastai, dabar esu atsakinga už viską: 250 darbuotojų, visą ūkį, visą sistemą, darbuotojų saugumą, geras darbo sąlygas ir taip toliau.
– Buvęs ilgametis ligoninės direktorius, be abejonės, paliko savo gilų įspaudą ligoninės gyvenime. Ar jo įdirbis jūsų nė kiek neslegia?
– Su buvusiu direktoriumi ranka rankon dirbome ne vienerius metus, todėl direktorės pareigose jaučiuosi patogiai. Džiaugiuosi, kadsutapo požiūriai į ligoninės viziją ir veiklos tikslus. Su buvusiu direktoriumi visada dirbome kaip komanda. Iš jo, kaip vadovo, mokiausi ir išmokau tikrai nemažai, sukaupiau vertingos patirties. Mano, kaip dabartinės vadovės, tikslas yra pirmiausia užtikrinti tos veiklos tęstinumą.
– Ar buvo atliktas ligoninės auditas ligoninę palikus V. Biskiui?
– Taip, auditas buvo atliktas ministerijos nustatyta bendrąja tvarka. Buvo duotos tam tikros rekomendacijos. Pabrėšiu, kad nebuvo nustatyta jokių didelių pažeidimų ar nurodyta, ką reikėtų neatidėliotinai koreguoti. Mūsų žiniomis, buvęs direktorius ligoninę paliko savo noru – darbas visus tuos metus, kol jis vadovavo ligoninei, vyko sklandžiai. Lygiai taip pat jis vyksta ir dabar.
– Minėjote, kad sieksite veiklos tęstinumo. Ar tai reiškia, kad neturite savo planų, sumanymų?
– Sumanymų visada yra. Tačiau ligoninės strategija yra suformuota, teikiame kompleksinės reabilitacijos paslaugas, tai yra, medicininė reabilitacija, profesinė reabilitacija ir aktyvi reabilitacija. Tokia strategija yra patvirtinta mūsų užsienio partnerių, mūsų steigėjo, ministerijos, ji pasiteisino mūsų praktikoje, tad jos keisti tikrai nereikia.
Be abejo, tam tikras sritis, siekiant modernizavimo ir inovatyvių sprendimų, įvedant naujus kokybės standartuis, galima koreguoti. Tačiau paslaugų teikimo esmė liks nepasikeitusi.
– Mūsų pokalbio pradžioje minėjote, kad sieksite tapti atviresni miesto bendruomenei. Prašau pasidalinkite savo mintimis apie tai.
– Mūsų veikloje svarbiausiu buvo, yra ir bus pacientas. Mūsų tikslas yra kokybiškos medicininės paslaugos. Mūsų visa veikla ir toliau bus nukreipta tų paslaugų kokybės gerinimui. Viena iš naujovių, kurią norime įgyvendinti, yra pacientų aptarnavimo standarto įdiegimas. Visas ligoninės personalas būtų apmokytas, suformuotos tam tikros užduotys, tikslai ir būdai tiems tikslams pasiekti. Jų įgyvendimas atsispindėtų mūsų paslaugų kokybėje.
Kita sritis, į kurią norėčiau atkreipti dėmesį, yra personalo darbo sąlygų gerinimas.
Trečia sritis – ligoninės aplinkos galimybių maksimalus išnaudojimas. Turime didelį ir gražų ligoninės plotą, kurį sieksime modernizuoti, įrengdami papildomų treniravimo aikštelių pacientų, taip pat daugiau poilsio vietų, kuriomis mielai naudotųsi ir mūsų pacientai, ir darbuotojai, ir svečiai.
Labai svarbus tikslas, kurį sau keliame, yra formuoti atviros ligoninės įvaizdį. Jo esmė – priimti pacientus tam tikroms atskiroms procedūroms.
– Kada ketinate tai pradėti daryti?
– Iš esmės po truputį tai kartas nuo karto vyksta. Mūsų ligoninės užimtumas metų bėgyje iš esmės nekinta – ligoninė yra užpildyta beveik 100 procentų visus metus. Reabilitacijos procedūros vyksta intensyviai, tačiau popietinėmis valandomis mes turime galimybę teikti pavienes paslaugas pacientams, kurie, esant poreikiui, čia jų užsuktų. Esame pasiruošę priimti tiek palangiškius, tiek Palangos miesto svečius.
Kokios tai bus paslaugos, iš dalies apspręs sezonas: žiemos sezono metu esame nusprendę tokiems pacientams teikti vienas paslaugas, vasarą – kitas. Svarbiausia – poreikis tokioms paslaugoms. Tikiu, kad jis būtų.
– Kadangi ilgai buvote pavaduotoja medicinai, logiška manyti, kad ši sritis jums – ypač artima. Kaip ją stiprinsite?
