Palangos poetų pėdsakais

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2009-01-14
Peržiūrėta
2219
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Niekas, joks bibliografas, net literatūros tyrinėtojas neparodys apie rašinio herojų net minimalios tiesos tiek, kiek pats sau nemeluojantis, atviras, tikrais širdies žodžiais kalbantis literatas.
2001 metais Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, šviesaus atminimo antisovietinio literatūros mokslininko Vytauto Kubiliaus iniciatyva parengtoje, redaguotoje pirmojoje „Lietuvių literatūros enciklopedijoje“ apie 1926 metais Monciškėse (anuomet Kretingos rajone) gimusią poetę Stefą Večerskytę-Daukšienę redaktorius Vytautas Rakauskas parašė: „1947 metais baigė Palangos gimnaziją, mokytojavo Kretingos apskrityje. 1948 m. suimta, kalinta Intos lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1957 m., apsigyveno Palangoje, dirbo sanatorijoje buhaltere.
Viena iš Intoje parengtų rankraštinių antologijų autorių ( slapyvardis Baltija). Eilėraščių išspausdino periodikoje, antologijose „Benamiai“ (1989), „Tremtinio Lietuva“ ( 1990), išleido rinkinį „Keliuku palei kelią“ (1999).
Tradiciniais, ketureiliais posmais aprašomas Uralo kalnų peizažas, ilgimasi Tėvynės, tikima jos laisve. Parašė atsiminimų“.
Apie tokius, kančias ištvėrusius, širdimi Sibiro ledynus kildžiusius, tikrai išdidžius ir garbingus žmones sakoma: „Viešpaties valia jų darbai ir poetiniai žodžiai prasikalė, kaip žolė pro asfaltą“. Garbė tremtiniams – literatams. Nukrentant okupaciniams retežiams, laisvėjant sieloms atsivėrė palangiškių – orių kovotojų už Lietuvos valstybingumą gaivūs kūrybos klodais. Šitaip ir kukli Monciškių mergikė Stefutė tapo žinoma greta didžiųjų, tremties išbandymus pakėlusių lietuvių literatūros klasikų. Štai ką Stefa Večerskytė-Daukšienė rašo savo literatūrinėje autobiografijoje: „Gimiau 1926 m. gražiame Lietuvos kampelyje netoli Palangos, arti jūros. Vasarą vaikai bėgdavome į pajūrį, pliuškendavomės bangose. Mamelė pagimdė mus aštuonis, užaugome tik penki. Tame būrelyje vienas brolis. Tėvelio darytomis klumpėmis apsiavusi bėgau į mokyklą. Kartą degė mokykla. Per tą sumaištį vieną klumpę, kurioje tilpo abi mano pėdos, pamečiau. Kitą dieną bėgau ieškoti klumpės, neberadau, tikriausiai sudegė...
Keturis skyrius baigusi labai norėjau mokytis toliau. Išprašiau. Baigiau Palangos gimnaziją. Pokario metais baigusioms gimnaziją leido dirbti mokytojomis, nes mokytojų trūko. Deja, neilgai. Už priklausymą ateitininkų būreliui gimnazijoje areštavo. Atseikėjo pilną normą – 25 metus sovietinio kalėjimo ir lagerio. Bausmę atlikau Intoje. Po septynerių metų 1957 m. grįžau į Lietuvą. Koks džiaugsmas ir ... karčios ašaros. Nepriregistruoja. Per didelį vargą apsigyvenau Palangoje. Mokykloje dirbti nebeleido – „politiškai nesveika“. Įsidarbinau sanatorijoje. Tris dešimtmečius dirbau buhalterinį darbą.
Anksti likau našle su dviem mažamečiais vaikais, Vilija ir Raimundu. Abu dabar turi aukštąjį išsilavinimą. Šiandien man belieka džiaugtis jų gyvenimu.
Būdama lageryje savo skausmą, vargą ir nuoskaudas dėliojau į eilutes. Gaila, grįžus į Palangą, kratos metu visus eilėraščius paėmė. Po Atgimimo ieškojau savo rankraščių saugumo archyvuose, bet gavau neigiamą atsakymą. Matyt, sunaikino. Dalį eilėraščių surankiojau iš draugų.
Grįžusi į Lietuvą, vis po truputį rašinėjau ir dabar teberašau. Džiaugsmas ir skausmas visų yra panašus, tik išreiškiamas savais žodžiais. Todėl manau, kad mano eilės atras vietą ir skaitysiančiųjų širdyse“.
Ateitininkų pirmininkė Inesa Baužaitė 1994 metais straipsnyje „Tik įprasminta kančia suteikia ištvermės nugalėti“ apie palangiškės poetės Stefos Večerskytės-Daukšienės išgyvenimus pastebėjo: „Mes, jaunimas, turime būti laimingi, kad gimėme daug vėliau už tuos, kuriems teko Sibiro tremties našta. Bet, nepaisant laiko skirtumo, kiekvienas išgyvenome vienodus jausmus: džiaugsmą ar liūdesį, pavydą ar beribį dosnumą, supratimą ar savanaudiškumą. Sąžinė padaro šiuose jausmuose atranką“. O ar šiandien lemtingais momentais sąžinės nebereikia?

