Palangos PK viršininkas Algirdas Budginas: „Nusikaltimų Palangoje mažėja“

Kokia kriminogeninė padėtis Palangoje? Kaip viešąją tvarką didžiausiame šalies kurorte užtikrina policijos pareigūnai? „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Palangos policijos komisariato viršininku Algirdu Budginu.
– Ką jums kartu su visais policijos komisariato darbuotojais per jūsų vadovavimą Palangos PK pavyko pasiekti Palangoje saugojant viešąją tvarką? Kokias naujoves įgyvendinote?
– Pradėjus dirbti Palangos miesto policijos komisariate, vienas iš pirmųjų darbų buvo susipažinti su viešosios tvarkos užtikrinimo problemomis mieste. Išanalizavus situaciją, su darbuotojais išsikėlėme tikslus – gerinti situaciją šioje srityje. Viešosiose vietose stipriai sustiprinome prevenciją, principingai reagavome į visus daromus pažeidimus, dėjome daug kitų pastangų, pagalbos prašėme ir kitų institucijų, kalbėjomės su bendruomene ir tai davė puikių rezultatų, situacija viešosios tvarkos užtikrinimo srityje ženkliai pagerėjo.
– Kokius didžiausius darbo iššūkius, problemas įvardijate?
– Pradėjęs dirbti Palangoje, maniau, kad tų problemų yra daug, bet praėjus laikui supratau, kad ne viskas taip jau ir blogai. Kadangi esame vienas didžiausių Lietuvos kurortų, todėl vasaros sezonui ruošiamės tik pasibaigus vasarai. Apžvelgiant praėjusį 2018 metų vasaros sezoną, galiu pasidžiaugti, kad palyginti su ankstesniais 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 metų vasaros sezonais, situacija yra ženkliai geresnė kriminogeninės ir viešosios tvarkos srityse.
– Ar Palangos PK darbuotojų ženklus papildymas sezono metu sukuria jums papildomų rūpesčių komisariato vadybos prasme?
– Palangos policijos pastiprinimas vasaros sezono metu nėra naujas dalykas. Mes džiaugiamės papildomomis pajėgomis, nes tai padeda geriau užtikrinti miesto gyventojų ir svečių saugumą. Kokybiškas policijos pareigūnų darbas visuomenės labui atsveria vadovavimo ir administravimo sunkumus.
– Jau ruošiamasi naujam vasaros sezonui. kokių pageidavimų Savivaldybei ir miesto privačiam sektoriui turite?
– Privataus verslo prašome pavyzdingai laikytis teisės aktų, atsakingai rūpintis savo klientų gerove. Savivaldybės – ir toliau būti gerais partneriais užtikrinant visuomenės saugumą mieste.
– Uždarius „Vakarų salūną“, ko gero, lengviau atsipūtėte – juk tai buvo itin probleminis taškas?
– Vienas iš mūsų uždavinių 2018 metų pradžioje buvo gerinti situaciją tose vietose, iš kurių 2017 metais buvo sulaukta daugiausia pranešimų apie teisės pažeidimus. Vienas iš tų taškų buvo jūsų paminėta vieta, bet tai nebuvo vienintelė. Intensyvios ir kryptingos prevencinės priemonės, stipri bei tinkama savivaldybės pagalba ir situacija tose vietose kardinaliai pasikeitė į gerąją pusę.
– Kokios priemonės labiau stiprintų bendradarbiavimą su Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi, pavyzdžiui?
– Su Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi bendradarbiavimas vyksta sklandžiai. Kilus klausimams ar problemoms dėl tvarkos mieste, su Viešosios tvarkos skyriumi yra bendraujama, planuojamos ir vykdomos bendros prevencinės priemonės.
– Kokios nusikalstamos veikos vyrauja Palangos mieste? Kas daroma, kad jų mažėtų?
– Apie 50 procentų visų užregistruojamų nusikalstamų veikų sudaro vagystės. Pareigūnai, išaiškindami šias veikas, taiko įvairiausią darbo specifiką, taip pat šia kryptimi aktyviai vykdoma prevencinė veikla: susitikimuose su bendruomenės, saugių kaimynysčių nariais, verslo atstovais patariama, kaip pasirūpinti turto apsauga, kokių priemonių imtis apsaugoti savo ir klientų privačią nuosavybę.
– Pernai ir šiemet nukentėjo palangiškiai, iš kurių buvo išviliotos stambios pinigų sumos. Kaip vyksta (ar pasibaigė) ikiteisminiai tyrimai? Ar buvo nustatyti sukčiai?
– Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės yra apgaudinėjami sukčių ir iš jų išviliojamos didelės pinigų sumos. Analizuojant šias veikas, pastebima, kad nusikaltėliai prisidengia policijos pareigūnais, banko darbuotojais ir pan., todėl policijos pareigūnai nuolat skelbia, kad žmonės nesiduotų apgaudinėjami ir primena, kad niekas į namus neina tikrinti banknotų. 2018 m. dėl sukčiavimo buvo pradėta 17 ikiteisminių tyrimų, iš jų ištirta 4.
– Kaip komisariatas bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, saugios kaimynystės grupėmis?
– Policijos pareigūnai nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos tikslu susitinka, bendrauja ir bendradarbiauja su miesto bendruomenėmis, saugios kaimynystės grupėmis. Saugios kaimynystės grupėse kriminogeninė situacija policijos yra nuolat stebima, nedelsiant reaguojama į pranešimus, su gyventojais derinami veiksmai, kad pažeidimai nesikartotų. Taip pat nedelsiant informuojamos ir bendruomenės apie kylančius pavojus dėl vagysčių, sukčiavimų ir kaip nuo jų apsisaugoti. Siekiant motyvuoti gyventojus burtis į saugios kaimynystės grupes, respublikos mastu organizuojami metų veikliausios saugios kaimynystės grupės konkursai. Beje, pernai Palangos saugios kaimynystės grupė miestų kategorijoje užėmė III vietą Lietuvoje.
– Kiek Palangos policija turėjo visuomeninių rėmėjų pernai? Užpernai? Šiemet?
– Palangos policija turi policijos rėmėjus, kurie savanoriškai padeda policijos pareigūnams vykdyti pavestas funkcijas, dalyvauja vykdant prevencinę veiklą. Jų pernai buvo 13, tiek pat ir užpernai. Vieni dėl objektyvių priežasčių palieka policijos rėmėjų gretas, kiti prisijungia.
– Ar reaguojate į teisėsaugos akiračio informaciją socialiniuose tinkluose, „Facebook“?
– Aš, manau, ir kiekvienas pareigūnas, pastebėjęs netinkamą informaciją socialiniuose tinkluose, reaguoja į šią informaciją ir imasi atitinkamų veiksmų.
– Ką dar pabrėžtumėte?
– Dirbdamas žmonėms nori padaryti viską, kad jie jaustųsi saugiai ne tik namuose, bet ir viešosiose vietose. Natūralu, kad kurortiniame mieste vasaros sezono metu lankosi daug svečių iš kitų pasaulio vietų, tad norisi, kad jie išsivežtų pačius geriausius prisiminimus ir jų atostogų niekas nesugadintų, todėl Palangos policija dėjo, deda ir dės visas pastangas, kad supanti aplinka būtų dar saugesnė visiems.