– Kalbant apie medicininę paslaugų pusę, kol kas planuojame išlaikyti tas pačias paslaugas. Situaciją keisime tik tuomet, jeigu situacija apskritai keisis mūsų medicinos sistemoje. Turiu omeny planuojamą reabilitacijos paslaugas reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimą. Mes, be abejo, aktyviai reaguosime į rinkos pasikeitimus ir priimsime sprendimus, kurie inicijuos ir papildomų medicininių paslaugų atsiradimą ligoninėje. Mano, kaip direktorės, tikslas stiprinti visą ligoninę, jos visas funkcijas, tad stiprinsime visumą.
– Ar Palangos reabilitacijos ligoninės finansinės, žmogiškųjų resursų galimybės leidžia ligoninei koja kojon žengti su geriausiomis tokio profilio ligoninėmis Vakarų Europoje?
– Išties, mūsų ligoninė niekuo nenusileidžia tokio profilio ligoninėms Vakarų Europoje: esame apsirūpinę visa moderniausia medicininės reabilitacijos įranga, ligoninėje dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, gerai įvaldę įvairias užsienio kalbas: anglų, vokiečių, lenkų, rusų, prancūzų.Mūsų darbo principai, pabrėšiu, yra tokie patys, kaip ir kiekvienoje Vakarų Europos medicininės reabilitacijos ligoninėje.
Kitais žodžiais tariant, nuvykę į bet kurią reabilitacijos ligoninę Europoje, mes, kaip lygūs, kalbame ta pačia medicinine kalba apie tas pačias reabilitacijai naudojamas priemones.
– Jūsų ligoninės pacientų geografija – labai plati, turite pacientų ne tik iš buvusios Sovietų sąjungos respublikų, bet net Izraelio. Ar numatę daugiau į ligoninę priimti pacientų iš užsienio?
– Specialiai papildomų pastangų, kad išplėstumėme užsienio pacientų ratą, nededame. Mes esame žinomi kaip kokybiškų medicininės reabilitacijos paslaugų teikėjai, turime gerą vardą, todėl užsienio piliečiai noriai atvyksta į mūsų ligoninę.
Svarbu pabrėžti, kad palyginti su Vakarų Europos reabilitacijos ligoninėmis, jie pas mus paslaugas gauna už gerokai žemesnę kainą.
Kalbant apie užsienio pacientų geografiją, sumažėjo pacientų iš Rusijos. Tai atspindi vyraujančias tendencijas – ir Palangoje, ir visoje Lietuvoje.
– Lietuvoje kyla medikų sąjūdis, medikai reikalauja didesnių atlyginimų, geresnių darbo sąlygų, įvertinimo. Ar jūs turite pakankamai reabilitologų, kitų specialistų?
– Šiai dienai gydytojų turime pakankamai. Vasarą į darbą priėmėme naują gydytoją, baigusią reabilitacijos rezidentūrą. Tačiau nors ir turime pakankamai gydytojų, atsipalaiduoti negalime, nes to neleidžia mūsų gydytojų amžiaus vidurkis. Turime aktyviai rinkoje ieškoti naujų specialistų. Apie tai galvoti turime kiekvieną dieną.
– Kaip, jūsų manymu, Palangos miestas galėtų vilioti jaunus medikus į Palangą?
–Palanga –labai patrauklus miestas gyventi ir dirbti. Reikia leisti jauniesiems kolegoms jį atrasti. Jeigu Palangoje būtų rimta medikų stygiaus problema, matyt, kalba eitų ir apie trišalių sutarčių sudarymą. Turiu omeny, tarp savivaldybės, aukštosios mokyklos ir gydymo įstaigos. Tokiu būdu savivaldybė įsipareigotų prisidėti prie būsimų specialistų rezidentūros baigimo. Be abejo, Palangoje didžiausias poreikis yra medicininės reabilitacijos specialistams.
– Kiek pas jus ligoninėje dirba palangiškių?
– 149. Neseniai ligoninėje lankėsi miesto meras (Šarūnas Vaitkus) ir jis tą patį klausimą iškėlė.
– Ligoninė visuomet buvo žinoma kaip tam tikra kultūrinė vieta. Ar tokį įvaizdį ir toliau puoselėjate?
– Taip. Mes rengiame parodas mūsų bibliotekoje. Pagal galimybes rengiame koncertus, šventinius vakarus, susitikimus. Svarbu, kad ir mūsų pacientai, ir darbuotojai ligoninėje jaustųsi patogiai ir jaukiai.
– Jau devintus metus gyvenate Palangoje. Ar jaučiatės tikra palangiške?
– Tikrai taip. Tik, skirtingai nei senieji palangiškiai, aš vis dar dažnai einu prie jūros.
– Jie eina, tik nežiūri į jūrą ir horizontą. Aš taip girdėjau...
– (Šypsosi) Aš dar žiūriu į jūrą ir manau, kad visuomet į ją žiūrėsiu.