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Depresija ir širdies ligos – vienos labiausiai paplitusių sveikatos būklių, užklumpančių vis jaunesnio amžiaus žmones.


Birželio 17 d. Palangos Šventosios pagrindinės mokyklos iniciatyva Palangos kurorto muziejuje vyko tarptautinė 5–8 kl. moksleivių konferencija ,,Kurortų pėdsakais“. 


„Palangos tiltas“ jau rašė, kad Palangos meras Šarūnas Vaitkus šimtmetį sulaukusią Adelę Čižauskienę praėjusią savaitę pasveikino labai originaliai – pro jubiliatės langą antrajame daugiabučio namo aukšte. Tačiau kiek ir kam toks pasikėlimas kainavo? Meras Š. Vaitkus sakė „Palangos tiltui" pirmadienio vakarą, kad sumokėjo 21 eurą...


„Blogesni jau negali būti, tai aišku, kad bus geresni. Šimtu procentų“, – apie 2021-uosius laidoje „Jūs rimtai?“ kalbėjo Andrius Užkalnis, apžvelgdamas, kas 2020-aisiais įvyko ir Lietuvoje, ir pasaulyje. Vis dėlto, karantinas turi ir gerų pusių, sakė jis delfi.lt. Viena jų – Palangos verslininkai dar rugpjūtį buvo pripažinę, kad uždirbo tiek...


„Į Palangą buvau nuvykusi dirbti. Mane su kitomis merginomis pakvietė į reklamos akciją. Kitu atveju vargu ar būčiau vykusi į Lietuvos pajūrį, kur viskas matyta ir brangoka“, – sakė M.Šalčiūtė.


Vargu ar kokios nors knygos pristatymas Klaipėdoje yra sulaukęs tokių aistrų, kokias sukėlė Vytautas Čepas, kalbėdamas apie savo ką tik pasirodžiusį dokumentinį romaną "Siena". Vienas šios knygos herojų verslininkas Gediminas Jacka baksnojo į raudonai pabrauktas frazes ir neslėpė – kreipsis į teismą, rašo dienraštis "Klaipėda".


Šiandien esame laisvi skaityti, mąstyti, keliauti, mokytis. Atvirose ir šviesiose bibliotekose sudėta knygų, žurnalų, vyksta įvairūs renginiai, kuriuose dalinamasi žiniomis, patirtimis ar tiesiog gerai leidžiamas laikas.Knygos, žinių kelias pas skaitytoją į namus ne visada buvo paprastas. Lietuviška knyga, periodinė spauda ištisą keturiasdešimtmetį brendo ir...


Be maisto žmogus išgyventų savaites, be vandens – keletą dienų, tačiau be oro galėtume išbūti tik keletą minučių. Kvėpavimo sutrikimai, kamuojantys tiek vaikus, tiek suaugusius, turi įtakos tiek fizinei, tiek psichinei savijautai. Ir jeigu vaikai dažniausiai kenčia dėl padidėjusių adenoidų, kuriuos galima nesunkiai pašalinti, suaugusiesiems yra sunkiau. Kvėpavimo...


Kokie žmonės valdys Palangą ateinančius ketverius metus? „Palangos tiltas“ paprašė visų naujos Tarybos narių atsakyti į 10 pateiktų klausimų. Šiandien į klausimus atsako Tarybos narys Edmundas Krasauskas, kuris priklauso Naujajai Sąjungai (socialliberalams).


Palangos poetų pėdsakais

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2009 01 14 | Rubrika: Kultūra

Niekas, joks bibliografas, net literatūros tyrinėtojas neparodys apie rašinio herojų net minimalios tiesos tiek, kiek pats sau nemeluojantis, atviras, tikrais širdies žodžiais kalbantis literatas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius